Balsavimas

Ar tenkina požeminių šiukšlių aikštelių įrengimo kokybė?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Jurbarko šauliai stojo ginti nepriklausomybę ir lietuvišką žemę

Jurbarko šauliai stojo ginti nepriklausomybę ir lietuvišką žemę (0)

2019-10-18

Tarpukario Lietuvoje Girdžiuose buvo gausus ir veiklus šaulių ir jų rėmėjų būrys. Nuotraukoje – Girdžių šauliai apie 1939 metus. V. Lekučio archyvo nuotr.

Sukanka 100 metų, kai Jurbarke įsteigtas šaulių organizacijos skyrius. Tai įvyko 1919 m. spalio 22 d. Per šimtmetį Jurbarko šauliai nuėjo sudėtingą ir garbingą kelią. Nors tuo laiku, tik kiek daugiau nei prieš pusantrų metų, Lietuvos Tarybos 2018 m. vasario 16-osios nutarimu, vadinamuoju Nepriklausomybės aktu, juridiškai buvo atkurta nepriklausoma Lietuvos valstybė, tačiau faktinis gyvenimas, ypač tolimoje Lietuvos pasienio vietoje, tuomet buvusioje Jurbarko apskrityje, tekėjo sena vaga. O susiburti Jurbarko vyrus į šaulių organizaciją vertė istorinės aplinkybės.

Pradžia

Nors Lietuvos šaulių sąjungos įkūrimo data skaičiuojama nuo 1919 m. birželio 27 d., kai Kaune susikūrė pirmasis šaulių būrys, tačiau tik vėliau ši valstybei svarbi savigynos organizacija pradėjo plėstis ir organizuotis kitose Lietuvos vietose.

Tų metų rugsėjo 12 d. tik ką sukurtos nepriklausomos Lietuvos kariuomenės vadas generolas Silvestras Žukauskas pritarė iniciatyvai įsteigti Šaulių sąjungą. Tad rugsėjo 20 d. Kauno šaulių būrio valdyba sušaukė steigiamąjį Lietuvos šaulių sąjungos susirinkimą.

Organizacijos pobūdį ir tikslus nustatė šios sąjungos sumanytojas – mokytojas, žurnalistas ir keliautojas Matas Šalčius ir būsimasis organizacijos vadas Vladas Putvinskis (1873-1929).

Buvo nutarta, kad susidarius dešimčiai asmenų, norinčių stoti į Lietuvos šaulių sąjungą, leidžiama steigti atskirą skyrių ne tik Kaune, bet ir kitose Lietuvos vietose, išduodami leidimai ginklams laikyti ir nešioti.

Ginklai turi būti registruojami komendantūrose.

O kas Jurbarke?

O kas tuo laiku buvo Jurbarke? Čia tikrasis gyvenimas buvo kitoks. Tik ką pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui ir Lietuvos Tarybai Vasario 16-osios aktu paskelbus, kad Lietuva atkuria nepriklausomybę, naujos pertvarkos Jurbarko – Lietuvos pakraščio – greitai nepasiekė.

Nors tuo laiku Jurbarkas buvo apskrities centras, tačiau ir mieste, ir apylinkėse tebebuvo kaizerinės Vokietijos administracinė valdžia ir ji tvarkėsi pagal savo įstatymus.

Tik pamažu aplink Jurbarką formavosi dvivaldystė. Šalia vokiečių administracijos pradėjo rastis ir lietuviškoji.

Mat po karo dar buvo gili suirutė: vokiečių okupacinė valdžia vis spaudė krašto žmones mokėti įvairias duokles, be to siautėjo vagių, plėšikų, visokių perėjūnų grupės.

Tad kaimuose buvo paskirta seniūnų, o Jurbarke sudaryta savotiška lietuviška policija, apsiginklavusi lazdomis su vienu storėjančiu galu. Ši lietuviška policija turėjo padėti vokiečiams palaikyti viešąją tvarką.

1918 m. lapkričio 2 d. Valstybės Taryba priima Laikinąją konstituciją, o po poros dienų profesoriui Augustinui Voldemarui pavedama sudaryti Laikinąją Lietuvos vyriausybę.

Taip prasidėjo lietuviškos valdžios įstaigų kūrimas.

Gruodžio mėnesį išrenkama ir Jurbarko miesto savivaldybė, o prie jos ima veikti lietuviška milicija.

Visą straipsnį skaitykite laikraštyje arba užsisakykite elektroninę prenumeratą.

Šaulių kuopa kviečia į savo šimtmečio šventę (programa) 



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook