Po apsnigtu ledu – deguonies badas (1)

Medžiotojų ir žvejų draugijos Jurbarko skyriaus laikinai medžioklės žinovo ir žuvininko pareigas einančio Arūno Bakšio ir Kauno aplinkos apsaugos departamento Jurbarko agentūros darbuotojų sprendimas patikrinti, ar žuvys nejaučia deguonies stygiaus, nebuvo atsitiktinis. Žiema storu sniegu užklojo ledą ir sudarė nuolatinę šviesos ir saulės spindulių nepraleidžiančią dangą.
Sniegas šiemet dar nebuvo nutirpęs, vandens augmenija negauna saulės ir todėl kartu su fotosinteze nutrūksta natūrali deguonies gamyba vandenyje.
Jeigu nėra įtekančio deguonimi turtingesnio vandens, poledinei gyvūnijai kyla išgyvenimo pavojus. Vandenyje pūvančios organinės medžiagos dar labiau naikina likusį deguonį. Ypač tai svarbu seklesniuose vandenyse.
Pirmas gręžinys per maždaug 45 cm storio ledą ir specialaus deguonies kiekio matavimo prietaiso parodymai Kalnėnų karjere nuramino - pavojaus čia nėra. Deguonies viename litre vandens buvo apie 9,4 miligramo. Tai daugiau nei dviguba išlikimo norma, tad žuvys karjere kol kas žiemoja nejausdamos deguonies stygiaus.
Girdžių užtvankoje vanduo truputį juda, čia vietos šaltiniuotos, tačiau patikrinimo rezultatai nenuteikė labai optimistiškai - 5,2 mg deguonies litre vandens. Deguonies maždaug tiek pat yra ir giliausioje vietoje, ir tvenkinio pradžioje, ir seklumose.
Netoli Girdžių, Jokūbaičių kaime, esančiame ūkininkui Algimantui Liorincui priklausančiame vandens telkinyje žuvims jau trūksta deguonies, todėl jos gali nugaišti. Deguonies čia yra apie 3 mg litre vandens.
Patikrinti, kaip žiemoja žuvys, galima ir pačiam. Reikia iškirsti apie vieno kvadratinio metro eketę ir ją stebėti. Pirmas deguonies trūkumo požymis - netrukus eketėje pasirodančios smulkesnės žuvys. Mat jos jautriau reaguoja į deguonies trūkumą. Kai jos renkasi greitai ir gaudo orą, aišku, kad priartėjęs pavojingas momentas.
Dar grėsmingesnis požymis, kai eketėje kartu su žuvimis į paviršių atplaukia įvairiausių vandens bestuburių gyvių. Tai ženklas, kad delsti nė kiek negalima. Jeigu iš eketės kyla sieros vandenilio ir puvėsių tvaikas, aišku, kad vandens gyvūnija reikėjo pasirūpinti anksčiau.
Paprasčiausia, ką galima padaryti - iškirsti eketes ir neleisti joms užšalti, valyti sniegą nuo ledo. Į eketes įstatyti nendrių, švendrų, šiaudų kūlių - taip vanduo ilgiau neužšąla ir į jį patenka daugiau deguonies. O veiksmingiausias būdas - iš vienos eketės į kitą lieti vandenį su vandens pompa.
Pasak rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjo Andriaus Šašio, geriausia būtų iš vienos eketės kitos didelės eketės link iš gaisrinės žarnos į orą švirkšti vandenį, kuris gerai prisisotina deguonies ir suteka į eketę. Kelios valandos tokios procedūros net nemažame vandens telkinyje laikinai atitolina deguonies badą. Brangesnis būdas - į eketes iš atsigabentų balionų leisti deguonį.
Judresnės žuvys - kuojos, raudės, ešeriai, karšiai, lydekos į deguonies trūkumą reaguoja jautriau. Manoma, kad karosai, lynai gali išgyventi su pačiu mažiausiu deguonies kiekiu. Karosai ir lynai yra tikri poledinio gyvenimo ir išlikimo ekstremalai.
Medžiotojų ir žvejų draugijai priklausančiame Stakių tvenkinyje žuvims taip pat pradeda stigti deguonies. Čia jo yra 3,8 mg litre. Volungiškių tvenkinyje deguonies stygiaus nėra - 6,2 mg viename litre. Užtat prie didžiausio Klausučių tvenkinio reikia skambinti pavojaus varpais - čia žuvys jau dūsta. Tvenkinyje tėra 2,1 mg deguonies litre vandens.
Išgręžus porą ekečių aukščiausiame Panemunės pilies tvenkinyje, priklausančiame rajono savivaldybei, nepasklido nei sieros vandenilio kvapo, nei pūvančios žuvies tvaiko, tačiau čia padėtis pati liūdniausia - prietaisas rodė, kad vandenyje jau nėra deguonies.
Jurbarkų ir Viešvilės tvenkiniuose problemų nėra, čia deguonies pakankamai. Mat kuo didesnis ir gilesnis vandens plotas ir tūris, tuo daugiau deguonimi turtingu vandeniu jį papildo įtekantys upeliai ir šaltiniai.
Tvenkinius tikrinę specialistai pagalbos kreipėsi į Jurbarko priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininką Gražvydą Milerį. Sutarta, kad ugniagesiai gelbėtojai padės technika, o Medžiotojų ir žvejų draugija pasirūpins kuru, žvejai mėgėjai ateis į talką kirsti ekečių ir padės ugniagesiams.
Apie padėtį pranešta rajono savivaldybės administracijos direktoriui Jonui Bučinskui - savivaldybė taip pat turėtų susirūpinti dėl žuvų ir kitos vandens gyvūnijos išlikimo.

Vincas Kriščiūnas