Balsavimas

Ar tenkina požeminių šiukšlių aikštelių įrengimo kokybė?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Atsiplėšti nuo galo savivaldybei nesiseka

Atsiplėšti nuo galo savivaldybei nesiseka (4)

2019-10-15

Geriausiai besitvarkančios savivaldybės titulą Lietuvos savivaldybių indekse šiemet susigrąžino sostinė, nedideliu skirtumu aplenkusi Klaipėdos miestą. Mažųjų savivaldybių indekse šiemet lyderis nesikeičia: pirmauja Klaipėdos rajono, antra – Kauno rajono, trečią ir ketvirtą vietas dalijasi Druskininkų ir Mažeikių r. savivaldybės. Jurbarkui pavyko šiek tiek pakilti, tačiau rajonas vis dar rikiuojasi mažųjų savivaldybių sąrašo gale.

Gerų pokyčių nedaug

Pernai mažųjų savivaldybių indekse ketvirtas nuo galo buvęs Jurbarkas, įvertinus 2018 m. pokyčius, šiemetinėje reitingo lentelėje yra tarp 40-45 vietą užimančių savivaldybių. Iš Tauragės apskrities savivaldybių Jurbarko r. savivaldybė įvertinta prasčiausiai.

Tauragės r. savivaldybė pakilusi tarp 9-12 vietas užimančių savivaldybių. Pagėgiai – tarp 23-25, o Šilalė – tarp 26-28 vietomis įvertintų mažųjų šalies savivaldybių.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto paskelbtame savivaldybių indekse nurodoma, kad Jurbarkas 40-45 vietą dalijasi su Raseinių, Varėnos, Visagino, Lazdijų ir Molėtų r. savivaldybėmis.

Geriau nei vidutiniškai įvertintos „Komunalinių paslaugų“ ir „Turto valdymo“ sritys. „Turto valdymo“ srityje gerai vertinama tai, kad savivaldybė neteikė paslaugų, kurias gali teikti privačios įmonės. Taip pat tūkstančiui gyventojų teko 3 136 kv. m pastatų ir patalpų ploto – mažiau nei vidutiniškai (5 258 kv. m). Teigiamai vertinama, kad buvo numatyta privatizuoti net 22 proc. pastatų ir patalpų ploto.

„Komunalinių paslaugų“ srityje gerai vertinama, kad savivaldybei priklausiusios šilumos, vandens tiekimo, atliekų vežimo ir daugiabučių administravimo įmonės dirbo pelningai.

„Transporto“ srities rodikliai įvertinti prasčiau, nes savivaldybė neskelbė viešųjų konkursų viešojo transporto maršrutams, o savivaldybei priklausanti įmonė, vežusi keleivius, dirbo nuostolingai.

„Mokesčių“ srityje teigiamai vertintas pagrindinis nekilnojamo turto tarifas, siekęs 0,3 proc. (vidutinis – 0,7 proc.). Tačiau verslo liudijimų kaina, siekusi 183 eurus, bei žemės mokesčiai buvo tarp aukščiausių. Mažesni mokesčiai galėtų paskatinti ir ekonominį aktyvumą. Verslo liudijimų, statybos leidimų, veikiančių ūkio subjektų skaičius, tenkantis tūkstančiui gyventojų, buvo mažesnis už vidutinius.

Nedarbo lygis, siekęs 14 proc., savivaldybėje buvo vienas aukščiausių Lietuvoje. Didesnę bedarbių dalį turėjo tik Kelmės r. (14,2 proc.), Ignalinos r. (14,8 proc.), Zarasų r. (14,9 proc.) ir Lazdijų r. (14,9 proc.). Žmonėms nerandant darbo buvo didesnis socialinių pašalpų poreikis. 4,5 proc. gyventojų gavo socialines pašalpas, kai vidutiniškai tarp mažųjų savivaldybių – 3,8 proc.

Visą straipsnį skaitykite laikraštyje

Visą 2019-ųjų savivaldybių indeksą rasite čia.



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook