Balsavimas

Ar pritartumėte, kad Dainių pelkėje būtų kasamos durpės?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Kandidatai į savivaldybės merus: ar tikrai juos pažįstame?

Kandidatai į savivaldybės merus: ar tikrai juos pažįstame? (16)

2019-01-20

Kovo 3-ąją vyksiančiuose savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose Jurbarko rinkimų apygardoje dėl mandatų varžysis septynios partijos ir du visuomeniniai rinkimų komitetai. Kandidatais į merus įregistruoti septyni politikai. Šiandien jie atsako į „Šviesos“ klausimus.

Tarp kandidatų į merus naujų ir rajono gyventojams visai nežinomų žmonių nėra. Net ir naujai įregistruotos partijos ar visuomeniniai rinkimų komitetai kandidatais iškėlė politinės patirties turinčius savo lyderius.

Rinkimų komitetas „Jurbarko kraštui“ ir pirmą vietą sąraše, ir kandidatuoti į merus patikėjo Gintariui Stoškui – Jurbarko r. verslininkų organizacijos pirmininkui, jau dalyvavusiam ankstesniuose savivaldos rinkimuose ir 2011-2014 m. kadenciją buvusiam Jurbarko r. savivaldybės tarybos nariu.

Politinės patirties nestinga ir startuojančio Socialdemokratų darbo partijos Jurbarko r. skyriaus pirmininkui Gintarui Kaspučiui. Pernai veiklą pradėjęs skyrius jį iškėlė kandidatu į merus. Tiesa, partijos kandidatų į savivaldybės tarybą sąraše G. Kaspučio nėra.

Vienintelis kandidatu į merus, kaip ir per praėjusius rinkimus, pats išsikėlė dabartinis savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius. Visus kitus kandidatus delegavo partijos „senbuvės“: dėl mero posto varžysis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos Jurbarko r. skyriaus pirmininkas Daivaras Rybakovas, partijos Tvarka ir teisingumas skyriaus pirmininkas Algirdas Gudaitis.

Liberalų sąjūdis kandidatu į merus iškėlė Seimo narį Ričardą Jušką, kurio partijos kandidatų sąraše nėra. R. Juška įregistruotas kandidatu į merus, tačiau savivaldybės tarybos nario mandato jis nesieks. Sėkmės atveju jis taptų rajono meru, o pralaimėjęs šiuos rinkimus toliau dirbtų Seime.

Socialdemokratai kandidate į merus patvirtino savivaldybės administracijos direktorę Vidą Rekešienę. Ji kandidate patvirtinta atsisakius anksčiau kandidatu į merus iškeltam skyriaus pirmininkui Audroniui Zairiui.

Kandidatų į merus neregistravo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos Jurbarko r. skyrius, Darbo partija ir visuomeninis rinkimų komitetas „K. Šimkaus komanda „Už Jurbarko kraštą“.

Visiems kandidatams į merus uždavėme tuos pačius klausimus ir suteikėme vienodas galimybes į juos atsakyti „Šviesoje“. Tikimės, kad atsakymai padės geriau pažinti kandidatus. „Šviesos“ internetiniame puslapyje (jurbarkosviesa.lt) surengta apklausa rodo, kad ne visi rinkėjai dar apsisprendė už ką balsuos. Iš 200 dalyvavusiųjų apklausoje, 6 proc. teigė, kad rinkimuose nedalyvaus. 17 proc. buvo neapsisprendę už ką balsuos. 31 proc. nurodė, kad nemato tinkamo kandidato. 46 proc. tiksliai žinojo kurį kandidatą pasirinks kovo 3-ąją.

Tikėtina, kad renkant savivaldybės merą prireiks pakartotinio balsavimo. Antras rinkimų turas vyktų kovo 17 d.

Algirdas Gudaitis, Jurbarko r. savivaldybės tarybos narys. Iškėlė partija Tvarka ir teisingumas

1. Esu Jurbarke gimęs ir užaugęs, čia mano darbai, čia užauginti ir iš Lietuvos neemigravę vaikai, baigęs mokslus į Jurbarką darbuotis su šeima grįžęs sūnus. Man svarbi Jurbarko krašto ateitis, artimos ir suprantamos čia gyvenančių žmonių problemos, todėl kandidatuoju į Jurbarko rajono merus tikėdamas, kad galiu suburti darnią ir atsakingą komandą, dirbsiančią Jurbarko kraštui.

2. Dalyvavau 2015 m. tiesioginiuose mero rinkimuose ir pralaimėjau stipresniems konkurentams.

3. Ir valdančiąją koaliciją, ir opozicijos darbą vertinčiau po 6 balus.

4. Pavyko: – Rajono sportininkams ir treneriams, meno kolektyvams ir jų vadovams už aukštus pasiekimus patvirtinti premijavimo nuostatai ir premijų dydžiai. Tai ženklus indėlis garsinant Jurbarko vardą per sporto ir kultūros populiarinimą ir vystymą.

– Rinkiminėje programoje prioritetas – biokuro katilinė Jurbarko mieste. Šiandien Jurbarke veikia biokuro katilinė, mažėjo šilumos kaina Jurbarko miesto gyventojams.

– Rinkiminėje programoje vienas iš prioritetų infrastruktūros projektai – gatvės ir keliai Jurbarko mieste ir kaimuose bei gyvenvietėse, šie prioritetai įgyvendinami sėkmingai.

Nepavyko: – Pritraukti į rajoną investuotojų.

– Užtikrinti racionalų biudžeto lėšų naudojimą.
5. Šios kadencijos savivaldybės tarybos pasiekimai:

– Rastas politinis sprendimas ištaisyti Jurbarko miesto stadiono statybos broką ir, praėjus nuo jo pridavimo „eksploatacijai“ akto pasirašymo beveik dvejiems metams, perduoti sporto visuomenei.

– Jurbarko kultūros centro pastato remontas.

– Pradėti Jurbarko senųjų kapinių tvoros rekonstravimo darbai.

Nesėkmės:

– Nepajudėję iš mirties taško naujos Jurbarko autobusų stoties statybos reikalai.

– Nerasti sprendimai dėl Mažųjų laivelių prieplaukos.

– Kadrų politikos nesėkmės.

6. –

7. Kviesčiau dabartinį savivaldybės merą Skirmantą Mockevičių.

8. Pirmas darbas – suburti kompetentingą komandą.

9. Ričardui Juškai. Prieš kandidatuodamas į merus ar svarstėte, kad nuvilsite rinkėjus, kurie suteikdami Jums Seimo nario mandatą, tikėjosi deramo atstovavimo Seime visą kadenciją, ir, jeigu laimėtumėte rinkimus, kiek kainuotų naujų rinkimų į LR Seimą organizavimas?

Ričardas Juška, LR Seimo narys. Iškėlė Liberalų sąjūdis

1. Esu Ričardas Juška. Jau ne pirmą kartą kandidatuoju į savivaldybės merus. Esu politikas, kuris praktiškai žino ir supranta ne tik politikos labirintus, bet ir ūkinius savivaldos klausimus, gyventojų lūkesčius ir neišnaudojamas savivaldybės galimybes. Pelnytas rinkėjų pasitikėjimas dalyvaujant Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose ir jų prašymai grįžti ir kandidatuoti – pagrindinis apsisprendimo veiksnys.

2. Dalyvavau. Buvo ir laimėtų, ir pralaimėtų rinkimų. Klydau manydamas, kad visą mero darbo laiką ir laisvalaikį skirdamas rajono infrastruktūrinių projektų įgyvendinimui, ieškodamas galimybių pritraukti Europos Sąjungos paramos lėšas, dirbdamas tam, kad rajonas ir miestas taptų patrauklus verslui ir gyventojams, būsiu perrinktas. Pritrūko visai nedaug – kalbėti apie atliktus darbus. Reikėjo informuoti gyventojus, gyvai apie tai diskutuoti ir pasiekti, kad ir jie žinotų tai, ką žinau aš. Reikėjo nuolat informuoti gyventojus kas daroma ir kas bus padaryta.

3. Jūs klausiate apie valdančiosios koalicijos darbo vertinimą. Bet kaip vertinti tai, ko nėra? Politinės postų dalybos, savų protegavimas... Opozicija galėjo ir turėjo būti aktyvesnė ir reiklesnė. Balais vertinčiau atitinkamai 3 ir 7.

4. Valdančioji dauguma visiškai ignoravo mano, kaip kandidato į merus, programos nuostatas. Ji artima ir partijos programai. Nors, esu įsitikinęs, kad galimybių buvo dėl: „lynų kelio“, Smalininkų uosto, miesto baseino, prieplaukos, plokščiadugnių laivų įsigijimo, Raudonės vandentvarkos, miesto apšvietimo... Deja, valdantieji neteikė paraiškų, o be jų realaus darbo atlikti neįmanoma. Ne vieną kartą raginau valdančiuosius imtis veiksmų ir teikti paraiškas, tačiau realaus darbo nesulaukėme ir turime aiškius rezultatus – krūvą neištesėtų pažadų.

5. Tai, kad tų pasiekimų nėra. O nesėkmės – pasiekimų nebuvimas... Neįmanoma vertinti to, ko nėra.

6. Savivaldybės administracijos darbą įvertinti sunku. Pripažįstu, kad dalies administracijos specialistų darbas ženkliai suprastėjo, nors darbuotojai dirba tai, kas priklauso pagal funkcijas ir ką paveda vadovai. Galbūt vadovams pritrūko žinių, ryžto ar kompetencijos, tačiau jų darbą vertinu nepatenkinamai.

7. Jokio išankstinio nusistatymo neturiu. Visose partijose yra puikių žmonių, kaip ir netinkamų savivaldos darbui. Kompetentingi žmonės visada bus reikalingi ir ras savo vietą.

8. Pirmas darbas – savivaldybės administracijos vadovybės formavimas ir biudžeto peržiūrėjimas. Tai numatyta įstatyme.

9. Nenoriu užduoti jokio klausimo, nes visi kandidatai yra žinomi savo darbais vardan krašto ir žmonių, ne bendradarbiavimu, atsakymais ar pažadais.

Gintaras Kasputis, Eržvilko seniūnijos seniūnas. Iškėlė Socialdemokratų darbo partija

1. Esu jurbarkietis, gimiau 1971 m. lapkričio 2 d. Varlaukio k., Eržvilko sen., ir iki šiol ten gyvenu. Baigęs mokyklą, Klaipėdos universitete įgijau auklėtojo-pradinių klasių mokytojo su papildoma kūno kultūros programa kvalifikaciją. Dirbau Varlaukio J. Gudavičiaus, vėliau Eržvilko gimnazijos Varlaukio skyriuje, biologijos, kūno kultūros vyr. mokytoju. Nuo 2007 m. iki 2011 m. dirbau LR Seimo nario Broniaus Paužos padėjėju-sekretoriumi. 2011 m. buvau išrinktas į Jurbarko rajono savivaldybės tarybą ir taip pačiais metais pradėjau dirbti Eržvilko seniūnu. Buvau Lietuvos socialdemokratų partijos Jurbarko r. skyriaus atsakinguoju sekretoriumi, pirmininko pavaduotoju, pirmininku. 2018 m. tapau Lietuvos socialdemokratų darbo partijos Jurbarko r. skyriaus pirmininku. Su žmona Vilija užauginome penkis vaikus. Esu Varlaukio sporto klubo „Galynas“ pirmininkas, Lybiškių kaimo bendruomenės prezidentas ir Varlaukio kaimo bendruomenės narys. Laisvalaikiu organizuoju sveikatinimo ir sporto renginius, domiuosi kultūriniu pažintiniu turizmu.

2. Mero rinkimuose dalyvauju pirmą kartą, tačiau savivaldybės tarybos nariu buvau išrinktas. Nepriklausau „politiniam elitui“, esu paprastas Jurbarko r. pilietis ir tikiu, kad sėkmę rinkimuose lemia kompetencija, darbas, gebėjimas atstovauti gyventojų interesams.

3. Užduočiau klausimą, ar buvo konstruktyvi opozicija ir pozicija? Abiem parašyčiau silpną šešetuką su minusu.

4. Mano atstovaujamas Lietuvos socialdemokratų darbo partijos Jurbarko r. skyrius rinkimuose dalyvauja pirmą kartą. Manome, kad turime idėjų ir ryžto prisiimti tarybos nariams tenkančią atsakomybę.

5. Subalansuotas biudžetas, beveik atstatytas seniūnijų komunalinis ūkis, nors ir nepakankamai, tačiau ženkliai pasistūmėta gatvių asfaltavimo ir žvyrkelių dalinio remonto srityje. Visiškas fiasko investicijų pritraukimo srityje, nesuvaldyta situacija savivaldybės įmonėse, mažai ar visiškai neįgyvendinta viešosios ir privačios partnerystės projektų.

6. Dirbu seniūnu savivaldybės administracijoje, esu jos dalis, todėl vertinti save būtų neetiška.

7. Kviesčiau visus. Kiekvienas politikas atstovauja tam tikrai žmonių grupei. Kuo daugiau nuomonių, tuo tikslesni sprendimai ginant viešąjį interesą.

8. Inicijuočiau savivaldybės valdomų įmonių išorinius, nepriklausomus veiklos ir finansinius auditus, turi būti peržiūrėta gatvių ir kiemų asfaltavimo komisijos sudėtis, viešai aptarta, patvirtinta ir paskelbta gatvių ir kiemų asfaltavimo pirmumo nustatymo tvarka, patvirtintas 4 metų gatvių ir kiemų asfaltavimo planas. Norintiems kurti verslą turi būti sukurtas paslaugų, lengvatų, konsultacijų ir kitų priemonių paketas.

9. Užduočiau visiems kandidatams bent po du retorinius klausimus: ar pritartumėte, kad išrinkti savivaldybės tarybos nariai prieš priimant priesaiką išlaikytų įstatymų žinojimo atitikties testą? Ar pritartumėte, kad savivaldybės tarybos nariai būtų renkami ketverių metų kadencijai ir vėl kandidatuoti galėtų po aštuonerių metų pertraukos?

Skirmantas Mockevičius, Jurbarko r. savivaldybės meras. Išsikėlė pats

1. Esu gimęs ir gyvenu Jurbarko rajone, esu nepartinis, kartu su jumis norintis kurti šiuolaikinį ir patrauklų Jurbarko rajoną ir Jurbarko miestą.

2. Jei Jurbarko rajono bendruomenė pasitikės ir palaikys – įveiksime visus sunkumus.

3. Visuomet yra sunku atliktą ar neatliktą darbą vertinti pažymiu, tačiau pabandysiu: valdančiosios koalicijos darbą vertinu aštuonetu (gerai), kadangi didžioji dalis sprendimų, numatytų kadencijos darbų programoje, buvo priimta ir įgyvendinta. Opozicijos darbą vertinu patenkinamai, t.y. septynetu, nes visą kadenciją pavyko išlaikyti politinį stabilumą, dauguma diskusijų buvo dalykiškos, diskusijų metu derinant daugumą sprendimų buvo pasiektas kompromisas.

4. Mano rinkimų programos pagrindinės nuostatos yra įgyvendinamos.

5. Svarbiausi pasiekimai – suformuoti ir patvirtinti žemės sklypai investicijoms, pastatytas biokuro katilas Jurbarko miesto katilinėje, rekonstruotas daugiabučių namų kvartalas, baigiama asfaltuoti A. Giedraičio-Giedriaus gatvė ir daugybė kitų. Tačiau ne viskas pasisekė: ilgai svarstėme, kokia turėtų būti naujoji Jurbarko autobusų stotis, koks efektyviausias švietimo įstaigų tinklas, kokiems tikslams panaudoti savivaldybės turimą nenaudojamą nekilnojamąjį turtą.

6. Vertinu patenkinamai, t.y. septynetu.

7. Į savo komandą pakviesiu visus, pasiryžusius kartu sąžiningai dirbti Jurbarko kraštui.

8. Mero ketverių metų kadencija yra trumpa, o darbų apimtys – didelės. Laimėjęs rinkimus, tęsčiau pradėtus darbus, siekdamas, kad visiems rajono gyventojams čia būtų saugu ir patogu gyventi, tiek jauniems, tiek senjorams.

9. Klausimus užduosiu, kai būsiu susipažinęs su kandidatų rinkimų programomis.
Vida Rekešienė, Jurbarko r. savivaldybės administracijos direktorė. Iškėlė Socialdemokratų partija

1. Nepažįstamam rinkėjui prisistatyčiau kaip moteris politikė, nebijanti iššūkių ir atsakomybės už savo sprendimus.

2. Savo pralaimėjimą ankstesniuose rinkimuose sieju su politinės patirties stoka.

3. Šios kadencijos valdančiosios koalicijos ir opozicijos darbą vertinčiau 6 balais.

4. Įgyvendinant partijos rinkiminę programą pavyko išspręsti pagrindines susisiekimo problemas Jurbarko rajone, sudaryti tinkamas sąlygas geresnei žmonių kultūrinei saviraiškai, turizmo plėtrai, užtikrinti kokybišką sveikatos apsaugą rajono gyventojams. Nepavyko sukurti palankių sąlygų verslui kurtis ir steigti gerai apmokamas darbo vietas, investuoti į jaunimą, kad jis liktų ar grįžtų po studijų gyventi į gimtąjį rajoną.

5. Pasiekimai: sugebėjimas susikalbėti prijungiant prie Jurbarko r. pirminės sveikatos priežiūros centro Veliuonos PSPC, perimant Skalvijos vaikų namus bei sklypų investuotojams suformavimas. Nesėkmės: ilgai ieškotas sprendimas dėl autobusų stoties statybos, neryžtingumas sprendžiant švietimo įstaigų tinklo optimizavimą, valdančiosios daugumos „byrėjimas“.

6. Savivaldybės administracijos darbą vertinu 8 balais.

7. Kviesčiausi į savo komandą Skirmantą Mockevičių.

8. Pirmas darbas, jei laimėčiau rinkimus, siekčiau suformuoti kompetentingą ir ryžtingai sprendimus priimančią komandą. Mero, kaip savivaldybės tarybos vadovo, pareiga yra nutraukti beprasmį susipriešinimą taryboje ir suvienyti visus narius bendram tikslui.

9. Klausimas Daivarui Rybakovui: „Kokias konservatorių partijos vertybes stengsitės įgyvendinti kandidatuodamas į Jurbarko r. savivaldybės mero postą?“

Daivaras Rybakovas, UAB „DK statyba“ direktorius. Iškėlė Tėvynės sąjungaLietuvos krikščionys demokratai

1. Gimiau ir užaugau Jurbarke. Mokiausi Antano Giedraičio-Giedriaus mokykloje, vidurinio mokslo baigimo atestatą įgijau Naujamiesčio vidurinėje mokykloje. Vytauto Didžiojo universitete baigiau etnologijos bakalauro studijas, Kauno Technologijų universitete įgijau viešosios politikos ir administravimo magistro laipsnį. Esu verslininkas, įmonės, kurią įkūrėme su kolega, direktorius. Esu Jurbarko r. savivaldybės tarybos narys. Save galėčiau apibūdinti kaip ryžtingą, energingą bei veiklų žmogų, kryptingai siekiantį užsibrėžtų tikslų. Esu vedęs, žmona Irma. Gyvenimo prioritetai – šeima, moralė, pilietiškumas. Žinau ir suprantu, kad vienas lauke ne karys, todėl visados pasisakau už gerą komandą ir produktyvų darbą kartu.

2. –

3. Valdančioji – 7 balai, opozicijos vertinti negaliu, kadangi nelabai tokios ir yra.

4. Nepavyko:

– Sukurti būsto fondo jaunoms specialistų šeimoms.

– Tinkamai panaudoti turimus vandens telkinius aktyviam laisvalaikiui ir sportui. Kiti programos punktai daugiau mažiau įgyvendinti.
Negavus daugumos balsų ir prisijungus prie margos koalicijos, tikslų siekimą apsunkina atsiradę principai ir nuomonių skirtumai.

5. Nesėkmės:

– Viena iš nesėkmių, tai priimtas savivaldybės kontrolierius, kuris nesugeba atlikti savo pareigų. Dar didesnė nesėkmė, kad stinga politinio ryžto jį pakeisti.

– Nesugebėjome išspręsti problemų, kylančių su Tauragės regiono atliekų tvarkymo centru, kada galimai neskaidri veikla yra dangstoma ir atlikto audito rezultatai slepiami nuo tarybos narių.

– Nesusikalbėjimas tarp tarybos narių ir savivaldybės administracijos direktorės, o to pasekmė – prarastas gyventojų pasitikėjimas savivaldybės administracija.

Pasiekimai:

– Teigiamai vertinu kultūros bei sporto bendruomenės narių nugalėtojų apdovanojimus. Tai skatina įvertinti talentingus žmones, garsinusius mūsų rajoną, padėkoti jiems, jais didžiuotis.

– Vietinės reikšmės kelių remonto eiliškumo nustatymas ir jo laikymasis. Gyventojai gali matyti, kada bus remontuojamas kelias jų gyvenvietėje.

– Išspręsta ilgai atidėliota problema leisti UAB Lukšių pieninei naudotis savo gręžinio vandeniu, kas paskatino naujų darbo vietų kūrimą.

6. 6 balai.

7. Skirmantą Mockevičių.

8. Pirmas darbas – skaidriai vykdyti viešuosius konkursus, kad savivaldybės administracija atgautų prarastą reputaciją.

9. Ričardui Juškai: pristigote idėjų Jurbarkui, kad tamstos rinkiminė kampanija paremta primityviomis intrigomis, apkalbomis ir konkurentų šmeižtu?

Gintaris Stoškus, G. Stoškaus IĮ savininkas. Iškėlė visuomeninis rinkimų komitetas „Jurbarko kraštui“

1. Manau, kad labai daug rajono žmonių mane pažįsta, nes Jurbarke gyvenu beveik 30 metų, o rajone nuo 1963 metų. Čia dirbau vadovaujamą darbą, o paskutinius 24 metus užsiimu nuosavu verslu, čia gimė mano vaikai, buvau išrinktas rajono tarybos nariu, 14 metų vadovauju Jurbarko r. verslininkų organizacijai. Rajono žmonės mane pakankamai dažnai mato ir girdi kalbant per televiziją ar radiją, skaito respublikinės žiniasklaidos puslapiuose, nes esu Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narys, todėl tenka spręsti daug su verslo veiklos sąlygomis susijusių klausimų. Aš užaugau Raudonėje, čia baigiau vidurinę mokyklą. Esu ekonomistas, baigiau Vilniaus universitetą, bet kartu esu ir paprastas daugiabučio namo Kęstučio gatvėje gyventojas.

2. Dalyvavau praėjusiuose rinkimuose, bet man nepakako rinkėjų balsų. Gerbiu ir tokią rinkėjų valią. Manau, kad dauguma žmonių ne visada įsigilina į kandidato dalykines savybes, jo galimybes suburti specialistų komandą, gebėjimą spręsti realias problemas. Neretai balsuojama už gražius pažadus, didesnių politinių partijų atstovai užsitikrina daugumos tos partijos narių balsus.

3. Abi puses vertinčiau ketvertuku. Manau, kad rajono pažangos stabdys yra tai, kad rajono taryboje metai iš metų yra tie patys žmonės, po rinkimų susitariantys taip, kad visiems būtų gerai. Todėl ir siekiama, kad į rajono tarybą patektų kiek įmanoma mažiau naujų, kompetentingų narių, o kiti apšaukiami populistais, skundikais, nes neretai jų sprendimus kritikuoji ar su jais nesutinki.

4. Nepriklausau jokiai politinei partijai, o ankstesnių siekių įvykdyti negalėjau, nes rinkėjai tam teisės man nesuteikė. Rinkiminę programą gali įvykdyti tik dalyvaudamas rajono tarybos valdančiojoje daugumoje.

5. Teko girdėti nuomonę, kad šios kadencijos rajono valdžia gera, nes nieko blogo nepadarė. Vadovaujantis tokia logika, belieka konstatuoti, kad ir nieko gero nepadaryta: neatsirado daugiau naujų darbo vietų, investuotojų, rajonas toliau traukiasi, dėl valdininkų aplaidumo Vertimų gyventojai liko be asfaltuoto kelio, tik kadencijos pabaigoje pradedama kalbėti apie autobusų stoties statybą ir t.t. Juk štai ir Kaune Visvaldas Matijošaitis galėjo nepadaryti nieko blogo – miesto gatvės ir toliau būtų likusios duobėtos, visi tyliai kęstų nesikeičiantį gyvenimą.

6. Trejetuku vien dėl vykusių konkursų skandalų, viešųjų pirkimų ir pan.

 7. Nevertinčiau ar tai buvęs mano konkurentas ir į komandą kviesčiausi specialistus, norinčius ir galinčius dirbti rajonui, nepaisant jų partinės ar kitokios priklausomybės. Neretai į komandą vengiama kviesti už save gabesnį, tačiau tik stipri profesionalų komanda gali spręsti rajono atsigavimo klausimus.

8. Sudaryti, kaip minėjau, gerą specialistų komandą, numatyti būdus ir priemones atgaivinti rajoną. Vien tik iš deklaruojamo turizmo mes neišgyvensime. Turime pasiekti, kad rajone kurtųsi didesnės gamybos, logistikos ir pan. įmonės, steigiančios darbo vietas, kuriančios pridėtinę vertę. Tam reikia pasinaudoti ir kitų savivaldybių patirtimi.

9. Nereikia dabar klausimų uždavinėti, nes atsakymai į juos nieko nereikštų. Aš visus kandidatus kviesčiau pamiršti partines ir kitokias intrigas ir spręsti, ką ir kaip galime padaryti, kad rajono žmonės pajustų gerėjantį gyvenimą.



« Back

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook