Balsavimas

Ar pritariate mokytojų reikalavimams ir streikams?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Kiaulių maras - Šimkaičių seniūnijoje

Kiaulių maras - Šimkaičių seniūnijoje (6)

2017-10-25

Spalio 24 d. Šimkaičių seniūnijos Birbiliškės miške rasti keturi nugaišę šernai. Nustatyta, kad žvėrys nustipo nuo afrikinio kiaulių maro. Tikėtina, kad gyvūnai toje vietoje pragulėjo ilgai, nes buvo gerokai apirę. Radinys nieko gero nežada kiaulių augintojams ir medžiotojams – kontrolė gerokai stiprės. 

Šernai buvo rasti „Alsos“ medžiotojų klubo medžioklės plotuose. Gaišenas aptikęs medžiotojas pranešė Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Į vietą atvykę specialistai šernų likučius dezinfekavo ir užkasė.

„Kol kas dar neaišku, kokių konkrečių priemonių bus imtasi, rinksis specialistai, savivaldybės komisija ir bus sprendžiama, kas bus toliau. Padėtį lengvina tai, kad aplink kritusius šernus nėra jokio kiaules auginančio ūkio. Tačiau situacija vis tiek keičiasi, ir dar griežčiau bus reikalaujama, kad kiaules auginantys žmonės laikytųsi visų biosaugos reikalavimų“, – sakė Jurbarko maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Algirdas Pocius.

Informacija apie rastus šernus perduota Europos Komisijai. Įvertinę aplinkybes, institucijos specialistai spręs, kokioje teritorijoje taikyti griežtesnius biosaugos reikalavimus ir akylesnę gamtos bei medžiotojų veiklos stebėseną.

Minėtuose procesuose savivaldybės specialistai kol kas nedalyvauja. Savivalda bus įtraukta tik tada, jei liga bus nustatyta ne laukinėje gamtoje gyvenantiems šernams, o ūkiuose auginamoms kiaulėms.

Tikisi geriausio

Daugiausia Jurbarko rajone kiaulių auginančios įmonės UAB „Dainiai“ vadovas Kasparas Jurevičius apie rajoną pasiekusį kiaulių marą nedaugžodžiauja. Bendrovės direktorius mano, kad bus, kaip bus: „Niekas nežino, nei kaip ta liga ateina, nei kaip išeina. Ligą platina šernai, o Lietuvoje tokia situacija, kad šernai labiau saugomi nei kiaulės“.

„Jurbarkų mėsos“ vadovas Vytautas Giedraitis tikina, kad papildomų saugumo priemonių kiaulių ūkiui imtis jau nebeįmanoma.

„Kiek kiaulių maras Lietuvoje? Ketveri ar penkeri metai. Visas priemones, kurias buvo galima taikyti, jau taikome. Tačiau jei liga artės, nieko negalėsime padaryti, o mūsų nuostoliai sieks šimtus tūkstančių eurų, nes reikės sunaikinti ne tik kiaules, bet ir pašarus. Apie „Dainius“ net nekalbu, ten sumos sieks milijonus“, – sakė V. Giedraitis.

Verslininkas dabartinę padėtį šalyje vadina gaisru, kuris mūsų gesinamas tik simboliškai, ir stebisi, kodėl Lietuva neima pavyzdžio iš Čekijos. „Ten, jei yra maro židinys, atvažiuoja tūkstantis medžiotojų ir išmedžioja visus šernus aplink tą židinį. Ten gaisras gesinamas iškart, o ne tada, kai jau įsidega“, – kalbėjo V. Giedraitis.

Stabdys medžiokles?

Jurbarko medžiotojų ir žvejų draugijos vadovas ir ilgametis medžioklis Faustas Bakys teigia, kad radus pirmuosius maro pakirstus šernus prasidėjo procesai, kurie sukels daug problemų.

„Labai tikėtina, kad bus uždraustos varyminės medžioklės, nes manoma, kad šernai per jas gali migruoti į kitas vietoves. Tačiau toks draudimas nėra visai teisingas, nes šernai nėra tie gyvūnai, kurie toli pasitraukia nuo savo gimtųjų vietų ir pašarinių bazių. Jei bus priimtas toks sprendimas, turėsime medžioti iš bokštelių, o tai reiškia, kad nušausime tik vieną kitą šerną“, – sakė F. Bakys.

Pasak jo, tykant nesumedžiojamas reikiamas plėšrūnų kiekis, todėl gali grįžti tokia liga, kaip pasiutligė. „Prasidės visa problemų grandinė, nes nebebus įmanoma efektyviai reguliuoti žvėrių skaičiaus. Blogiausia, jei atsiras pasiutligė ir ji paplis tarp vilkų. Tuomet pavojus kils net žmonėms“, – tikino medžiotojas.

Griežtės apribojimai

Šiuo metu Jurbarko rajonas priskiriamas pirmos kategorijos rizikos teritorijai, kurioje gyvų kiaulių prekybai ir eksportui netaikomi apribojimai. Ūkiai turi atitikti biologinės saugos reikalavimus, atliekama nuolatinė kiaulių laikymo vietų kontrolė.

Tikėtina, kad artimiausiu metu rajonas pateks į antros kategorijos zoną. Tai – užkrėsta teritorija, kurioje liga nustatyta laukinėje faunoje. Antrojoje zonoje taikomi apribojimai kiaulių judėjimui iš laikymo vietų, prekyba gyvomis kiaulėmis galima tik Lietuvoje, draudžiama eksportuoti gyvas kiaules į ES ir trečiąsias šalis. Kiauliena, kiaulienos produktais galima prekiauti tik iš oficialiai pripažintų ūkių, taikančių griežtus biologinės saugos reikalavimus. Draudžiama išvežti šernus, jų produktus iš Lietuvos į ES ir trečiąsias šalis.

Lukas Pileckas



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook