Balsavimas

Ar miesto gatvės žiemą prižiūrimos tinkamai?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Nemuno tarša kelia rūpestį

Nemuno tarša kelia rūpestį (1)

2017-09-20

Maudynės Nemune dėl dažnos taršos tampa sunkiai įmanomu užsiėmimu, o taršos priežastis greičiausiai – seni miesto nuotekų tinklai. L. Pilecko nuotr.

Kam tirti vandenį ten, kur niekas nesimaudo? Savivaldybė nuolat praneša apie maudymviečių vandens tyrimus, tačiau jurbarkiečiai stebisi, kad tiriamas Nemuno vanduo. Retas miesto gyventojas brenda į užterštą upę ir dažniausiai gaivinasi Greičių karjere. Tačiau vanduo čia niekad netirtas.

Jurbarko r. savivaldybė šiemet vandens tyrimams skyrė 2000 Eur. Už šiuos pinigus nuolat tikrina kelių vietų vandens kokybę Jurbarke – Nemune, karjere ir Jurbarkų užtvankoje.

Gyventojai piktinasi, kad pinigai išleidžiami, o nauda tenka abejoti. Atrodytų, kad rajono valdžia gyvena kitur ir nežino, kas žmonėms svarbu.

Jurbarko r. savivaldybės administracijos direktorė Vida Rekešienė patvirtino, kad jokių tyrimų, kiek ir kur maudosi žmonių, daryta nebuvo. Tačiau jos manymu, vandens tyrimų Nemune atsisakyti negalima. Esą kontroliuoti upės būklę ir stengtis išvengti taršos – būtinybė.

„Buvo bendrai su specialistais pasitarta ir nutarta dėmesį kreipti būtent į šias vietas. Greičių karjeras nesvarstytas, nes rajone yra daug karjerų, visuose vandens nepatikrinsi“, – sakė administracijos direktorė.

V. Rekešienei pritaria ir savivaldybės gydytoja Gražina Sutkuvienė. Specialistės įsitikinimu, taršos kontrolė upėje reikalinga todėl, kad problemų dėl vandens švaros kyla vis dažniau. Ypač tai pasijuto šiemet.

„Tarša buvo dažnesnė, nei anksčiau. Mes privalome į tai kreipti dėmesį. Juolab kad vandenį Nemune kontroliuoja ir kaimynai – Šakių rajonas. Tačiau upė per didelė, ne kokia Imsrė, kad kontrolei ir visaverčiam vaizdui užtektų mėginius paimti viename krante“, – įsitikinusi G. Sutkuvienė.

Šiemet Nemuno vanduo ties Jurbarku buvo užterštas bakterijomis, kurios randamos išmatose. Užterštumas gerokai viršijo maudykloms leistinus rodiklius, todėl tyrimai šioje vietoje buvo atlikti dar šešis kartus.

Paaiškėjus, kad vandens užterštumas išliko, Jurbarko r. savivaldybės administracija birželio 23 d. raštu kreipėsi į Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentą dėl besikartojančio užterštumo.

„Kreipėmės į aplinkosaugą dėl pasikartojančios taršos, tačiau realiai jokių rezultatų nesulaukėme. Upė užteršta, o taršos šaltiniai nenustatyti“, – sakė V. Rekešienė.

Todėl savivaldybė dar kartą kreipėsi į aplinkosaugininkus. Liepos 28 d. paprašyta jau ne Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento, o Aplinkos ministerijos pagalbos. Ministerija nurodė Aplinkos apsaugos agentūrai, o ši – Kauno padaliniui, paspartinti tyrimus dėl Nemuno upės aplinkos teršimo šaltinių bei galimų kaltininkų nustatymo.

Tačiau ir tai nepadėjo – rugpjūčio 10 d. savivaldybė sulaukė dar vieno rašto iš Kauno – jame nurodyta, kad patikrinus miesto lietaus nuotekų išleistuvus, jokios neleistinos taršos nenustatyta.

„Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas neinformavo, kokių papildomų priemonių buvo imtasi dėl Nemuno upės aplinkos teršimo šaltinių bei galimų kaltininkų nustatymo. Tačiau pati savivaldybė pagal galimybes bandys skirti daugiau dėmesio taršos problemai“, – sakė V. Rekešienė.

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Jurbarko rajono agentūros vedėjas Andrius Šašys tikina, kad taršos priežastis  nustatyta. Tačiau galbūt informacija dar nepasiekė savivaldybės.

„Buvo tikrinamos mums įtarimą kėlusios vietos, tam tikros lietaus kanalizacijos atkarpos. Pylėme specialius dažus, žiūrėjome ar nėra vietų, kur fekalinės kanalizacijos tinklai susisiekia su lietaus kanalizacija. Tokių vietų nenustatyta, tačiau pačią taršos priežastį vis tiek  nustatėme“, – sakė A. Šašys.

Pasak aplinkosaugininko, taršą greičiausiai sukelia tai, kad miesto nuotekų sistema nesugeba susitvarkyti su smarkesnėmis liūtimis. Tuomet iš fekalinės kanalizacijos šulinių vanduo išplauna užterštą vandenį į paviršių. Šis patenka į lietaus kanalizacijos tinklus ir jais nubėga į Nemuną.

„Per šulinius fekalijas plauna į paviršių, tada viskas susimaišo ir patenka į lietaus nuotekas. Tarša lietaus kanalizacijoje nėra trumpalaikė. Pasibaigus liūčiai čia lieka bakterijos. Kadangi šie tinklai nėra specialiai valomi, bakterijos ten dauginasi ir toliau teršia aplinką“, – įsitikinęs pareigūnas.

Lukas PILECKAS



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook