Balsavimas

Ar Jurbarkui reikia baseino, kuriame vaikai būtų mokomi plaukti?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Į laidotuves – stumiant automobilius

Į laidotuves – stumiant automobilius (1)

2019-02-11

Į sniego spąstus pateko Skirsnemunės gyventojai, o Šimkaičiuose laidotuvių dalyviai sunkiai privažiavo iki bažnyčios.

Vasario 3 d. į Šimkaičių bažnyčią ir kapines mirusįjį palydėti susirinkę žmonės klimpo sniege. Redakcijai paskambinusi moteris tikino, kad į mišias atvažiavę žmonės turėjo per sniego kalnus stumdyti automobilius ir sukti galvas, kaip pajudėti, o ne atiduoti pagarbą mirusiajam.

„Ten gal šimtas metrų nuo pagrindinio kelio iki bažnyčios. Seniūnija tikrai žinojo, kad bus laidotuvės, nes artimieji laidojimui leidimą išsiėmė. Į bažnyčią rinkomės antrą valandą popiet, bet ta gatve pravažiuoti nelabai buvo galima. Turėjome stumdyti vieni kitus. Nesuprantu, kaip šitaip galima“, – piktinosi skaitytoja.

Moteris tikino, kad bent jau iki bažnyčios kelią nuvalyti seniūnija tikrai galėjo. Ne tik dėl laidotuvių, bet ir dėl į mišias susirenkančių garbaus amžiaus žmonių.

Pasak Šimkaičių seniūnijos seniūnės Elenos Šileikienės, sekmadienį seniūnija kelius valė. Tačiau darbai buvo pradėti tik tuomet, kai nustojo snigti.

„Buvo valoma, o darbus baigėme tik naktį, gal pusę dviejų. Gatves visada valome pagal galimybes. Tačiau žmonės šiais laikais pasidarę labai jautrūs“, – sakė E. Šileikienė.

Šimkaitiškių skambutis – ne vienintelis. Žmonės skambino ir iš miesto, ir kaimų, ir vienkiemių. Vasario 4-ąją padirbėti kastuvu iš peties teko sutuoktiniams, bandžiusiems nuvykti pas Skirsnemuniškių I k. (Skirsnemunės sen.) gyvenančią senolę, tačiau „Audi“ užstrigo kelio pusnyse.

„Prisnigta buvo 7 val. ryte, bet kelių niekas nevalė. Vakare, apie 17.30 val., taip pat pravažiuoti buvo neįmanoma. Taip ir gyvename“, – nusivylimo neslėpė skirsnemuniškis.

Kartu su juo vykusi moteris taip pat stebėjosi situacija.

„Panašu, kad jiems niekas nerūpi. Prieš kelias savaites patys miestelio gyventojai valė ir barstė kelius, seniūnui nešė druskos. Būtų juokinga, jei nebūtų graudu. Dar gerai, kad miestelio ūkininkai kartas nuo karto taip pat valo kelius“, – sakė moteris.

Skirsnemunės seniūnas Aidas Mozūraitis tvirtino, kad kelio problema gerai žinoma, todėl jis valomas kelis kartus per savaitę.

„Vakar buvo užklimpę taip pat. Nuvalėme, šiandien vėl skambina, kad pravažiuoti neina. Tas kelias turi savo specifiką. Atrodo nesninga, bet jį užpusto. Todėl, jei jau nutiko taip, kad užklimpo žmonės, reikėtų iškart skambinti į seniūniją – atvažiuosime ir nuvalysime. Tačiau gali kartais tekti palaukti, nes jei traktorius tuo metu dirbs kitame seniūnijos krašte, užtruks, kol atvažiuos“, – sakė seniūnas.

A. Mozūraitis pajuokavo, kad tiek žiemų žmonės guodėsi, jog nėra sniego, užtai šiemet visko gavo su kaupu. „Jau beveik kaip ir užtektų. Tos žiemos galėtų kitiems metams pataupyti“, – sakė seniūnas.

Eržvilko pusėje – irgi bėdos. Į redakciją skambinęs vyras guodėsi, kad nuo vienkiemio, kuriame gyvena, iki pagrindinio kelio – 800 metrų atkarpa, o jos nuvalyti niekas nepadeda. Kaskart kelią tenka pačiam nusikasti. Eržvilkiškis svarstė, kad šį darbą galbūt galėtų atlikti seniūnijos traktorius.

Pasak Eržvilko seniūno Gintaro Kaspučio, su sunkumais dėl sniego susidūrę žmonės pirmiausia turėtų kreiptis į seniūniją. Tuomet ši reaguotų.

„Kai žinome problemas, visada stengiamės jas spręsti. Iš esmės seniūnijai neprivaloma valyti privačių kelių, tačiau visada stengiamės surasti išeitis, kurios tenkintų visas puses. Tai supranta ir bendruomenė, kurios ūkininkai labai prisideda prie kelių valymo. Pačiame Eržvilke žmonės mielai valo šaligatvius. Kai tarp valdžios ir gyventojų yra tarpusavio supratimas ir padedama vieni kitiems, tai problemos išsprendžiamos kur kas lengviau“, – sakė G. Kasputis.

Seniūno teigimu, padėtį Eržvilke ir apylinkėse gelbsti tai, kad seniūnija turi seną rusišką traktorių. Jo išlaikymas pigus, o reaguoti į atsiradusias problemas galima itin greitai.

„Paprastas pavyzdys – visus 160 kilometrų kelių valėme jau daug kartų. Per sezoną tam išlaidome kiek daugiau nei 500 eurų. Jei samdytume įmonę, tai vieną kartą nuvalyti kelius kainuotų beveik penkis tūkstančius. O tokia suma skiriama visiems metams“, – sakė G. Kasputis.

Todėl vienintelis dalykas, kurio seniūnijai iš tiesų dar reikėtų – antras toks traktorius. Tuomet būtų galima greičiau atlikti darbus, o sugedus technikai, nereiktų laukti, kol ši bus pataisyta.

Lukas PILECKAS



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook