Balsavimas

Ar miesto gatvės žiemą prižiūrimos tinkamai?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Mėšlo tvarkymas: ką reikia žinoti, kad aplinka liktų saugi?

Mėšlo tvarkymas: ką reikia žinoti, kad aplinka liktų saugi? (0)

2017-10-02

Gyvulius auginantys gyventojai dažnai susiduria su problema: kur dėti karvių, kiaulių ir arklių mėšlą. Vieni juo tręšia laukus, kiti naudoja kompostui, treti – daržo žemei gerinti. Vis dėlto mėšlas nėra tik nekalta trąša. Pamėginome išsiaiškinti, kaip reikia jį laikyti ir naudoti, kad aplinka būtų apsaugota nuo taršos.

Aplinkosauginis motyvas

Reikalavimai, kaip tinkamai laikyti ir saugoti mėšlą, nurodyti Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų apraše. Svarbiausias tikslas – apsaugoti aplinką nuo srutų išsiliejimo ir galimos taršos.

Mėšlą kaupti ir saugoti galima mėšlidėse, tvartuose, taip pat tirštojo mėšlo rietuvėse. Šiuo atveju turi būti įrengtas nelaidus bei sandarus hidroizoliacinis sluoksnis, o įrengimo vieta apsaugota nuo apsėmimo potvynių, liūčių metu.

Kai rietuvės įrengiamos laukuose, turi būti parinkta vieta kuo toliau nuo gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų, o rietuvė apjuosta ne žemesniu kaip 20 cm aukščio grunto pylimu. Jos viduje reikia suformuoti durpių ar smulkintų šiaudų posluoksnį, skirtą srutoms sugerti. Taip pat turi būti išlaikomas bent 15 m atstumas nuo mėšlidžių iki gyvenamojo namo ir 20 m atstumas nuo jų iki šachtinio šulinio. Mėšlą laikyti galima ne ilgiau kaip 6 mėnesius.

Kaip pastebi aplinkosaugininkai, iš mėšlo susidarančios srutos, jei nėra tinkamai kaupiamos, gali užteršti gruntą, požeminius, paviršinius vandenis ir net pasiekti gyventojų šulinius. Panašios nuomonės laikosi ir Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jurbarko rajono agentūros vedėjas Andrius Šašys.

„Mėšlas ar srutos gali užteršti aplinką tada, kai yra naudojamas per dideliais kiekiais. Tuomet augalai nebeįsisavina ir nesunaudoja patenkančių į dirvą perteklinių maisto medžiagų ir jos su paviršiniu vandeniu ir per drenažo sistemas patenka į vandens telkinius ir sukelia jų eutrofikaciją. Taip gali būti paveikiamas paviršinis vanduo, pavyzdžiui, šachtiniai šuliniai, vandens telkiniai. Gilesnių vandens telkinių tokia tarša neįtakoja“, – sako jis.

Anot jo, norint nepakenkti aplinkai, žemės ūkio naudmenų tręšimo metu reikėtų laikytis tręšimo normų ir saikingai naudoti tiek organines, tiek mineralines trąšas bei augalų apsaugos priemones.

Panašiai kaip kitur

„Kažkokių ypatingų galimybių mėšlo tvarkymui mūsų regione nėra. O pats geriausias mėšlo sutvarkymo būdas – įterpti į dirbamą žemę, nes jokios mineralinės trąšos neatstos teigiamo organinių trąšų poveikio dirvodaros procesams“, – sako A. Šašys.

Tačiau tam taip pat yra numatytas laikas. Mėšlą ir srutas draudžiama skleisti nuo lapkričio 15 d. iki balandžio 1 d., nebent tą leidžia daryti konkrečios pavasario ar rudens oro sąlygos, ir nuo birželio 15 d. iki rugpjūčio 1 d., išskyrus atvejus, kai tręšiami pūdymai, pievos, ganyklos arba plotai, kuriuose ūkininkas augins žiemkenčius. Visais atvejais draudžiama mėšlą ir srutas skleisti ant įšalusios, įmirkusios ar apsnigtos žemės. Paskleistas mėšlas privalo būti apariamas.

Nuo šių metų balandžio 1 d. įsigaliojo papildomas reikalavimas ūkininkams, srutomis ir mėšlu tręšiantiems daugiau kaip 30 ha žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus, turėti reikalavimus atitinkantį tręšimo planą. Jis turi būti sudarytas kiekvienais metais prieš pradedant laukų tręšimą mėšlu arba srutomis ir teikiamas kontroliuojančiai institucijai jos prašymu.

Jurbarko rajone, kaip ir daugelyje šalies kaimiškų vietovių, mėšlo ir srutų laikymo pažeidimai panašūs: netinkamai įrengta mėšlo rietuvė arba jos išvis nėra, mėšlas laikomas kur papuola, nesilaikoma tręšimo planų ir pan.

Kaip informavo Jurbarko rajono agentūros vedėjas A. Šašys, paprastai rajone nustatomi pažeidimai nedideliuose ūkiuose. Dažniausiai mėšlas kaupiamas nesilaikant reikalavimų, pavyzdžiui, rietuvė neapjuosiama pylimu, srutos patenka į aplinką, pasitaikė keli atvejai, kai paskleistas mėšlas ar srutos nebuvo įterptos į gruntą nustatytu laiku.

Gyventojų pasiaiškinimai įvairūs: vieni teigia mėšlo netvarkantys, nes nežino, kaip tą daryti, kiti sako nerandantys tam laiko, treti tiesiog nemato jokios bėdos dėl į aplinką tekančių srutų ir aplinkos taršos neįžvelgia.

Vienaip ar kitaip, už tokius pažeidimus gyventojai susilaukia įspėjimų arba baudų nuo 30 iki 430 eurų. Jurbarko rajone 2016 m. buvo nustatyti 28, o šiemet – 24 tokio pobūdžio pažeidimai.

Užsak. Nr. 1139.



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook