Balsavimas

Klausimas jaunimui nuo 14-os iki 23-ejų: ar vasaros laikotarpiu planuojate ieškotis sezoninio darbo Jurbarko savivaldybėje?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Atsiplėšti nuo galo savivaldybei nesiseka

Atsiplėšti nuo galo savivaldybei nesiseka (4)

2019-10-15

Geriausiai besitvarkančios savivaldybės titulą Lietuvos savivaldybių indekse šiemet susigrąžino sostinė, nedideliu skirtumu aplenkusi Klaipėdos miestą. Mažųjų savivaldybių indekse šiemet lyderis nesikeičia: pirmauja Klaipėdos rajono, antra – Kauno rajono, trečią ir ketvirtą vietas dalijasi Druskininkų ir Mažeikių r. savivaldybės. Jurbarkui pavyko šiek tiek pakilti, tačiau rajonas vis dar rikiuojasi mažųjų savivaldybių sąrašo gale.

Gerų pokyčių nedaug

Pernai mažųjų savivaldybių indekse ketvirtas nuo galo buvęs Jurbarkas, įvertinus 2018 m. pokyčius, šiemetinėje reitingo lentelėje yra tarp 40-45 vietą užimančių savivaldybių. Iš Tauragės apskrities savivaldybių Jurbarko r. savivaldybė įvertinta prasčiausiai.

Tauragės r. savivaldybė pakilusi tarp 9-12 vietas užimančių savivaldybių. Pagėgiai – tarp 23-25, o Šilalė – tarp 26-28 vietomis įvertintų mažųjų šalies savivaldybių.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto paskelbtame savivaldybių indekse nurodoma, kad Jurbarkas 40-45 vietą dalijasi su Raseinių, Varėnos, Visagino, Lazdijų ir Molėtų r. savivaldybėmis.

Geriau nei vidutiniškai įvertintos „Komunalinių paslaugų“ ir „Turto valdymo“ sritys. „Turto valdymo“ srityje gerai vertinama tai, kad savivaldybė neteikė paslaugų, kurias gali teikti privačios įmonės. Taip pat tūkstančiui gyventojų teko 3 136 kv. m pastatų ir patalpų ploto – mažiau nei vidutiniškai (5 258 kv. m). Teigiamai vertinama, kad buvo numatyta privatizuoti net 22 proc. pastatų ir patalpų ploto.

„Komunalinių paslaugų“ srityje gerai vertinama, kad savivaldybei priklausiusios šilumos, vandens tiekimo, atliekų vežimo ir daugiabučių administravimo įmonės dirbo pelningai.

„Transporto“ srities rodikliai įvertinti prasčiau, nes savivaldybė neskelbė viešųjų konkursų viešojo transporto maršrutams, o savivaldybei priklausanti įmonė, vežusi keleivius, dirbo nuostolingai.

„Mokesčių“ srityje teigiamai vertintas pagrindinis nekilnojamo turto tarifas, siekęs 0,3 proc. (vidutinis – 0,7 proc.). Tačiau verslo liudijimų kaina, siekusi 183 eurus, bei žemės mokesčiai buvo tarp aukščiausių. Mažesni mokesčiai galėtų paskatinti ir ekonominį aktyvumą. Verslo liudijimų, statybos leidimų, veikiančių ūkio subjektų skaičius, tenkantis tūkstančiui gyventojų, buvo mažesnis už vidutinius.

Nedarbo lygis, siekęs 14 proc., savivaldybėje buvo vienas aukščiausių Lietuvoje. Didesnę bedarbių dalį turėjo tik Kelmės r. (14,2 proc.), Ignalinos r. (14,8 proc.), Zarasų r. (14,9 proc.) ir Lazdijų r. (14,9 proc.). Žmonėms nerandant darbo buvo didesnis socialinių pašalpų poreikis. 4,5 proc. gyventojų gavo socialines pašalpas, kai vidutiniškai tarp mažųjų savivaldybių – 3,8 proc.

Sostinė tolsta

Kaip ir kasmet skelbiami du indeksai – šešių didžiųjų pagal gyventojų tankį ir 54 mažųjų savivaldybių. Jau devintus metus skelbiamas reitingas sudaromas pagal gyventojams ir investuotojams svarbiausias sritis, kur sprendimus priima savivaldybės, pavyzdžiui, vertinama ekonominė, socialinė situacija, savivaldybei priklausiusio turto valdymas.

„2018 m. į priekį išsiveržęs Vilnius yra investicijų traukos centras, pagal šį rodiklį vis labiau tolstantis nuo kitų savivaldybių. Čia aktyviausias verslas, į vienintelį iš didžiųjų miestų daugiau gyventojų pernai atvyko nei išvyko. Antroje vietoje likusi Klaipėda su sostine eina koja kojon – čia dalis socialinių rodiklių, tokių kaip socialinių pašalpų poreikis, buvo geriausi, savivaldybė mažai įsiskolinusi. Keletu žingsnių toliau esančių Šiaulių ir Kauno rodikliai labai įvairialypiai. Pavyzdžiui, Šiaulių gyventojams sąlyginai nebrangiai kainavo išlaikyti savivaldybės administraciją, savivaldybė yra nustačiusi gana palankius mokesčius. Vis dėlto Kaune ekonomika gerokai aktyvesnė“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikas Martynas Tininis.

Mažųjų savivaldybių indekse jau ne pirmus metus pirmauja Klaipėdos ir Kauno rajonai – žiedinės savivaldybės, kurios sugeba pasinaudoti šalia esančio didmiesčio teikiamais privalumais.

„Didelė dalis žiedinių savivaldybių gyventojų dirba greta esančiose didžiųjų miestų savivaldybėse, naudojasi jų viešosiomis paslaugomis, kelių infrastruktūra, uždirba mieste aukštesnes pajamas, tačiau už jas į biudžetą sumokami mokesčiai atitenka žiedinei savivaldybei, nes jie skirstomi pagal deklaruojamą gyvenamąją vietą. Tai paranku žiedinėms savivaldybėms, bet ne didiesiems miestams. Tą iliustruoja ir šiuo metu vykstančios diskusijos. Tačiau problema slypi giliau – ar gyventojų skaičiumi susitraukusiai Lietuvai tikrai vis dar tinkamas nesikeičiantis savivaldos tinklas?“ – pastebi Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė.

Tendencijos neramina

Šiemet Lietuvos savivaldybių indeksas atskleidžia neraminančių tendencijų. Nepaisant ekonomikos augimo, pernai net 44-ose iš 60 šalies savivaldybių daugėjo bedarbių, 26 savivaldybėse didėjo ilgalaikių bedarbių gretos. Neišsiverčiančiųjų be socialinių pašalpų daugėjo 22-ose, būsto šildymo ir išlaidų vandeniui kompensacijų poreikis augo net 54 savivaldybėse.

Lietuvos savivaldybių indekso duomenys taip pat rodo, kad atotrūkis tarp sėkmingų ir stagnuojančių savivaldybių toliau didėja. Dalį savivaldybių kompleksinės problemos kamuoja ne pirmus metus ir vis gilėja: mažas verslumas ir užimtumas, didesnis socialinės paramos poreikis. Ištrūkti iš užburto rato sunkiai sekasi Akmenės r., Ignalinos r., Kalvarijos, Kelmės r., Kupiškio r., Šakių r. Biržų r., Joniškio r., Visagino ir Zarasų r. savivaldybėms. Pavyzdžiui, Zarasų r., Lazdijų r. ir Ignalinos r. savivaldybėse darbo pernai neturėjo beveik 15 proc. gyventojų, daugiau kaip 7 proc. šių savivaldybių gyventojų neišsivertė be socialinių pašalpų. Visos šios savivaldybės sparčiai tuštėja.

Ekspertai pastebi, kad dauguma šių savivaldybių yra pasienyje ar nutolusios nuo didžiųjų miestų, tačiau geografinė padėtis tikrai nėra nuosprendis. Tai įrodo sėkmingų savivaldybių pavyzdžiai. Pavyzdžiui, Birštone, Druskininkuose, Tauragėje, Marijampolėje, Palangos m., Panevėžio r., Rietave ir keliose kitose savivaldybėse daugelis žmonėms svarbiausių ekonominių ir socialinių rodiklių buvo geresni nei vidutiniai daugelyje savivaldybių.

„Šalies ekonomika – komandinis žaidimas, keleto lyderių neužtenka, o silpnąsias grandis būtina treniruoti. Savivaldybės turi stengtis išsiskirti, atrasti savo konkurencinius pranašumus, išnaudoti visas galimybes pritraukti investicijų, skatinti ekonominį aktyvumą ir palengvinti savo gyventojams galimybes dirbti ir užsidirbti. Kol bus savivaldybių, kur kas antras bedarbis darbo neranda ilgiau kaip metus, tiesioginių užsienio investicijų, tenkančių vienam gyventojui, rodikliai siekia vos po kelis eurus, negalėsime pasigirti sveika šalies ekonomika, o „gerovės valstybė“ taip ir liks burtažodis“, – indekso rezultatus apibendrina Indrė Genytė-Pikčienė.

LLRI, „ŠVIESOS“ inform.

Visą 2019-ųjų savivaldybių indeksą rasite čia.



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook