Balsavimas

Ar Jurbarko ligoninė turėtų likti?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Pilis ištuštėjo, sprendimų – nėra

Pilis ištuštėjo, sprendimų – nėra (2)

2018-08-08

Į konferenciją susirinkę ekspertai ir specialistai konkrečių sprendimų nesiūlė, o kvietė patiems nusistatyti tikslus ir atsakingai juos įgyvendinti.

Raudonės pilis pakibo tarp žemės ir dangaus – rudenį joje neliks mokyklos, o rajono politikai turi nuspręsti, kas pilį prižiūrės, kol ji ras nuolatinį šeimininką. Pilies ateitis ir vizijos dėliotos liepos 25 d. surengtame susitikime-diskusijoje.

Nusprendė tartis

Diskusija surengta Jurbarko r. savivaldybės mero Skirmanto Mockevičiaus iniciatyva. Dar pavasarį vykusiame Regioninės politikos forume simuliaciniame žaidime-konkurse meras pelnė apdovanojimą – nemokamas VšĮ „Versli Lietuva“ ir „Investuok Lietuvoje“ konsultacijas. Jos panaudotos sprendžiant Raudonės pilies likimą.

Į diskusiją pakviesti ir Turizmo departamento, Lietuvos regioninių tyrimų instituto, aplinkinių savivaldybių, jaunimo organizacijų, verslo, vietos bendruomenės atstovai, Seimo narys Ričardas Juška.

„Norime išgirsti kuo daugiau nuomonių, ekspertų vertinimų, net pačių keisčiausių idėjų, kurios gali būti įgyvendinamos šioje pilyje. Tarsimės su visuomene, politikais, specialistais ir bandysime rasti galimybę Raudonės piliai būti gyvai ir klestėti, tapti ne tik rajono, bet ir regiono, Lietuvos ar net pasauline traukos vieta“, – sakė S. Mockevičius.

Mero noras tartis – sveikintinas, nes ligi šiol buvo tylima, ir tik sklido gandai apie mero susitarimą su vokiečių investuotojais. Apie juos meras užsiminė ir diskusijoje. Kaip vieną iš galimų pilies panaudojimo būdų jis įvardijo Vokietijos turizmo centro įkūrimą.

Pradėdamas diskusiją S. Mockevičius pabrėžė, kad Raudonės pilis – vienas iš lankomiausių objektų palei seniausią ir svarbiausią Lietuvos kelią, einantį nuo Kauno iki Jurbarko, ją supa 26 ha parkas, kuriam sutvarkyti jau skirtas finansavimas ir rengiami techniniai planai. „Į pilį ateisiančiam investuotojui sutvarkytas parkas taps pridėtine verte“, – sakė meras.

Jis patikino, kad jurbarkiečiai, galvodami apie pilies, kaip traukos objekto, panaudojimą, pataiko į Vidaus reikalų ministerijos parengtą regionų plėtros specializacijos kryptį – turizmą.

Padėtis nedžiugi

VšĮ „Versli Lietuva“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovas Vadimas Ivanovas parengė tyrimą apie vieną svarbiausių verslumo aspektų – eksportą. „Į regionų perspektyvą mes žiūrime iš eksporto prizmės. Turizmas – viena iš eksporto rūšių, tik teikiama vietoje“, – sakė svečias. Jis pabrėžė, kad ekonomikos variklio – verslo situacija Jurbarko rajone ne itin išsiskiria iš kitų panašių savivaldybių konteksto. Kaip rodo tyrimas, savivaldybėje didžiausią pridėtinę vertę kuria transporto, prekybos, statybos įmonės.

 Eksportui didėjant ar traukiantis visoje Lietuvoje, tokios pat tendencijos vyravo ir Jurbarke. „Jurbarkas nepasižymi eksporto specializacija. Daugiau eksportuoja kelios medienos įmonės. Pernai rajone buvo tik 30 eksportuotojų – jais laikomi tokie verslo objektai, kurių eksportas siekia bent 200 tūkst. Eur“, – skaičius vardijo specialistas. Iš 30 eksportuotojų – 14 buvo lietuviškos kilmės, o 16 užsiėmė reeksportu.

Nors nuolat pabrėžiama, kad Jurbarko r. savivaldybėje vienas iš prioritetų – turizmas, jis generuoja mažiau nei 1 proc. visos rajono ekonomikos pridėtinės vertės.

Nenudžiugino ir V. Ivanovo pateikti skaičiai apie turizmą. 2012 m. Jurbarke ir Anykščiuose buvo sulaukta panašiai turistų, bet nuo tada Anykščių turizmo rodikliai išaugo dešimt kartų, o Jurbarkas liko vietoje. „Kitos savivaldybės sugebėjo paskatinti savo veiklas, sudaryti sąlygas šuoliui. Reikia ieškoti priežasčių, kas buvo daroma kitaip“, – sakė specialistas. „Verslios Lietuvos“ atstovas patarė neapsiriboti dėmesiu vienai piliai, o galvoti apie globalesnius, visą regioną apimančius projektus.

Gyrė gamtą ir dvasią

Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centro (TVIC) direktorė Gaiva Mačiulaitienė patikino, kad Anykščių mūsų rajonas nepavys, kol čia neatsiras nors vienas didelis SPA – sveikatinimo ir grožio procedūras teikianti įstaiga. „Mažos išsimėčiusios kaimo turizmo sodybos nepritraukia tiek žmonių, kiek vienas SPA. Jis puikiai galėtų įsikurti Raudonės pilyje. Panašiai kaip mūsų bičiuliai lenkai įkūrė viešbutį Ryno pilyje“, – mano G. Mačiulaitienė.

TVIC direktorė kaip didžiausius Raudonės pilies privalumus, turinčius pritraukti investuotojų, įvardijo gamtą ir istorinę aurą. Ieškoti investuotojų turėtų padėti ir geras susisiekimas keliais, o vėliau galbūt ir vandeniu, netoli esantis oro uostas, galimybė rasti kvalifikuotų darbuotojų, kalbančių užsienio kalba. Privalumais virto net 14 proc. nedarbas Jurbarko r. savivaldybėje ir viena mažiausių vidutinių algų respublikoje.

Pasak G. Mačiulaitienės, turistų srautas į Jurbarko kraštą vis didėja, tačiau jos pateikti skaičiai apie paslaugas optimizmo nekelia: rajone registruota 15 apgyvendinimo įstaigų, vos 11 – maitinimo, yra dviračių trasų, tačiau ne ištisinių, o 5 prieplaukos praktiškai yra tik popieriuje. Direktorė pabrėžė, kad norint sulaukti investicijų būtina gaivinti vandens kelius, valstybiniu lygiu iškelti dviračių tako nuo Kauno iki Jurbarko ir toliau problemą.

Įvairūs pasvarstymai

VšĮ „Versli Lietuva“ verslumo departamento vadovas Gytis Morkūnas pastebėjo, kad jurbarkiečiams daug kalbant apie turizmo vystymą statistika rodo ką kita. „Jums reikia strategijos ir konkretaus tikslo – kiek ir kada turistų norite sulaukti. Nustačius tikslą žiūrėti, kaip jį pasiekti, ko tam reikia: maitinimo paslaugų, nakvynės, pramogų. Paslaugas gali teikti smulkusis ir vidutinis verslas, o jam skatinti ir remti savivaldybė savo rankose turi svertų“, – sakė specialistas.

Pasak G. Morkūno, savivaldybė verslui gali sudaryti geras sąlygas – ji priima sprendimus dėl licencijų, leidimų, gali maksimaliai sutrumpinti biurokratines procedūras, remti verslą per smulkiojo ir vidutinio verslo rėmimo programas.

VšĮ „Investuok Lietuvoje“ Regioninės plėtros projektų vadovė Viktorija Jakubauskytė-Andriulienė įsivaizduoja, kad Raudonėje galėtų atsirasti mokslinis pramogų parkas, kuriame naudingai ir įdomiai laiką galėtų leisti šeimos.

Žvelgdama į Raudonės pilį kaip į investuotojo ieškantį objektą V. Jakubauskytė-Andriulienė patarė nesitikėti, kad idėją kažkas iš kažkur nuleis. „Ji turi kilti iš bendruomenės poreikio. Svarbu, kad tikslas nebūtų abstraktus ir nesukurtų sezoninio produkto“, – sakė ji. Specialistė taip pat pabrėžė savivaldybės galimybes sukuriant investuotojui gerą aplinką.

Ne itin optimistiškai išsakytus pasiūlymus įvertino Valstybinio turizmo departamento Turizmo plėtros skyriaus vyresnioji patarėja Rasuolė Andrulienė. „Daugiausia po Lietuvą keliauja vietiniai turistai, tačiau pinigus atneša užsieniečiai“, – priminė ji. Pramogų parkų, esančių Europoje, pasak viešnios, Raudonei nukonkuruoti nepavyks, o SPA – būtų gera idėja, tačiau į jį prisivilioti užsieniečius – sudėtinga.

VšĮ „Versli Lietuva“ Eksporto departamento grupės vadovė Renata Nedzinskienė siūlė pagalvoti apie dabar labai populiarių išvažiuojamųjų posėdžių, konferencijų su papildomomis maitinimo ir pramogų paslaugomis rengimą pilyje.

Lietuvos regioninių tyrimų instituto vadovas Rimantas Dapkus priminė prieš kelerius metus atliktą apklausą, kurioje jurbarkiečiai pasisakė už tai, kad rajone turizmas būtų prioritetas. Jis siūlė į investicijų paiešką žvelgti ne tik per ekonominę prizmę. „Politikams turi rūpėti ir sockultūrinė nauda. Paslaugas teikiantys vietos gyventojai gali ne tik uždirbti, bet ir save realizuoti, jausti pasitenkinimą atliekama veikla“, – sakė svečias. Jis patarė šiuos aspektus naudoti kreipiantis dėl finansavimo į ministerijas. „Jei turizmas sudaro tik 1 proc., jokia ministerija nepripažins jo specializacija. Įvertinkite ir pateikite kultūrinius, socialinius aspektus“, – patarė R. Dapkus.

Iš savo varpinės

Šalia tradicinių pasiūlymų diskusijoje nuskambėjo ir keletas neįprastų: jaunimas iš organizacijos „Global Shapers“, praėjusią savaitę sukėlęs sumaištį žiniasklaidoje paskelbęs, kad parduoda Raudonės pilį, pristatė savo projektą, kaip „blockchane“ sistemoje investuotojais pakviesti tūkstančius pasaulio gyventojų, o „Sparnuotųjų husarų“ karinio klubo atstovas siūlė pilyje įkurti husarų bazę tikriems bajorams. Jaunimo projektas daugelio priimtas kaip ateities verslas, kuris šiuo atveju tapo tik „antimi“, reklamuojančia Raudonę visame pasaulyje, o husarams reikėtų labai pasistengti, kad galėtų pilį išlaikyti.

Svarbu, ką savo miestelyje norėtų matyti bendruomenė. Pasak Raudonės seniūno Česlovo Meškausko, bendruomenė apie tai diskutavo dar pavasarį, ir, jų manymu, čia reikėtų viešbučio, maitinimo, pramogų. „Prašymas paprastas – kad pilyje ir aplink ją vyktų gyvenimas“, – sakė seniūnas. Jis uždavė namų darbų savivaldybei: pagalvoti apie nuotekų sistemą ir dviračių takus, Nemuno atgaivinimą. „Baisiausia, kad pilis netaptų politikavimo centru ir tarybos nariai priimtų tinkamus sprendimus“, – nuogąstavo Č. Meškauskas.

Seniūnas pasiūlė seniai ties Panemunės pilimi planuotą ir užmirštą lynų kelią per Nemuną įrengti ties Raudone – tiesiai į Plokščius. „Turime problemą – laiką. Seniai žinojome, kad mokyklos nebus, bet nieko nedarėme. Tuoj ruduo, reikia sprendimų, ką darysime iki to laiko, kol atsiras investuotojas. O jis turi būti tinkamas, nesvarbu, iš Vokietijos ar Gruzijos. Mums reikia kokybiškos paslaugos“, – sakė Č. Meškauskas.

18 metų Raudonės mokyklai vadovavęs Vytautas Staponas sakė, kad pusė turistų į Raudonę atvyksta dėl bokšo, o kiti – su šeimomis, draugais rengia piknikus, grožisi gamta. „Atvykėliai neįsivaizdavo, kad pastate veikia mokykla, domėdavosi, ar joje negalima pernakvoti. Tačiau istoriškai vertinga tik pastato išorė, nors ir ji dėl įvairių rekonstrukcijų tapo visiška eklektika“, – įžvalgomis dalijosi V. Staponas.

VVG „Nemunas“ administracijos vadovas raudoniškis Arūnas Stasiūnas ragino pirmiausia pagalvoti apie artimą ateitį – kas pilį prižiūrės rudenį. „Dideli turistų srautai – euforiškas pamąstymas. Kalbu su žmonėmis, prekiaujančiais prie pilies, ir jie sako, kad taip blogai nebuvo pastaruosius ketverius metus“, – ant žemės vizijų planuotojus nuleido A. Stasiūnas. Jis siūlė kurti visą ekosistemą, į kurią įsilietų dvarai, muziejai, piliakalniai. „Nepritrauksime mes turistų, kol muziejai, parko direkcija ir kiti objektai nedirbs sekmadieniais ir vakarais“, – įsitikinęs A. Stasiūnas.

Seimo narys R. Juška taip pat priminė, kad apie uždaromą mokyklą buvo kalbama jau prieš šešerius metus, tačiau susizgribta kažką daryti tik dabar. „Per visą šį laiką nebuvo viešinama, reklamuojama ši vieta. Nebuvo įgyvendintas vandenvalos projektas. Nežinia, koks SPA centras čia gali būti įrengtas, kol miestelyje nesutvarkyta nuotekų sistema. Sklinda kalbos, kad parkas pagal rengiamą projektą taip pat bus tvarkomas ne visas, o tik pilies prieigos. To neturėtų būti“, – savivaldybės klaidas, pamiršęs, kad pats ne taip seniai jai vadovavo, vardijo Seimo narys.

R. Juška turėjo daug idėjų: pasinaudojant Leader programa pilyje skatinti vietinius amatininkus, tautodailininkus, tradicinių patiekalų gamintojus, neužmiršti lynų kelio projekto, parko medžiuose įrengti karstykles. „Ministerijos planuose Jurbarko r. numatytas kaip vienas iš penkių augimo centrų. Kasmet jiems gali būti skirti milijonai, tik reikia planuoti, strateguoti, teikti idėjas ir eiti tų pinigų pasiimti“, – gražią ateitį piešė Seimo narys.

Ilgai miegojus atsibusti visada sunku. O jei dar atsibudęs randi tuščius puodus... Savivaldybės vadovai veiksmų ėmėsi likus vos mėnesiui, kol pilis neteks šeimininko – mokyklos. Jau rugpjūtį savivaldybės tarybos nariai turės apsispręsti dėl pastato likimo, priimti sprendimus dėl jo priežiūros. Pasiūlymo investuotojams gali tekti gerokai palaukti, o panašu, kad ir jų eilės už durų nėra – kai kurie patys persigalvojo, kai ką atbaidė valdininkų nenoras derėtis. Belieka kliautis raudoniškiais, kurie savo pilies, kol atsiras investuotojas, tikrai neapleis.

Jūratė Stanaitienė



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook