Balsavimas

Ar miesto gatvės žiemą prižiūrimos tinkamai?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Bagažinių turgelis: būti ar nebūti? (balsavimas)

Bagažinių turgelis: būti ar nebūti? (balsavimas) (19)

2017-10-06

Šimtai komentarų socialiniame tinkle ir didžiulė kritikos rajono ir miesto valdžiai banga. Tokios reakcijos sulaukė greitai išpopuliarėjusio bagažinių turgelio veiklos apribojimai. Tarp nemokamo, daugiausia šeimoms skirto, renginio organizatorės, rajono vadovų ir vietos verslininkų juoda katė perbėgo bagažinių turgelyje pradėjus prekiauti ir verslininkams.

Rugpjūtį startavęs  bagažinių turgelis netrukus tapo itin populiariu. Į šalia miesto turgavietės esančią automobilių stovėjimo aikštelę kiekvieną sekmadienį suplūsdavo nuo pusantro iki trijų šimtų prekeivių. Dar daugiau ateidavo pirkėjų. Į Jurbarką atvažiuodavo ne tik vietiniai, bet ir kitų rajonų gyventojai.

Bagažinių turgelį organizavusi jurbarkietė Eglė Kimutienė tikina, kad prekeiviai, kurie atvažiuodavo su naujais daiktais ir aiškiais verslo tikslais, nuo pat pradžių buvo nepageidaujami. Tačiau sukontroliuoti tokius asmenis – labai sunku.

Valdžia turgelio organizatorę kaltina nesilaikant įstatymų, o ši stebisi, kad valdininkai iškart baudžia, bet nepadeda išspręsti problemų.

Nepatiko prekybininkams

Nemalonumai prasidėjo, kai į rajono valdžią dėl bagažinių turgelio kreipėsi Jurbarko rajono verslininkų organizacijos tarybos pirmininkas Gintaris Stoškus. Jis tvirtina, kad prašyti valdininkų sureguliuoti tai, kas esą dedasi bagažinių turgelyje, buvo būtina, nes jis pavirto antru turgumi, kuriame prekiaujama nelegaliai.

„Sulaukiau skambučių iš turguje prekiaujančių žmonių, kad į bagažinių turgelį atvažiuoja prekybininkai, pardavinėja naujas prekes, pats turgelis labai išsiplėtė ir viskas virsta antru Rietavo turgumi“, – sakė G. Stoškus.

Pasak jo, pats bagažinių turgelis galėtų puikiai gyvuoti, tačiau jo veikla turi būti įteisinta ir reglamentuota. „Jei bagažinių turgelis virsta normalia prekyviete su normaliais prekeiviais, tai tokiai vietai yra atitinkami reikalavimai, kurių būtina laikytis. Jo uždaryti tikrai nereikia, tačiau reikia sudėti visus taškus ant i“, – tvirtino G. Stoškus.

Nustatė pažeidimų

Į verslininkų skundus rajono vadovai reagavo akimirksniu – nurodė Jurbarko seniūnui Romualdui Kurui apsilankyti bagažinių turgelyje ir įvertinti padėtį, fiksuoti pažeidimus. Šis taip ir padarė – nufotografavo keletą naujais daiktais prekiavusių asmenų.

„Niekas negalvojo, kad viskas taip išsiplės. Atvirai pasakysiu, nebuvau ten buvęs, o kai nuvažiavau, tai tikrai nustebau – nei aikštelėje, nei aplink ją nebuvo kur mašinos pastatyti. Viskas būtų labai gerai, tai renginys, kuris įneša gyvybės Jurbarkui sekmadieniais, tačiau negerai, kad jame atsirado įprasti turgaus prekeiviai. Tai nenumatyta renginiui išduotame leidime, nes seniūnija nė negali išduoti tokio leidimo“, – sakė R. Kuras.

Seniūno teigimu, jis išsikvietė E. Kimutienę ir atvirai išdėstė situaciją – toks, koks yra dabar, renginys vykti negalės. Arba bagažinių turgelio organizatorė privalo gauti leidimą savivaldybėje, susitvarkyti mokesčių reikalus ir viską organizuoti pagal įstatymo raidę.

„Pažiūrėjome žmogiškai, leidome padaryti dar keletą kartų. Paskui orai subjurs, kas norės toje aikštėje sėdėti? Iki pavasario bus laiko, kad normaliai susitvarkytų visus leidimus. Tuomet galės daryti kaip įprastą renginį – sumokės iš esmės simbolinę rinkliavą miestui, galės rinkti dalyvio mokestį iš prekiaujančiųjų, ir viskas bus legalu, nepažeis įstatymų“, – tikino R. Kuras.

Įskaudino požiūris

Tačiau E. Kimutienė į konfliktą žvelgia kiek kitaip. Moteris įsitikinusi, kad vietoje priekaištų ir kaltinimų valdininkai galėjo tiesiog nurodyti problemas ir padėti jas išspręsti. Juolab kol renginys nemokamas. Apmokestinti dalyvius ir bandyti pradėti verslą jurbarkietė ketino tik pavasarį.

„Viską darau vardan savo krašto, nes liūdna, kai jaunimas išvyksta, o Jurbarkas vegetuoja. Norėjau suvienyti bendruomenę, pritraukti žmones ir pradėjau bagažinių turgelį. Galvojau, kad darau gerą darbą. Kai nuėjau leidimo, seniūnas net nebuvo girdėjęs apie tokį dalyką, kaip bagažinių turgelis. Pirmą kartą pavyko, antrą kartą taip pat gavau leidimą ir net pats seniūnas pasiūlė turgelį rengti kiekvieną sekmadienį, taip ir dariau“, – pasakojo E. Kimutienė.

Moteris tikina maniusi, kad problemų nekils, nes leidimas – gautas. Todėl itin nustebo, kai sulaukė įvairių priekaištų ir kaltinimų.

„Nuėjau pas seniūną ir buvau nulinčiuota. Pasakė, kad darau netvarką, kad prekiauja verslininkai, kad seniūnui gėda ten vaikščioti, kad antras turgus atsirado. Seniūnas aiškiai pasakė, kad jam skambino meras, kaltino jį, kad aš esą seniūnui kyšius duodu, o jis man leidžia daryti netvarką. Kaltino, kad kreidelėmis parašiusi ant šaligatvių, kada vyks turgelis, pažeidžiau reklamos įstatymą. Neatlaikiau ir apsiverkiau. Tiek daug pastangų ir darbo įdėjau dėl mūsų miesto, o čia – lengva ranka viską nubraukia“, – sakė jurbarkietė.

Moteris įsitikinusi, kad merą Skirmantą Mockevičių galėjo supykdyti ne tik turgaus prekybininkų skundai, bet ir jos prašymai, kad bagažinių turgelio vieta būtų tvarkinga.

„Dariau turgelį su džiaugsmu. Tačiau jį temdė tai, kad atvykę kaskart rasdavome kalnus šiukšlių, perpildytus konteinerius, o tualetas apskritai buvo tragedija. Paskutinį kartą iš jo išėjau žiaukčiodama. Nusprendžiau prašyti pagalbos mero ir vicemero Sauliaus Lapėno. Mačiau, kad mano žinutę „Facebooke“ perskaitė, bet nesulaukiau jokio atsakymo“, – stebėjosi jurbarkietė.

Moteris tikina, kad į rajono vadovus kreipėsi kai švaros problemos nepavyko išspręsti nei su „Jurbarko komunalininku“, nei su „Jurbarko vandenimis“.

Pripažįsta klaidą

Pati E. Kimutienė tikina supratusi savo klaidą – ji nesitikėjo įžūlių turgaus prekeivių, bagažinių turgelyje pardavinėjusių naujus daiktus. Jie iškreipė gerą idėją, pridarė rūpesčių. Tačiau dviejų vaikų mama iki šiol negali atsipeikėti, kaip rajono valdininkai jai tas klaidas įvardijo.

„Išvadino miesto niokotoja, bardako darytoja. Apkaltino, kad slapta renku iš dalyvių pinigus. Tada, kaip šuniui kaulą, numetė: galit daryti dar keturis kartus. Norėjau visko atsisakyti, tačiau darysiu, kad širdį valdovams ir jų pakalikams skaudėtų“, – apmaudo neslėpė jurbarkietė.

Šiuo metu moteris ieško kitų vietų, kur galėtų vykdyti veiklą.

Turgelį legalizavo

Brandindama Jurbarko bagažinių turgelio idėją, E. Kimutienė konsultavosi su panašių turgelių organizatoriais. Viena tokių – Palangos „Aukselių turgelio“ organizatorė Auksė Kontrimienė.

Palangiškė atvira: ji su kolege problemų neturi. Tačiau moterys neužsiėmė visuomenine veikla. „Turime individualios veiklos liudijimus, sutartį su miestu dėl aikštės, mokame visus mokesčius ir renkame iš dalyvių rinkliavą. Taip pat stengiamės suprasti miesto poziciją, o jis supranta mus“, – sakė moteris.

Pasak A. Kontrimienės, problemų su įprastais turgaus prekeiviais buvo ir Palangoje. Tačiau organizatorės tai bando spręsti griežta tvarka ir mokesčiais. Moteris tvirtina, kad su turgaus prekeiviais susitvarkyti itin sunku. Dalis jų bandydavo patekti į „Aukselių turgelį“ net sukčiaudami. Tokie žmonės iš pradžių atvykdavo ir prekiaudavo savo daiktais, tuomet po truputį didindavo prekių kiekį, pridėdavo naujų, nedėvėtų daiktų.

„Mūsų meras – jaunas žmogus, pats turi vaikų, todėl puikiai supranta turgelio situaciją ir problemas. Mes taip pat stengiamės jas spręsti ir kol kas pavyksta. Turgelis vyksta du kartus per savaitę – šeštadieniais ir sekmadieniais. Tikrai esame reikalingi jaunoms šeimoms“, – sakė A. Kontrimienė.

Populiarūs pasaulyje

Bagažinių turgūs paplitę visoje Vakarų Europoje, itin populiarūs Anglijoje. Žmonės suvažiuoja automobiliais ir prekiauja iš bagažinių. Tai nėra komercinio pobūdžio veikla, ji labiau suvokiama kaip bendravimo ir laisvalaikio praleidimo forma.

Bagažinių turguje parduodama viskas, ko žmogui nebereikia: nuo namų apyvokos daiktų, drabužių, avalynės ir interjero detalių, įvairių niekučių, paveikslų ir senienų iki buitinių prietaisų, antikvarinių vertybių. Prekiauti šiame turguje gali visi, kurie turi nereikalingų daiktų ir, užuot išmetę, juos parduoda arba išmaino. Turguje gali prekiauti ir pradedantys menininkai.

Bagažinių turgūs pamažu atsiranda ir Lietuvoje. Jie veikia Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Palangoje. Kauno „Urmo“ bazėje veikiantis turgus vasaromis sulaukia iki 300 prekiautojų.

Lukas PILECKAS



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook