Balsavimas

Ar patiko miesto šventė?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Paroda – proga pažinti kaimynus

Paroda – proga pažinti kaimynus (0)

2017-12-20

Prieššventinis laikas – puikus pamatyti ir pasidžiaugti tuo, ką gražaus moka ir sugeba kaimynai. Jurbarko Miškininkų gatvėje surengta kūrybingųjų bendruomenės narių darbų paroda. Ji surengta pagal projektą „Dirbkime ir džiaukimės kartu“, o gruodžio 29 d. dar vyks bendruomenės vakaronė su Kalėdų seneliu, suneštinėmis vaišėmis ir koncertu.

Miškininkų gatvės bendruomenė turtinga kūrybingų žmonių. Gruodžio 10-osios popietę parodos autorius bei jų kūryba pasidžiaugti gausiai suėjusius kaimynus ir kitų bendruomenių atstovus pasveikino bendruomenės pirmininkas Jonas Ivanauskas ir jo dešinioji ranka – seniūnaitė Alma Budrytė-Busch.

„Ši paroda – kad pamatytume, kokie mūsų kaimynai yra darbštūs ir įdomūs, kad pabendrautume ir sužinotume vieni apie kitus, ko gal ir nežinojome, galbūt nė neįtarėme, kad kaimynas kažką gražaus daro“, – sakė seniūnaitė. Būtent ji ir parengė šią parodą, o kol surinko kūrybingus žmones ir jų darbus, pati ir džiūgavo, ir stebėjosi, ir naujos idėjos kirbėjo jos galvoje.

„Manau, kad ir kaimynai nustebo – kaip čia įdomu!“ – neabejojo seniūnaitė Alma ir pristatė visus parodos autorius ir jų pomėgius, iš kurių atsiranda grožis.

Inesa Giedraitienė eksponuoja kryžiuku siuvinėtus paveikslus. Pradėjo nusižiūrėjusi į pusseserę Giedrę Vasilijevaitę ir pamėgo. Siuvinėjimui, pasak moters, reikia daug kantrybės. Ji pamokė ir savo vaikus: sūnui sekėsi puikiai, jis išsiuvinėjo du paveikslus. Šiuo metu I. Giedraitienė nebesiuvinėja, nes atrado kitą užsiėmimą – mezgimą.

Didelė Irmos Kasparaitienės kūrybinių darbų įvairovė. Irma yra viena aktyviausių Jurbarko r. neįgaliųjų draugijos narių, o parodos, pasak moters, yra „proga parodyti, kad nesėdime rankas sudėję, esame aktyvūs“. Labiausiai Irmai patinka darbai iš lino, taip pat mėgsta megzti. Savo darbelius parduoda mugėse, dovanoja. Maišeliai vaistažolėms, kojinės, papuošalai, paveikslai ir kitokie darbeliai – išrinkti kalėdines dovanas artimiesiems iš I. Kasparaitienės darbų tikrai nebūtų sudėtinga.

Julija Krikščionaitienė parodą papuošė ryškiaspalviais žiedais. Rankdarbius mėgstanti moteris nori išbandyti vis kažką naujo. Prieš pusmetį ji išmoko daryti gėles. O Romutė Gedgaudienė kaimynams parodyti atnešė papuošalus, kuriuos darė, kai neturėjo anūkų, ir buvo daug laisvo laiko.

Rasa Daunienė laisvo laiko pertekliumi pasigirti irgi negali, bet papuošalų kūrimui neatsispiria. „Susidomėjau atsitiktinai, kai dukros Rugilės mokytoja Aušra Ališauskienė suorganizavo bendrą mamyčių ir vaikų pamoką ir mokė pasidaryti apyrankę, auskarus. Tai ir buvo pradžia mano rankdarbių. Kurį laiką vėrėme kartu su Rugile, vėliau jai tapo neįdomu, o aš ir toliau veriu“, – pasakojo Rasa.

Savo rankdarbių nuotraukas ji deda feisbuko paskyroje ir sulaukia užsakymų. Rasos papuošalų yra išvažiavę į Angliją, Norvegiją, Daniją, Airiją.

Miškininkų bendruomenės narė Milda Prūsaitytė – viena iš „Margų muilų” įkūrėjų. Muilo gaminimas – jos kartu su bičiule Raminta hobis. „Esam savamokslės, bet per laiką įgavom patirties šiam kūrybiniam procesui. Niekada neverdame po vieną – tai tarsi ritualas, kurį atliekame kartu. Kiekvieną muilo gabalėlį vadiname savo „vaiku”, nes įdedame dalį savęs. Naudojam tik natūralius kokybiškus produktus. Jau vaikystėje mama išmokė vertinti kokybę, o ne kiekybę“, – laiškelyje bendruomenei parašė Milda, nes parodos atidaryme negalėjo dalyvauti.

Birutė Marytė Latvaitienė, pradėjusi nuo raštuotų pirštinių, megztinių, perėjo prie megztų ir siuvinėtų paveikslų. Pradžioje jie buvo spalvoti, vėliau iš lino. „Kiek siuvinėtų kryželiu pagalvių, kilimų, nertų servetėlių ir staltiesių, paveikslų išdovanota – jau nebesuskaičiuosi!“ – teigia moteris, ilgais rudens vakarais dar ir rašanti eilėraščius. Savo darbus Birutė Marytė jau rodė ir Miškininkų bendruomenei, yra surengusi ir daugiau personalinių parodų.

Kaip ir seniūnaitė A. Budrytė-Busch. Nuo 2005 m. ji lanko Vinco Grybo muziejaus suaugusiųjų dailės studiją ir parodose dalyvauja kasmet. Kai kurie darbai – iš studijos projektų, o paveikslus „Paslaptingi klodai“ ir „Raktelių ieškojimas“ Alma sukūrė bendruomenės parodai.

A. Budrytė-Busch kuria scenografiją Jurbarko Konstantino Glinskio teatro spektakliams, o jos nutapyti teatro aktorių-veteranų portretai 2011 m. buvo eksponuoti LR Seimo galerijoje.

Vika Uosaitienė, vaikystėje prosenelės išmokyta megzti, į parodą atnešė dvi suknias. Nekasdienes, bet ne tik parodai skirtas – puošiasi jomis išskirtinėmis progomis. Tą patį galima pasakyti ir apie Vikos saldumynus, kuriais vaišino susirinkusiuosius, – gražūs pažiūrėti ir labai skanūs.

Ragaujant ir skambant adventinėms giesmėms, kurias giedojo mokytoja ir Konstantino Glinskio teatro aktorė Monika Buitkuvienė, smagu buvo dairytis po parodą.

Vyriškajai giminei atstovavo du medžio meistrai. Rimandas Plevokas – Jurbarko tautodailininkų klubo „Mituva“ narys. „Medžio drožyba man – kaskart vis nauja pažintis su nuostabiomis gamtos formomis, gera proga šiuolaikiškai pateikti vieną seniausių ir artimiausių žmogui medžiagų – medį. Dabar tai yra vienas mieliausių mano laisvalaikio užsiėmimų“, – taip prisistatė kūrėjas, parodoje eksponavęs Užgavėnių kaukes ir pateikęs komentarų apie šios šventės personažus.

Kito meistro, Juozo Gedgaudo, darbai – tik nuotraukose. „Jie iškeliavę po visą pasaulį, – sakė seniūnaitė Alma. – Bet jei ne Juozas, mūsų bendruomenė daug ko neturėtų – ir stalai, ir kita, kas iš medžio, Juozo padaryta. Visi esam jam labai dėkingi.“

„O ar jis yra, tas Juozas?“ – klausė kažkas iš žiūrovų. Klausimas tik patvirtino, kad ši paroda – gera proga pažinti kaimynus. Nors, kaip sakė J. Ivanauskas, Miškininkų bendruomenė – penkios gatvės, o gyventojų labai sumažėję, tik bendruomeniška veikla padeda neapsiriboti savais namais ir tik savais džiaugsmais.

Danutė Karopčikienė



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook