Balsavimas

Ar Jurbarko ligoninė turėtų likti?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Bibliotekos direktorė papildė partinę statistiką

Bibliotekos direktorė papildė partinę statistiką (38)

2018-03-12

Savivaldybės administracijos direktorė  socialdemokratė Vida Rekešienė ypač nenoriai teikė informaciją apie prieš pat konkursą į bibliotekos direktoriaus postą socialdemokrate tapusios Rasidos Kalinauskienės tarnybinius nusižengimus.

Kovo 1 d. Jurbarko r. savivaldybės viešojoje bibliotekoje direktoriauti pradėjusi Rasida Kalinauskienė partinio vadovavimo statistiką papildė didėjimo linkme. Pagal „Transparency International“ Lietuvos skyriaus neseniai paskelbtus duomenis, keturi iš dešimties valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių vadovų buvo susiję su partijomis, dažniausiai – su socialdemokratais.

Suskubo į partiją

Naujoji Jurbarko bibliotekos direktorė R. Kalinauskienė – taip pat socialdemokratė. Tai viena priežasčių, dėl kurios ne tik šis, bet ir kiti savivaldybės skelbti konkursai įvairioms pareigybėms užimti panyra į gilius nepasitikėjimo vandenis. Vos tik pasirodžius oficialiai informacijai apie konkursą į bibliotekos vadovo vietą, juo susidomėję rajono gyventojai tiesiai šviesiai įvardijo laimėtoją. Ir neapsiriko. Konkursą iš trijų pretendentų sausio 30 d. iš tiesų laimėjo dabar jau buvusi savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja R. Kalinauskienė.

Savivaldybės administracijoje jaunimo reikalų koordinatore R. Kalinauskienė pradėjo dirbti 2015 m. birželį. Moteris stebėtinai greitai kilo karjeros laiptais, vis palydima gera linkinčio savivaldybės administracijos direktorės Vidos Rekešienės žvilgsnio. Pernai pavasarį ji tapo Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja. Tiesa, R. Kalinauskienė tuomet dar nebuvo socialdemokratų partijos narė, tačiau ir V. Rekešienė – ne tik direktorė, bet ir „teta Vida“, gera mamos Vilijos Bajorinienės draugė, besidžiaugianti jaunais ir perspektyviais darbuotojais. Abi moteris vienija ir asmeninė pažintis, ir bendrapartiniai reikalai. Anksčiau jos priklausė Naujajai sąjungai (socialliberalams), bandė laimę politikoje, dalyvavo rinkimuose į savivaldybės tarybą, tačiau nebuvo išrinktos.

Socialdemokrate R. Kalinauskienė tapo šį sausį, jau besiruošdama į bibliotekos direktorės vietą – įstojo būtent į tą partiją, kuriai priklauso ir savivaldybės administracijos direktorė V. Rekešienė.

Ruošėsi rimtai

R. Kalinauskienei dirbant Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja valdžia įtikėjo jos gabumais ir entuziazmu. Tačiau jaunai specialistei laiku nepatarė, kaip ši turėtų vienu ar kitu atveju elgtis, ir R. Kalinauskienė suklupo – supainiojo viešuosius ir privačius interesus.

Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK) dar pernai liepą pasiekė informacija apie tai, kad R. Kalinauskienė galėjo pažeisti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas.

VTEK pavedimu savivaldybės administracijos direktorė V. Rekešienė privalėjo sudaryti komisiją R. Kalinauskienės galimam tarnybiniam nusižengimui tirti. Tokia komisija atsirado 2017 m. rugpjūčio 1 d. ir pagal pateiktą medžiagą nustatė, kad koją R. Kalinauskienei pakišo Eržvilkiškių bendruomenės centro ir Eržvilko kultūros centro reikalai.

R. Kalinauskienė yra Eržvilkiškių bendruomenės centro pirmininkė, tačiau atlikdama savo tiesiogines pareigas nenusišalino sprendžiant lėšų skyrimo reikalus šiai nevyriausybinei organizacijai. Komisijai abejonių dėl galimai supainiotų viešųjų ir privačių interesų sukėlė ir R. Kalinauskienės vaidmuo skiriant finansavimą Eržvilko kultūros centrui, kuriam laikinai vadovavo jos sutuoktinis. R. Kalinauskienė buvo Kultūrinės veiklos ir renginių projektų atrankos komisijos nare, tačiau ne tik nenusišalino svarstant su jos sutuoktiniu susijusį klausimą, bet ir nedeklaravo, kaip privalėjo padaryti valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, privačių interesų. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatyta tvarka tą ji privalėjo padaryti per 30 kalendorinių dienų pradėjus dirbti Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja.

R. Kalinauskienė bandė įtikinti Komisiją galimam tarnybiniam nusižengimui tirti, kad nei vienu, nei kitu atveju ji nesiekė ir neturėjo asmeninės naudos. Paaiškinime ji teigė, kad dalyvaudama Nevyriausybinių organizacijų rėmimo programos lėšų skirstymo komisijos veikloje buvo nešališka, nors vienas iš paraiškų teikėjų buvo jos pačios vadovaujamas Eržvilkiškių bendruomenės centras.

R. Kalinauskienė tvirtina niekada nesinaudojusi tarnybine padėtimi ir skiriant finansavimą Eržvilko kultūros centrui. Ji mano, kad jokios įtakos Kultūrinės veiklos ir renginių projektų atrankos komisijai neturėjusi, mat sutuoktinio vadovaujamam Eržvilko kultūros centrui finansavimas buvo numatytas kaip ir kitiems centrams – pagal nustatytus kriterijus. R. Kalinauskienė pripažino suklydusi tik nepateikdama viešųjų ir privačių interesų deklaracijos.

Tačiau galimą tarnybinį nusižengimą tyrusi komisija nustatė kitaip. Išvadoje konstatuojama, kad valstybės tarnautoja R. Kalinauskienė „turėjo asmeninį suinteresuotumą rūpintis Eržvilkiškių bendruomenės centru kaip jo pirmininkė. Akivaizdu, kad (...) spręsdama lėšų skyrimo klausimus, negalėjo išlikti objektyvi ir nešališka.

Komisija mano, kad interesų konflikto neišvengta ir dėl Eržvilko kultūros centro. Išvadoje rašoma, kad „interesas dėl lėšų skyrimo Eržvilko kultūros centrui galėjo turėti įtakos Rasidos Kalinauskienės sprendimams, jai atliekant tarnybines pareigas, nes artimo asmens (sutuoktinio) turtiniai ir neturtiniai interesai kartu yra ir valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens privatūs interesai“. O kad įžvelgė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimą, tai siūlė ir bausti. Savivaldybės administracijos direktorė V. Rekešienė 2017 m. lapkričio 2 d. R. Kalinauskienei skyrė tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Nuobaudą panaikino

Drausminė nuobauda aiškiai trukdė pretendente į Jurbarko viešosios bibliotekos direktorius tapusiai R. Kalinauskienei. Nuobauda jai buvo skirta lapkritį, o sausio 15-ąją, likus vos porai savaičių iki konkurso, jau buvo panaikinta. Pasak R. Kalinauskienės, ji pati kreipėsi į Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėją Antaną Gvildį, o šis – į administracijos direktorę. Pastaroji įvertino vedėjo teikimą naikinti nuobaudą, mat R. Kalinauskienė nepriekaištingai vykdo visus jo pavedimus ir kuruojamų įstaigų veiklos priežiūrą. Kalbintas A. Gvildys tikino, kad jo pavaduotoja yra kruopšti, atsakinga ir dirba neskaičiuodama laiko.

Tiesa, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos apie taip greitai išgaravusią nuobaudą informuoti niekas neskubėjo. Šios komisijos atstovė spaudai Eglė Ivanauskaitė paaiškino, kad net ir panaikinus tarnybinę nuobaudą, nuostata dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo pažeidimo niekur nedingsta, o R. Kalinauskienė lieka kaip valstybės tarnautoja, praradusi nepriekaištingą reputaciją. Kadangi R. Kalinauskienė įstatymą pažeidė pirmą kartą, jai taikomas vienų metų laikotarpis.

R. Kalinauskienė neslėpė, kad labai stengėsi, jog pastaba būtų panaikinta ir į konkursą ji galėtų eiti su švariais dokumentais. Tą ji papasakojo šalia sėdint Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjui A. Gvildžiui – nors klausėme tik ją pačią liečiančių dalykų, R. Kalinauskienė atsisakė kalbėtis be savivaldybės administracijos direktorės arba skyriaus vedėjo. Esą tokia savivaldybėje nustatyta tvarka.

Neteikė informacijos

Keistos ne tik savivaldybės darbuotojų bendravimo su žiniasklaida taisyklės, bet ir bandymai neteikti informacijos.

Savivaldybės administracijos direktorės V. Rekešienės raštu prašėme pateikti R. Kalinauskienės tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados ir jos papildymo kopijas. Stebino direktorės „išradingumas“ bandant neatskleisti padaryto tarnybinio nusižengimo aplinkybių.

Redakcija gavo V. Rekešienės pasirašytą atsisakymą teikti informaciją, nes išvadoje „minimi kiti asmenys ir jų asmens duomenys, susiję su tarnybinio nusižengimo tyrimu“. Dėl to esą gali būti pažeistas Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, nors tų asmenų tėra tik du ir abu savivaldybės įstaigos – Eržvilko kultūros centro darbuotojai: su šia istorija nesusijusi centro direktorė ir laikinai ją pavadavęs R. Kalinauskienės sutuoktinis.

Savivaldybės administracijos direktorei teko priminti ne tik galimybę teikti nuasmenintus dokumentus, bet ir Visuomenės informavimo įstatymą bei Administracinių nusižengimų kodeksą, numatantį administracinę atsakomybę už atsisakymą ar trukdymą gauti informaciją.

Konkursą laimėjo

Prarasta nepriekaištinga reputacija R. Kalinauskienei dalyvauti konkurse netrukdė, nes bibliotekos direktorius nėra valstybės tarnautojas. Prieš konkursą kalbintą merą Skirmantą Mockevičių klausimai apie R. Kalinauskienę ir galimai apie laimėtą konkursą jam dar net neįvykus, aiškiai erzino.

S. Mockevičius buvo ir konkurso į bibliotekos vadovus komisijos pirmininkas. Pasak mero, visi trys kandidatai buvo gan stiprūs ir vienas nuo kito atsiliko nedidele balsų persvara. Nors nuostatų būta visokių, pretenzijų valdžia sulaukė tik dėl reikalavimų pretendentams, tačiau konkurso rezultatų niekas neskundė.

Sulaukus Specialiųjų tyrimų tarnybos pažymos, vasario paskutinę dieną R. Kalinauskienė buvo iškilmingai išlydėta iš savivaldybės, o kovo 1-ąją mero S. Mockevičiaus ir Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo A. Gvildžio pristatyta Jurbarko viešosios bibliotekos kolektyvui.

R. Kalinauskienė neslėpė, kad nori vadovauti bibliotekai ir sieks pateisinti ja patikėjusiųjų lūkesčius. Tačiau įtikinti žmones, kad konkurse ir pasirengimo jam procese jokio vaidmens nesuvaidino pažintys ir partiniai ryšiai, kur kas sunkiau. Juo labiau kad tuo netiki net valdančiosios daugumos partneriai.

Ne visi jurbarkiečiai pasyviai stebėjo konkurso eigą, buvo ir aktyvių, visuomeniškų žmonių, o jų nuomonės pasiekė ne tik televizijų laidų kūrėjų ausis, bet ir Seimo narius.

Susidomėjęs šia istorija konservatorius Jurgis Razma kreipėsi į socialdemokratų partijos pirmininką Gintautą Palucką, tikėdamasis reakcijos dėl socialdemokratės, savivaldybės administracijos direktorės V. Rekešienės veiklos.

Paaiškinti situaciją dėl galimo partinio kandidatų protegavimo J. Razma prašė ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos Jurbarko skyriaus pirmininko Daivaro Rybakovo. O šis atsakė labai aiškiai: „Laba diena Gerb. Jurgi. Jūsų atsiųstame laiške (...) kas liečia LSDP partijos veiklą yra tiesa.“

Tik jurbarkiečiai mano, kad net žinodami tikrąją padėtį bent jau šią kadenciją nieko nedarys ir rajono konservatoriai, nes sukirto rankomis ir dirba koalicijoje kartu su socialdemokratais, tvarkiečiais ir darbiečiais.

Jolita PILECKIENĖ



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook