Balsavimas

Ar pajutote, kad labai padidėjo žemės mokestis?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Kapucinų misija – parodyti dvasingesnį gyvenimą

Kapucinų misija – parodyti dvasingesnį gyvenimą (0)

2018-08-18

„Visa, ką čia statome ir darome – ne sau, bet visiems, kurie trokšta kokybiškesnio gyvenimo“, – teigia broliai kapucinai Tomas ir Vincentas iš Paulių vienuolyno. D. Karopčikienės nuotr.

Rugpjūčio pradžioje socialiniuose tinkluose pasklido vienuolių kapucinų prašymas paaukoti lėšų Paulių vienuolyne vykdomų socialinių ir edukacinių projektų plėtrai.

Apie savo planus ir darbus papasakojo Paulių kapucinų vienuolyno vyresnysis br. Tomas J. Pilchas OFMCap ir br. Vincentas Tamošauskas OFMCap.

Atviras visiems

Nors Mažesniųjų brolių kapucinų vienuolynas Pauliuose įsikūrė tik praėjusių metų rugsėjį, jis jau plačiai žinomas. Į rekolekcijas, stovyklas ar tiesiog pabūti, pabendrauti čia atvažiuoja žmonių iš įvairių Lietuvos vietų, tačiau iš Jurbarko krašto – nedaug. Todėl broliai kapucinai ypač kviečia jurbarkiečius.

„Nereikia galvoti, kad čia atvažiavus – tik melstis ir melstis. Pirmiausia čia kviečiame atvažiuoti susitvarkyti savo gyvenimą, o paskui gal atrasite ir Dievą“, – padrąsina br. Vincentas.

Tuo pačiu pabrėžia ir kapucinų atvirumą visuomenei, ir Paulių vienuolyno pasirinktą kryptį – priglausti silpnuosius, padėti pasiklydusiems sudėtingame žmonių pasaulyje. Žinoma, ir atrasti Dievą bei gilinti savo tikėjimą.

Vienuoliai nemano, kad net įrengę daugiau patalpų bei pagerinę buities sąlygas savo svečiams, sulauks krūvos laimingų žmonių – vienuolynas nesiūlo pramogų, o tik iššūkius ir pokyčius, padedančius susikurti kokybiškesnį dvasinį ir socialinį gyvenimą.

Ne tušti planai

„Daug planų yra. Buvusios mokyklos pastatą reikia pakelti dar vienu aukštu, uždengti naują stogą – senasis kiauras, įrengti 20-30 kambarių, apšiltinti, įrengti sanitarinius mazgus, suremontuoti virtuvę. Buvusioje sporto salėje planuojame įrengti koplyčią – tai būtų maldos vieta ir vietiniams pauliškiams, ir atvykstantiesiems. Pastatyti kelis vadinamuosius atsiskyrėlių namelius – atvykstantiems į vienuolyną ieškoti ramybės ir norintiems pabūti tyloje, pasimelsti, pasikalbėti su Dievu“, – pasakoja Paulių vienuolyno vyresnysis br. T. Pilchas.

Kapucinai dar rengiasi rekonstruoti buvusį tvartelį ir jame atidaryti senelių namus – keletas senukų juose galėtų gyventi namų sąlygomis.

Be to, jie dar planuoja įkurti parką su skulptūromis prie Mituvos, link kurios veda paprastas ir jaukus beržiniais kryželiais pažymėtas Kryžiaus kelias. Išvalę pakrantę prie upės vienuoliai įrengė ir maudyklą – niekam nedraudžiama joje išsimaudyti.

Visi tie darbai reikalauja lėšų, todėl drįstame prašyti ir jūsų prisidėti prie brolių kapucinų misijos – rašoma kreipimęsi į visuomenę.

Vienuolių drąsa pateisinama jau nuveiktais darbais, kurie rodo, kad kapucinų planai – ne tuščios ambicijos.

Pauliams pasisekė

Buvusiai Paulių mokyklai pasisekė labiau nei daugeliui kitų nebereikalingų pastatų. Panaikintos mokyklos pastatai kapucinams kaip kompensacija už sovietmečiu nusavintą jų turtą Plungėje perduoti 2011 m. Ir netrukus, pastatus aptvarkę, vienuoliai Pauliuose įsteigė reabilitacijos centrą nuo priklausomybių kenčiantiems žmonėms.

„Tuomet dar buvome viena bendruomenė su Kauno kapucinų vienuolynu ir nemažai čia investavome: įrengėme šildymą, sanitarinius mazgus, langus sudėjome, išdažėme patalpas. Padarėme tiek, kiek galėjome. Dabar norėtume pagerinti gyvenimo sąlygas reabilitantams ir kitiems žmonėms, kurie čia atvažiuoja“, – sako Paulių vienuolyno vyresnysis.

Per tuos metus Pauliuose daug kas vyko ir vyksta. „Čia nuolat gyvena nuo kelių iki keliolikos reabilitantų, vyksta paauglių rekolekcijos „Oazis“, birželio pradžioje – jaunimo muzikos festivalis „Dievas yra meilė“, liepos pradžioje Pirmosios komunijos stovykloje dalyvavo vaikai iš Jurbarko ir Kauno. Ką tik pasibaigė Marijos mokyklos vasaros sesija, kurioje dalyvavo per 100 žmonių, gyveno ir palapinėse. Atvažiuoja žmonių čia tiesiog pabūti. Norime jiems suteikti minimumą patogumų ir komforto“, – pasakoja br. Tomas.

Daugiau nei pašalpa

„Visa, ką čia statome ir darome – ne sau, bet visiems, kurie trokšta kokybiškesnio gyvenimo. Ypač silpniausiems, visuomenės paribyje ar net užribyje atsidūrusiems žmonėms. Mes norime jiems duoti daugiau nei socialinė pašalpa ir lova nakvynės namuose“, – teigia broliai kapucinai.

Gyvenimo kokybę, pasak br. V. Tamošausko, neretai nustelbia kiekybė. „Materialinė gerovė – dar ne viskas. Turim kalbėti apie dvasinę ekologiją, apie psichologinę, socialinę, bendravimo ekologiją“, – sako br. Vincentas ir prisimena kažkurioje knygoje skaitytą mintį, kad šunys, katės ir žuvys be vargo žino, kaip būti šunimi, kate ir žuvimi, o žmogiškosios būtybės turi nemažai sunkumų, norėdamos sužinoti, ką reiškia būti žmogumi, ir dar didesnio vargo, kaip tokiu tapti.

Dvasinio gyvenimo kokybė, pasak vienuolio, nerūpi verslui nei politikai. „Gerai parduoti ir parsiduoti – tampa mūsų gyvenimo filosofija. Žmones apima depresija dėl nuolatinės įtampos, skandalų ir problemų. Popiežiaus atvykimo į Lietuvą proga siūloma apsivalyti, bet toks įspūdis, kad daroma taip, kad kuo daugiau susiterštume“, – sako vienuolis. Anot jo, dvasinę taršą skatina ir liberalizmas: liberalizmo filosofija iš esmės yra gera – išlaisvinti žmogų. Tačiau liberalizmas neretai jį padaro ir labiausiai priklausomą – nuo pinigų, alkoholio, tabako, lošimų, pirkinių, interneto...

O čia, vienuolyne, tie buvę priklausomi ir nurašyti žmonės patys keliasi ir meldžiasi už Lietuvos prisikėlimą. Vienuolynas prisideda prie Lietuvos dvasinio ir socialinio gyvenimo kokybės gerinimo.

„Žmogui neužtenka duoti pašalpą ir lovą nakvynės namuose – jam reikia duoti ir dvasinio gyvenimo perspektyvą, kitokio gyvenimo viziją, o tai įmanoma tik per dvasinius dalykus. Tai esminis dalykas. Tai investicija į Lietuvą“, – įsitikinę broliai kapucinai.

Sėkme neabejoja

Nesavanaudiškiems planams įgyvendinti pinigų visada atsiranda – tuo neabejoja Paulių vienuolyno broliai kapucinai. „Šiandien yra ypatinga diena – minime šv. Maksimilijoną Mariją Kolbę. Tai pranciškonas, kuris neturėdamas nė vieno cento pastatė didžiulį vienuolyną. Mes tikime, kad ir mums pavyks“, – Žolinės išvakarėse sakė br. Tomas.

Lenkų kilmės šventasis Maksimilijonas Kolbė jaunystėje tapo kunigu. Naciams okupavus Lenkiją, 1941 m. buvo uždarytas į Aušvico koncentracijos stovyklą. Kai trims kaliniams pabėgus iš lagerio dešimt buvo pasmerkti myriop bado bunkeryje, tėvas Kolbė, nors nebuvo tame sąraše, pasisiūlė mirti už vieną pasmerktųjų.

Bet ne tik dėl to Kolbė paskelbtas šventuoju. Jis įkūrė iki šiol klestintį Mergelės Marijos kultą platinantį kunigų ir pasauliečių judėjimą bei, būdamas visiškas neturtėlis, pastatė du vienuolynus – Lenkijoje ir Japonijoje, pastarasis, beje, stebuklingai išliko beveik nepaliestas amerikiečiams ant Nagasakio numetus atominę bombą.

„Mes, žinoma, negalime prilygti šventajam Kolbei“, – tęsė br. Tomas, o br. Vincentas priminė jau mūsų dienų stebuklą – Klaipėdoje 2005 m. atidarytą šv. Pranciškaus onkologijos centrą, kurį pranciškonai pastatė irgi „iš nieko“.

Visada esate laukiami

Neabejoja kapucinai ir savo misijos – padėti žmogui atrasti dvasingesnį gyvenimą – svarba, ir vienuolyne steigiamo dvasinio centro reikalingumu. „Yra labai daug nuo depresijos, kitokių ligų priklausomų žmonių. Čia bus terapiniai maldos namai, čia žmonės galės susitvarkyti savo vidų, sustiprėti psichologiškai. Čia nekalbame apie tikėjimą, bet apie žmogaus gyvenimo kokybę. Vyks rekolekcijos, konferencijos, mokymai tėvams – juk dabar daugybė tėvų skundžiasi bendravimu su vaikais, negebėjimu susitvarkyti su jų priklausomybėmis. Čia bus ir ligų prevencija – kiek dabar sergančių įvairiausiomis ligomis dėl nežinojimo, ką valgyti, o ko ne, – sako br. Vincentas ir tikina, kad vienuolyne verta apsilankyti kiekvienam triukšmingame pasaulyje gyvenančiam žmogui, koks bebūtų jo asmeninis santykis su religija – vien tam, kad pažintų, jog egzistuoja ir kitoks gyvenimas.

Tačiau pokytis neįvyksta akimirksniu. „Ir reabilitantams mes nesakome, kad nuo šio momento jau tu turi būti kitoks. Taikoma 12 žingsnių programa – atsukam žmogaus gyvenimą tarsi kokią kasetę, kad jis pats galėtų pamatyti, kur padarė klaidą, netikusį pasirinkimą ir kodėl“, – sako vienuolis.

Paulių kapucinų vienuolyne laukiamas kiekvienas. „Šie namai pirmiausia skirti nelaimėliams ir jų artimiesiems. Bet ir tiems, kurie nori gilesnio, dvasingesnio gyvenimo. Kai žmogus užsiima gerais dalykais, jis paauga, pats pagerėja, jo gyvenimas tampa platesnis. Visada esate laukiami!“ – sako broliai kapucinai.

Šiandien vienuoliai jau turi daug kam padėkoti už materialinę paramą. Daug žmonių atsiliepė į prašymą finansiškai prisidėti prie brolių kapucinų misijos, ją remia ir Paulių bendruomenė, o br. Vincento mama atidavė vienuolynui dalį savo žemės.

Danutė Karopčikienė

Auką Paulių kapucinų vienuolynui galite pervesti į sąskaitą  LT097300010155276524 Swedbank banke, juridinio asmens kodas 304840179, arba susisiekti su vienuoliais adresu Žvejų g. 15, Pauliai, Jurbarko r., el. p. pauliu.kapucinai@gmail.com, tel. 8 694 16 407.

Mažesniųjų brolių kapucinų interneto svetainė www.kapucinai.net, facebook paskyra – Paulių kapucinų vienuolynas.



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook