Gamtos bičiulis ir fotografas miške sutinka daug pažįstamų

Gamtos bičiulis ir fotografas miške sutinka daug pažįstamų (2)

2021-02-15

Šią seniai nebūtą gilią žiemą jurbarkietis Robertas Patronaitis feisbuko žiūrėtojus džiugina ypač gražiomis gamtos ir jos gyventojų fotografijomis. Pasigėrėti žiemos stebuklais gali kiekvienas, jei tik netingi iškišti nosies iš namų, bet ne kiekvienam pavyksta iš arti pamatyti paukščius ir žvėris. O Roberto nuotraukose jie ir su vardais – lietuviškais ir lotyniškais. Žiūrėk ir pažink!

Vaikystė – pamiškėj, su „Smena“

Fotografavimas – R. Patronaičio pomėgis, didžiulis ir beveik vienintelis. Nuo tada, kai dešimtmečiui tėvai nupirko fotoaparatą „Smena“.

Po kelerių metų padovanojo kitą, o vėliau jau pats rinkosi ir pirkosi fototechniką – vis modernesnę.

„Nežinau, kiek buvo tų aparatų, – sako fotografas, ima vardyti ir skaičiuoti – abiejų rankų pirštų neužtenka. – Skaitmeninis dabar trečias. Ir visus tebeturiu.“

Kodėl tokios dovanos?

„Vaikystė tarybiniais laikais būdavo tokia: ateina banga – visi renka pašto ženkliukus, paskui – visi paveiksluoja. Bet papaveiksluoja vieną vasarą ir išmeta, o man liko“, – sako Robertas ir pasakoja, kaip antrąją „Smeną“ sugadino, buvo gėda pasakyti tėvams, tad su draugais rinko tuščius butelius panemunėj ir atsipirko kitą.

„Smena“ kainavo 15 rublių, o tuščias butelis – 12 kapeikų, tad pririnkti reikėjo daug.

Fotografuoti mokėsi pats, net į būrelį mokykloje, kuriam vadovavo Vacys Šarkauskas, nėjo.

„Man nepriimtina klausti, kaip tas, o kaip tas – pats susirandi, ko reikia. Ir kaip veikia fotoaparatas, ir ką ir kaip fotografuoti“, – sako jis.

Visą straipsnį skaitykite laikraštyje arbe prenumeruokite eletroninę versiją.



« Atgal



Sponsored Videos

Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook