Balsavimas

Ar jaučiatės Jurbarke saugiai?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Miškai – nenugalima jėga švelninant klimato kaitos reiškinius

Miškai – nenugalima jėga švelninant klimato kaitos reiškinius (1)

2019-08-03

Buvimas gamtoje, miškų, regioninių parkų lankymas vieniems iš mūsų – poilsis, atgaiva, kitiems – būtinas savaitgalio ritualas ir pramoga. Be visų miško teikiamų privalumų, akcentuojamas ir dar vienas klimato kaitos kontekste ypač svarbus miškų darbas – gebėjimas sugerti CO2 šiltnamio dujas.

Įtakos turi ir medžio amžius

CO2 dujas fotosintezės metu sugeria visi augalai ir medžiai. Kuo intensyviau auga miškas ir didėja jo stiebų, šakų, šaknų ir lapų bei spyglių biomasė, tuo daugiau joje bus absorbuojama CO2.

Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, sugeriami CO2 kiekiai priklauso nuo medžių amžiaus. Jauname amžiuje medžiai ir miškas turi užimti ir išnaudoti visą augimo erdvę, sukurti visą savo statybinį aparatą, t.y. šaknų sistemą, lają, ją palaikantį stiebą, todėl kaupia mažiau anglies nei, pavyzdžiui, viduramžiai medynai, kurių visa miško sistema ir medžio statybinis aparatas funkcionuoja darniai.

Jaunuolynui augant CO2 kaupimas, kaip ir medžių metinis prieaugis, didėja, o kulminacija pasiekiama medžiams pasiekus 20-60 metus, priklausomai nuo medžių rūšies. Vėliau medžiai pradeda jo sugerti vis mažiau, be to,  sugėrimo lygis labai priklauso nuo lajos dydžio.

Žvelgiant į situaciją Jurbarko regione matyti, kad didžiausią procentą užima pusamžiai miškai. Mažiausias – bręstančių ir brandžių miškų procentas.

Visgi greta kaupimo procesų vyksta ir kiti – natūralūs medžių atkritimo, žūties ir medienos destrukcijos procesai, o kartu su jais ir CO2 „išlaisvinimo“ – t.y. emisijų grįžimo į atmosferą procesai. Kita vertus, medžių biomasėje sukauptas anglies dioksido kiekis net ir po miško iškirtimo gali būti dar ilgam laikui „užkonservuotas“ medienos gaminiuose.

Svarbu pastebėti ir tai, kad tam tikras CO2 dujų kiekis išsiskiria dėl gaisrų miškuose. Pavyzdžiui, 2017-aisiais Lietuvoje iš viso išdegė 52,9 ha miško. Dėl to į atmosferą buvo paskleista 550 t CO2. Palyginimui, 2016-aisiais skaičiuojama 26 ha išdegusio miško ir 260 t dėl to paskleisto CO2.

Kalbant apie tai, kiek CO2 sugeria Lietuvos miškai, matyti, kad apskaitos laikotarpiu nuo 2000-2017 m. rodiklis kito nuo 4,3 mln. t iki 10,1 mln. t CO2 per metus.

Svarbu didinti miškų plotus

Įtakos miškų gebėjimui absorbuoti CO2 turi ir bendras miško žemės plotas bei galimybės ateityje šį plotą dar labiau didinti. Kaip teigia Valstybinės miškų tarnybos Klimato kaitos grupės vyriausioji specialistė Vaiva Kazanavičiūtė, kasmet šalyje registruojama 3 tūkst. ha naujo miško ir tik dešimtadalis tokio ploto yra pakeičiama į kitas žemės naudmenas būtiniems infrastruktūros objektams įrengti.

Jei valstybinio miško plotas iškertamas, tai per 3 metus turi būti įvykdomi jo atkūrimo darbai. Šis reikalavimas galioja ir privačių miškų savininkams. Žvelgiant į Jurbarko regiono situaciją matyti, kad atkuriama 100 proc. iškertamų valstybinių miškų, o bendras miškingumo procentas didėja.

„Per praėjusį miškotvarkos dešimtmetį įveista 312,3 ha naujų miškų. Nuo 2004-ųjų iki 2014-ųjų teritorijos miškingumas padidėjo 0,2 proc. Jurbarko regioninio padalinio veiklos teritorijoje (129 tūkst. ha) inventorizuotas 48,6 tūkst. ha miško plotas. Visos teritorijos miškingumas 37,7 proc.“ – teigia VĮ Valstybinių miškų urėdijos Jurbarko regioninio padalinio vadovas Darius Baziliauskas.

Fiksuojama, kad valstybinės reikšmės miškuose Jurbarko regioniniame padalinyje yra likę 51,6 ha plotų naujiems miškams įveisti.

Žvelgiant į bendrą miškingumo situaciją Lietuvoje iš Miškų valstybės kadastre kaupiamos ir saugomos informacijos matyti, kad 2003-aisiais šalies miškingumas siekė 31,3 proc. šalies teritorijos, o 2019-aisiais fiksuojamas 33,7 proc. siekiantis rodiklis. Kasmet šalies miškų plotas didėja apie 0,03-0,05 proc. nuo visos šalies teritorijos.

Tiesa, tik įveisti arba atkurti naujo miško neužtenka, kad jame efektyviai vyktų absorbcijos procesas, svarbu ir tinkamai atlikti miško priežiūros darbus. Tai daugiausia įvairūs miško kirtimai. Nuo jauno miško retinimo iki sanitarinių kirtimų.

CO2 – pagrindinės šiltnamio dujos

CO2 arba anglies dioksido dujos – ne vienintelės, sukeliančios šiltnamio efektą. Prie ŠESD dujų priskiriamas ir metanas (CH4), azoto suboksidas (N2O), hidrofluorangliavandeniliai (HFCs), perfluorangliavandeniliai (PFCs) ir sieros heksafluoridas (SF6), o nuo 2012 metų – ir azoto trifluoridas (NF3). Šios dujos vadinamos ŠESD todėl, kad jų kiekis atmosferoje sparčiai didėja dėl žmonių ūkinės veiklos.

„Tačiau CO2 susidaro daugiausia, tad tai yra pagrindinės ŠESD dujos. Palyginimui, 2017-aisiais jos sudarė 65,5 proc. viso ŠESD kiekio. Tačiau, pavyzdžiui, metano poveikis klimato šiltėjimui (angl. global warming potential) yra 25 kartus didesnis nei CO2, o azoto oksido – net 298 kartus“, – teigia V. Kazanavičiūtė.

Žvelgiant į bendrą situaciją matyti, kad CO2 emisijos, išmetamos Lietuvoje, pastaruoju metu mažėjo: nuo 35,8 mln. t CO2 1990-aisiais iki 13,4 mln. t CO2 2017-aisiais. Na, o bendros šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, įtraukiant ne tik CO2, Lietuvoje mažėjo nuo 48,2 mln. t 1990-aisiais iki 20,4 mln. t 2017-aisiais.

Šalies miškai nepertraukiamai atlieka plika akimi nematomą, bet ypatingai svarbų darbą – per metus sugeria milijonus tonų CO2. Tai nenugalima jėga švelninant klimato kaitos reiškinius. Tačiau norint pasiekti dar geresnių rezultatų, svarbu tinkamai mišku rūpintis ir toliau skatinti naujų miško plotų įveisimą šalyje bei rūpintis iškertamais miškais.

Užsak. Nr. 859.



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook