Balsavimas

Ar miesto gatvės žiemą prižiūrimos tinkamai?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Gyventojai vėl raginami ryžtis namų renovacijai

Gyventojai vėl raginami ryžtis namų renovacijai (0)

2017-11-24

Prieš mėnesį į susirinkimą dėl daugiabučių namų renovacijos buvo pakviesti trisdešimties, praėjusią savaitę – dar 27-ių namų gyventojai. Prasidėjus naujam kvietimui teikti paraiškas daugiabučiams namams atnaujinti apie pasikeitimus gyventojus informavo už renovaciją atsakingų institucijų atstovai.

Naujos sąlygos

Spalio mėnesį į susirinkimą buvo sukviesti niekada daugiabučių atnaujinimo programoje nedalyvavusių namų gyventojai, o lapkričio 16 d. rinkosi namų, kuriems dar 2013-2014 m. buvo parengti investiciniai planai atstovai. Į pirmąjį susitikimą atėjo vos devynių namų atstovai, antrasis buvo sėkmingesnis – išgirsti naujovių susirinko 15 namų gyventojai.

Lapkričio 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas bei jį lydintys teisės aktai, pakeitę kai kurias daugiabučių renovacijos paramos sąlygas.

Pasak „Jurbarko komunalininkas“ direktoriaus pavaduotojo būsto priežiūrai Vytauto Stulgaičio, daugiabučių namų atnaujinimo programos sąlygos nuolat keičiamos – dažniausiai ne į gerą. Paskutiniu kvietimu pasinaudoję daugiabučių gyventojai, jei jų namo renovacija bus užbaigta iki šių metų galo, galėjo gauti 35 proc. valstybės paramą bei tikėtis, kad bus 50 proc. kompensuojamas techninių projektų rengimas ir techninės priežiūros išlaidos. Jei renovacija užtruktų ilgiau, parama sieks tik 30 proc.

Pagal naują tvarką žadama 30 proc. parama energijos taupymo priemonėms, tačiau jei bus modernizuojama visa šilumos sistema, kaip ir daroma visuose Jurbarko daugiabučiuose, parama šioms priemonėms sieks 40 proc.

Numatoma 100 proc. padengti techninio projekto rengimo ir techninės priežiūros išlaidas.

Naujos renovacijos sąlygos leidžia atnaujinti ne tik namų šildymo, nuotekų, šalto vandens tiekimo sistemas, elektros instaliaciją, bet susitvarkyti ir laiptines. Tik šie darbai remiami nebus, už juos teks 100 proc. mokėti patiems gyventojams. „Nors šiems darbams parama neteikiama, jie sudaro vos 10 proc. visų renovacijos kaštų, todėl juos atlikti tikrai verta“, – sako V. Stulgaitis.

Ne viskas taip gražu, kaip atrodo

Rodos, renovacijos sąlygos tik pagerėjo, tačiau keletas įstatymo niuansų verčia suklusti. Techninių projektų rengimas ir techninės priežiūros išlaidos bus kompensuojamos 100 proc. tik tada, jei renovacija įvyks. Tačiau jei gyventojų pageidavimu būtų parengtas techninis planas, o gyventojai jam nepritartų ir renovacijos atsisakytų, arba bankas nesuteiktų paskolos, arba neatsirastų rangovo, gyventojai už planą turės sumokėti, nebent plano rengimo išlaidas prisiimtų savivaldybė.

„Techninis planas kainuoja 750-900 Eur. Tai nėra didelė suma namui. O gal už jo rengimą sumokėjusi savivaldybė gyventojų sumokėti nė neprašys“, – svarsto bendrovės „Jurbarko komunalininkas“ direktoriaus pavaduotojas.

Dar didesnės pinklės gyventojų laukia banke. „Šiaulių banko“ Jurbarko klientų aptarnavimo skyriaus vadovas Dainius Rekevičius įvardijo dvi pagrindines sąlygas, kad daugiabutis gautų renovavimui reikalingą kreditą: reikia 55 proc. namo gyventojų pritarimo ir name negali būti daugiau nei 10 proc. skolininkų už komunalines paslaugas.

Anksčiau bankas reikalavo 60 proc. butų gyventojų pritarimo, tad sąlygos lyg ir sušvelnėjo, tačiau taip neatrodo prakalbus apie kredito grąžinimą. Jis vis dar suteikiamas 20-iai metų, tačiau fiksuotos 3 proc. palūkanos bus tik penkerius metus, po to jos gali kisti, ir nėra numatyta jokių „lubų“. Nors kreditą gyventojai dažniausiai išmoka per 5 metus, ši sąlyga nuo renovacijos atbaido ne vieną. Ir nebesvarbu, kad kreditą galima grąžinti bet kada, o palūkanos bus mokamos tik už negrąžintą dalį.

Kad reikia daugiau aiškumo, sutinka ir V. Stulgaitis: „Gyventojai neturi pirkti katės maiše. Naujos kreditavimo sąlygos dabar tik įsigaliojo, jos turėtų būti patikslintos. Nors praktika rodo, kad greičiausiai už kreditą susimoka būtent labiausiai jo bijantys pensininkai.“

Problema – vamzdynai

Išgirstos naujienos optimistiškai nenuteikė – gyventojai klausė, ar verta renovuoti namus, jei tai niekada neatsipirks. Jurbarko r. savivaldybės administracijos direktorė Vida Rekešienė įtikinėti nebuvo linkusi. „Jūs turite įtikinti patys save, o ne mes jus. Jūs esate atsakingi už savo butus ir turite jais rūpintis. Pažiūrėkite į šildymo kainas renovuotuose namuose – jos daug ką pasako“, – patarė ji.

Pasak savivaldybės administracijos direktorės, svarbiausias renovacijos tikslas – sumažinti šildymo kaštus ir taupyti energiją. Direktorė patikino, kad ne paskutinę vietą užima ir graži aplinka. „Renovuotų namų gyventojai gali tikėtis, kad ir aplinka bus sutvarkyta greičiau, nes kvartalai, kuriuose daugiau renovuotų namų, tvarkant infrastruktūrą turės pirmenybę“, – sakė V. Rekešienė.

Dar rimtesnius argumentus pateikė V. Stulgaitis. Pasak jo, senstančiuose namuose kuo toliau, tuo labiau atsiras problemų dėl vamzdžių. „Vamzdynai rūdija, atsiranda skylės. Kas bus, kai jie pradės trūkinėti, pasipils avarijos? O jei tai bus žiemą ir teks likti kurį laiką be šildymo? Sistemas būtina atnaujinti. Jei tai bus daroma ne renovuojant namą, teks mokėti 100 proc. ir iš karto“, – sudėtingą situaciją daugiabučiuose apibūdino specialistas.

Klausimų daug

Praėjusią savaitę susirinkime dalyvavę žmonės apie renovaciją girdėjo jau ne pirmą kartą – jie į susitikimus jau buvo kviečiami prieš 3-4 metus. Tada buvo parengti ir techniniai planai, tačiau jiems gyventojai nepritarė arba negavo banko paskolos. „Dauguma tų namų – bendrijos, kurios dėl renovacijos sprendė savarankiškai. Niekas jiems nerengė susirinkimų, neaiškino renovacijos sąlygų, todėl jie ir nepritarė. Tai buvo savivaldybės klaida – leisti patiems savarankiškai spręsti. Kituose namuose buvo per daug skolininkų. O dabar tuos parengtus planus reikia koreguoti, nes keitėsi parama, sąlygos, net valiuta“, – sako V. Stulgaitis.

Per tuos kelerius metus klausimų gyventojams nesumažėjo, gal net išgirdo daugiau įvairių nuomonių iš renovuotuose namuose gyvenančių jurbarkiečių: vieni renovacija patenkinti, kiti – keikia. Pasak V. Stulgaičio, namų atnaujinimu nepatenkinti gal tik 10 proc. visų juose gyvenačiųjų. „Yra tokių butų, kur šildymo kaštai išliko tokie patys, nes jų gyventojai specialiai laiko atidarytus langus ir bando įrodyti, kad renovacija nieko gero nedavė“, – tikina specialistas.

Gyventojus labiausiai domino, ar neteks mokėti už renovaciją skurdžiau gyvenantiems ir kas atsitiks, jei gavęs kompensaciją buto savininkas iškeliaus anapilin, o butą paveldės vaikai. Jie buvo patikinti, kad gaunantieji kompensacijas už šildymą nemokės ir už renovaciją, o jei butą paveldės taip pat mažas pajamas turintis įpėdinis, mokėti nereiks ir jam. Tačiau jei buto savininkas moka už kreditą, jo įsipareigojimai pereis ir mokiems įpėdiniams.

Kompensacijas gaunantys gyventojai perspėti, kad daugumai sutikus renovuoti namą, nepritarimas smogs finansiškai – bus sumažintos ar net visai panaikintos kompensacijos už šildymą.

Apsispręsti neskuba

Labiausiai žmones domino renovacijos kaina. Pasak V. Stulgaičio, kiekvienam namui ji kitokia, tačiau jau renovuotų namų 1 kv. m vidutinė kaina siekė 130 eurų atėmus paramą ir neskaičiuojant palūkanų. Palūkanos kainą padidina apie 30 proc. – 10 tūkst. Eur kreditą paėmusiam gyventojui grąžinti teks jau 13 tūkst. Eur. Jei nesikeis palūkanos.

Brangiausiai už renovaciją mokėjo Vasario 16-osios g. 13 namo gyventojai – 208 Eur už kv. m, o mažiausiai – K. Donelaičio g. 30 namo – 107 Eur už kv. m. Dar keliems namams renovacijos kainą sumažino pirmuose aukštuose įrengtos komercinės patalpos.

Žinant savo buto plotą nesunku įvertinti, kad renovacija nepigi. Gyventojai puikiai supranta, kad Jurbarke ji niekada neatsipirks. Didmiesčiuose investavus į namo atnaujinimą parduodant butą galima išlaidas susigrąžinti, bet Jurbarke dėl mažų butų kainų to padaryti niekada nepavyks. Gal todėl iš dalyvavusiųjų susirinkime protokolus dėl gyventojų pritarimo namui atnaujinti pasiėmė vos 6 namų atstovai, o spalio mėnesį – tik vieno namo gyventojai iš Smalininkų, kurie jau atvyko surinkę parašus dėl pritarimo renovacijai.

V. Stulgaitis tikisi, kad dar atsiras norinčiųjų gauti valstybės paramą. Tačiau apsispęsti reikia greit – protokolai į savivaldybę arba UAB „Jurbarko komunalininkas“ turi būti pristatyti iki gruodžio 1 d. „Iki vasario 2 d. turime pateikti paraiškas Būstų energijos taupymo agentūrai, o iki tol reikia atlikti daug procedūrų, parengti techninius projektus“, – sako specialistas.

Iš 105 miesto daugiabučių renovuoti 35. „Tai yra 33 proc. Kuriame didmiestyje yra tiek atnaujintų namų? Dabar renovuojamas vienas, o pavasarį žadame darbus pradėti dar keturiuose, tada būtų jau 40 namų“, – džiaugiasi V. Stulgaitis.

Šiuo metu baigiamas renovuoti Gedimino g. 24 namas. Darbai turi būti užbaigti iki naujųjų metų. Dar dviejuose namuose jau dirba konkursą laimėjęs rangovas – A. Žilinskio ir Ko UAB. Klausučiuose esančiam socialinių būstų daugiabučiui ir Kauno g. 23 namui Jurbarke jau rengiami techniniai projektai. Dar dviejų namų – Kęstučio g. 12 ir Dariaus ir Girėno g. 64 gyventojai renovacijai pritarė ir bus skelbiamas rangovo konkursas.

Ar pasiryš renovacijai daugiau gyventojų, paaiškės gruodį. Žmonės supranta, kad ekonominės naudos iš namų renovacijos – nedaug, o rizikos – apsčiai. Ne itin sėkmingo susirinkimo turėjo tikėtis ir Būsto energijos taupymo agentūros atstovas, nepasivarginęs atvykti į susirinkimą Jurbarke ir palikęs savivaldybės ir „Jurbarko komunalininko“ atstovus į aštrius gyventojų klausimus atsakinėti vienus.

Jūratė Stanaitienė



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook