Balsavimas

Ar pritartumėte, kad Dainių pelkėje būtų kasamos durpės?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Jurbarkiečiai mokėsi suteikti pagalbą

Jurbarkiečiai mokėsi suteikti pagalbą (0)

2019-02-25

Pusantro šimto įvairių biudžetinių įstaigų darbuotojų instruktoriai apmokė gelbėti į bėdą pakliuvusius žmones. Per tris dienas šią savaitę vykusius mokymus profesionalūs instruktoriai mokė gaivinti, stabdyti kraujavimą, padėti užspringusiems ir naudotis automatiniais defibriliatoriais.

Mokymus vykdantis Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras įgyvendina Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuotą projektą „Sveikatos išsaugojimo priemonių įgyvendinimas tikslinėse teritorijose“. Kaip teigia organizatoriai, tokie mokymai bus surengti 35-iose šalies savivaldybėse. Jurbarkas į šį sąrašą pateko todėl, kad čia kraujotakos sistemos ligų ir išorinių mirties priežasčių rodikliai viršija bendrą Lietuvos rodiklį.

Mokymams pasibaigus savivaldybių teritorijoje bus įrengtas 120 defibriliatorių ir turniketų tinklas. Jurbarke turėtų atsirasti trys išorinių automatinių defibriliatorių ir turniketų komplektai. Tačiau pati įranga be žmonių žinių naudos neduos. Todėl dauguma mokymuose dalyvavusių žmonių pasirašė sutikimus dalyvauti pagalbos tiekėjų programoje. Savanoriai bus įtraukti į bendrą tinklą ir per specialias mobiliąsias programėles gaus informaciją apie netoliese nutikusią nelaimę. Taigi jie pirmieji skubės į nelaimės vietą ir suteiks pirmąją pagalbą, o esant galimybei, panaudos ir arčiausiai nelaimės vietos esantį defibriliatorių. Kiekvienas iš defibriliatorių bus sujungtas su greitosios medicinos pagalbos (GMP) stotimi ir automatiškai perduos iškvietimo signalą medikams. Efektyviai veikianti sistema leis pradėti žmogų gaivinti per minimalų galimą laikotarpį iki atvykstant profesionaliems medikams. Planuojama, kad visoje šalyje tokių savanorių, kurie galėtų gelbėti žmonių gyvybes, bus apie šešis tūkstančius.

 Jurbarko r. savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistas Lukas Bakšys tikino, kad pirmosios pagalbos mokymai jam ne naujiena. Suteikti pirmąją pagalbą jis jau mokėsi lankydamas kursus vairuotojo pažymėjimui gauti ir savanoriaudamas kariuomenėje.

„Pirmiausia noriu pasakyti, kad tokias žinias būtina atnaujinti. Tikrai užsimiršta, kaip ir kiekvienas įgūdis, kuris nebūna lavinamas. Antra – šitie mokymai buvo labai naudingi tuo, kad labai mažai instruktoriai kalbėjo, o daug darėme. Viskas buvo per praktiką. Todėl dabar tikrai drąsiau prieičiau prie sveikatos problemų turinčio žmogaus gatvėje“, – sakė L. Bakšys.

Įspūdį padarė ir tai, kad mokymams buvo naudojama itin moderni įranga – išmanūs manekenai. Todėl kiekvieną atliktą veiksmą buvo galima įvertinti. „Galėjome pažiūrėti, kiek ir kaip paspaudėme, ar tai padarėme teisingai, ar buvo efektyvu. Suprasti, kaip teisingai atlikti veiksmus, o ne tiesiog juos atlikti, buvo labai svarbu“, – pasakojo L. Bakšys.

Mokymuose dalyvavo ir savivaldybės infrastruktūros ir turto skyriaus vedėjo pavaduotoja Gražina Gadliauskienė, taip pat palankiai vertinusi praktinę mokymų dalį. „Teko atlikti įvairias užduotis – gaivinti, padėti kūdikiui, stabdyti įvairų kraujavimą. Viską darėme pasikeisdami, viską išbandėme, įvertinome savo veiksmus“, – pasakojo architektė.

Praktinio mokymo naudą minėjo ir savivaldybės administracijos vyr. inžinierė Aušra Kursevičė. Tačiau moteris įsitikinusi, kad tokių mokymų reikėtų nuolat. „Gaivinti žmogų būtų sunku fiziškai, bet be šitų kursų tikrai nedrįsčiau, o dabar jau žinau, ką reikėtų daryti. Daugiau sužinojom apie defibriliatorių. Tikiuosi mieste jų atsiras ne vienas“, – sakė moteris.

Šis projektas visose numatytose savivaldybėse baigsis 2021 m., o planuojama įranga atsiras tik po mokymų. Savivaldybės administracijos gydytoja Gražina Sutkuvienė mano, kad šiuo metu svarbiausia yra apmokyti žmones suteikti pirmąją pagalbą, o turėdami žinių, prireikus pagalbos jie orientuosis, ką reikia daryti kol atvyks greitosios pagalbos medikai.

Statistika rodo, kad lietuviai patiria daug su širdies veikla susijusių sveikatos problemų, o miokardo infarktu suserga vis daugiau jaunų žmonių, jo nulemtų priešlaikinių mirčių pasitaiko jau nuo 25 metų amžiaus, 45–49 metų amžiaus grupėje 100000 gyventojų tenka 19 mirčių per metus. 2017 m. nuo šio susirgimo mirė 1 145 asmenys: 562 vyrai ir 583 moterys.

Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties duomenimis, Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje vidutiniškai per mėnesį sulaukiama 10618 iškvietimų (arba 342 per dieną), kurie yra susiję su ūmiomis širdies ligomis. Per parą iškvietimų skaičius dėl širdies ligų svyruoja nuo 370 iki 420. Didžiausią dalį 2017 m. sudarė pacientai, vyresni nei 75 m. amžiaus – 55418 ir 45–64 m. amžiaus – 44680. Visuomenės senėjimas, spartus ir įtemptas gyvenimo tempas, žalingi įpročiai lemia, kad iškvietimų skaičius kasmet didėja.

Skandinavijos šalyse net 85–95 proc. gyventojų moka suteikti pirmąją pagalbą, o situaciją Lietuvoje galima vertinti kritiškai. Skubios pagalbos tarnybos ne visada gali pasiekti klinikinę mirtį patyrusį žmogų per kritines 6–7 minutes. Atsitiktinio praeivio atliktas pradinis gaivinimas padidina išgyvenimo tikimybę 2–3 kartus. Europos Tarybos gaivinimo gairėse rekomenduojama naudoti automatinį išorinį defibriliatorių – ankstyva defibriliacija gali išsaugoti gyvybę daugeliui žmonių, patyrusių širdies sustojimą. Defibriliatoriumi nesudėtinga naudotis, nes paprastos balso instrukcijos vadovauja naudotojui per visą defibriliacijos procesą.

Lukas PILECKAS



« Back

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook