Balsavimas

Ar pajutote, kad labai padidėjo žemės mokestis?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Gyvenimas smėlio audroje (video)

Gyvenimas smėlio audroje (video) (9)

2018-07-01

Nuolat pustomas smėlis aplinkinių namų gyventojams sukelia ne tik nepatogumų, bet ir sveikatos problemų – prasideda akių uždegimai ir alergijos.

Su smėlio girgždesiu tarp dantų. Taip gyvena keturių daugiabučių gyventojai Jurbarke. Žmonių kasdienybę gerokai apsunkino iš pradžių itin džiuginęs pokytis – sutvarkytas kiemas ir įrengta vaikų žaidimų aikštelė. Deja, netrukus paaiškėjo, kad jos projektuotojai neįvertino vėjo. Dideliame plote vaikams supiltas smėlis pustomas taip, kad jo pilna ne tik pirmuose, bet ir viršutiniuose namų aukštuose.

Ypač nuo smėlio kenčia Kęstučio g. 26-ojo ir Gedimino g. 27-ojo namų gyventojai. Žmonės tikina, kad smėlis gyvenimą pavertė pragaru. Įsitikinti, kad jie neperdeda – nesunku. Kai tik būna sausa, daugiabučių kiemas labiau primena pajūrio kopas, o ne plytelėmis išklotą teritoriją.

„Grįžtu iš darbo pusę dešimtos. Tuomet kaskart turiu išsiurbti kambarius, išvalyti lovą. Per dieną net pro mikroventiliaciją pripusto tiek, kad visur būna smėlio sluoksnis. Apie tai, kad būtų galima atsidaryti langus – seniai pamiršome“, – sakė viena Kęstučio g. 26 namo gyventojų.

Jai pritarė ir kiti bei rodė nuotraukas, kuriose – smėliu nuklotos palangės, grindys, augalai. „Smėlis visur. Ir pirmame aukšte, ir trečiame, ir ketvirtame. Nebežinome, ką daryti. Gaila ir tos komunalinio darbuotojos, kuri kasdien čia viską bando sutvarkyti. Tačiau to padaryti neįmanoma. Ji tą smėlį apšluoja, sukasa, o kitą dieną vėl tas pats“, – tvirtino gyventojai.

Tačiau smėlio šlavimas – ne vienintelė problema. Nuo nuolat ore tvyrančių dulkių kai kuriems žmonėms prasidėjo alergija.

Gyventojai taip pat įsitikinę, kad smėlio pripiltoje aikštelėje vaikams žaisti nesaugu, nes tai – ligų inkubatorius. Neuždengtas smėlis viliote vilioja palaidus gyvūnus, kurie čia atlieka gamtinius reikalus.

Gyventojai guodžiasi, kad į jų skundus už aikštelę atsakinga miesto seniūnija esą visiškai nereaguoja. Į seniūniją žmonės buvo kreipęsi ir žodžiu, ir raštu.

Seniūnas Romualdas Kuras pripažįsta, kad žmonės kreipėsi, tačiau tikina jokio efektyvaus sprendimo pasiūlyti negalintis. Juolab kad nuo aikštelės įrengimo, kuriai buvo panaudotos Europos Sąjungos lėšos, dar nepraėję penkeri metai.

„Šiemet ten atvežėme smėlio kaip ir į kitas aikšteles mieste. Gal 70 tonų iš viso išpylėme. Norėčiau, kad daug kur būtų speciali guminė danga, būtų ir patogiau, ir švariau. Tačiau yra kaip yra. Todėl pagal išgales stengiamės padaryti, kad aplinka būtų tvarkinga“, – sakė R. Kuras.

Pasak seniūno, anksčiau tokios didelės problemos nebuvo, nes dažniau lijo. Šis pavasaris buvo karštas, tokia pati vasara, todėl smėlis išdžiūvo ir pasidarė lengvai pustomas.

Smėlio audrų išvarginti ir jokios realios pagalbos kol kas nesulaukę gyventojai ėmė patys aiškintis, ar aikštelė įrengta tinkamai. Jų manymu, čia neapsieita be krūvos pažeidimų.

Vaikų žaidimų aikštelių įrengimą reguliuoja speciali higienos norma, kuri užtikrina, kad žaidimų vietoje vaikai bus saugūs ir jiems negrės ligos.

„Įrengiant aikštelę padaryta daug pažeidimų. Pirmiausia – smėlis negali būti paliekamas atviras. Tai turi būti uždengiamos smėlio dėžės. Kitaip kyla ligų grėsmė dėl kačių ir šunų išmatų. Smėlis turi būti kasmet tiriamas ir keičiamas. Nieko panašaus pas mus nedaroma“, – sakė Rasa Rybokienė.

Moteris šiuo metu gyvena Didžiojoje Britanijoje, bet dažnai su dukra grįžta pas Kęstučio g. 26 name gyvenančią mamą. Per vieną tokį apsilankymą pustomas smėlis sukėlė didelių problemų akims. „Turėjau lankytis pas medikus, akis labai skaudėjo, viskas užtinę buvo. Gėriau net keturių rūšių vaistus, kol išgijau“, – tikino moteris.

R. Rybokienė neįsivaizduoja tokių aikštelių Anglijoje, kokios įrengtos Jurbarke. Moteris tvirtina, kad užtenka peržiūrėti higienos normas, ir neatitikimai bado akis.

„Aiškiai parašyta, kad vaikų žaidimų aikštelės privalo būti ne arčiau, kaip 10 metrų nuo šiukšlių konteinerių ir ne arčiau kaip 15 metrų nuo automobilių saugyklų ištraukiamosios vėdinimo sistemos angų. Ką turime? Šiukšlių konteineriai stovi iš esmės žaidimų aikštelėje. Mašinų prie aikštelės tiek, kad smėlį kapstantys vaikai galvomis beveik remiasi į jų bamperius“, – į keistus projektuotojų sprendimus pirštu badė R. Rybokienė.

Kad mašinos ir vaikų žaidimų aikštelė yra per arti, įsitikinę ir kiti gyventojai. Tačiau tai ne tik išmetamųjų dujų klausimas, nes vaikai laksto tarp stovinčių automobilių, netikėtai iššoka prieš pat važiuojančias mašinas.

Moteris taip pat įsitikinusi, kad tame pačiame dokumente yra numatyta ir išeitis dėl smėlio pustymo. Dokumentas numato, kad žaidimų aikštelė, kurios ribos nutolusios nuo gatvės važiuojamosios dalies mažiau nei 20 m, turi būti aptverta tvora ar gyvatvore.

„Gyvatvorė apsaugotų ne tik žaidžiančius žaidimo aikštelėje vaikus, bet ir gyventojus nuo pustomo smėlio, taip smėlis būtų sulaikomas žaidimo aikštelės ribose“, – įsitikinusi pašnekovė.

Kad tinkamai neprižiūrima aikštelė su smėliu gali sukelti ten žaidžiantiems vaikams rimtų sveikatos problemų, pritaria ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tauragės departamento Jurbarko skyriaus vyresnioji specialistė Jūratė Daukšienė. Pasak specialistės, smėlis žaidimų aikštelėse privalo būti uždengiamas, kasmet tiriamas ir keičiamas. Kitu atveju – galimas ligų plitimas. „Su gyvūnų išmatomis smėlyje atsiranda įvairių parazitų. Jie vaikams gali sukelti ligas“, – tikino J. Daukšienė.

Kad savivaldybei skubiai reiks ieškoti išeities, pritaria ir kieme apsilankęs Jurbarko r. savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Darius Juodaitis. „Gyventojų priekaištai tikrai pagrįsti, o ir pustomo smėlio sukelti nepatogumai dideli. Blogai, kad projektuotojams nepavyko įžvelgti, kad vėjas nuo Lauko gatvės gali pustyti smėlį. Jau užklausiau Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus darbuotojos Ilmos Muraškaitės, ar būtų galimybė smėlį pakeisti žolės veja, smėlio palikus tik po pačiomis sūpynėmis. Veja – tai tik ekspromtu kilęs ūkinis sprendimo būdas, nes tam turėtų pritarti ir projektą finansavusi agentūra, kadangi dar nepraėję penkeri metai po įrengimo“, – sakė D. Juodaitis.

Savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas taip pat kviečia daugiabučių gyventojus išsakyti savo siūlymus, kaip išspręsti juos varginančią problemą.

Kol smėlio kamuojami gyventojai ir jų spaudžiami valdininkai ieško išeities, belieka stebėtis, kodėl savivaldybės specialistams tiko higienos normų neatitinkančios žaidimų aikštelės projektas? Kodėl buvo nuspręsta tokį projektą įgyvendinti ir taip sukurti jurbarkiečių sveikatą ir gyvenimo kokybę gerokai apkartinusį objektą?

Panašu, kad savivaldai kaltuosius teks surasti ir nubausti, nes gyventojai dėl tokios situacijos ruošia oficialų skundą. Administracinių nusižengimų kodeksas numato, kad už higienos normų nevykdymą, už kurį šiuo atveju atsakinga seniūnija, jos vadovui gali būti skiriama bauda nuo 140 iki 600 eurų.

Lukas PILECKAS



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook