Pramoninio rajono ateičiai būtinas verslininkų ir valdžios sut...

Pramoninio rajono ateičiai būtinas verslininkų ir valdžios sutarimas (0)

2020-02-20

Verslininkų nuomonės skyrėsi: Vitalija Petraitienė ragino pagalvoti apie apšvietimą, Vidas Šukys – apie kelio tiesimą, o Žydrūnas Macaitis tikino, kad svarbiausia nutiesti vandentiekį. J. Stanaitienės nuotr.

Sausio pabaigoje į susitikimą savivaldybėje buvo kviečiami miesto verslininkai, ypač tie, kurių įmonės veikia vadinamajame pramoniniame Jurbarko rajone. Atsiradus realiai galimybei gauti apie 1 mln. Eur šiam rajonui plėsti, norėta pasitarti, kokius darbus pirmiausia derėtų atlikti, kad ši vieta taptų patraukli investuotojams ir patogi čia veikiančioms įmonėms.

Projektas atvėrė galimybes

Jurbarko r. savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius susirinkusiems verslininkams, tarybos nariams, įvairių įstaigų atstovams pristatė drauge su Tauragės, Pagėgių ir Šilalės savivaldybėmis įgyvendinamą pilotinį projektą „Tauragė+“. Prieš porą metų Vidaus reikalų ministerija pasiūlė regionams išgryninti problemas, kurias būtina spręsti, siekiant spartesnio ekonominio vystymosi. Prieš metus Vyriausybės kanceliarija, Vidaus reikalų ir Finansų ministerijos bei VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra inicijavo susitarimą tarp savivaldybių dėl projekto, skirto bendrai regiono plėtrai. „Iš dešimties apskričių tai pavyko padaryti tik mums – Tauragės regiono savivaldybėms, ir Šalčininkams. Tai, ką dabar darome mes, vėliau turėtų būti pritaikyta visoje šalyje“, – sakė S. Mockevičius.

Pasak mero, iš esmės keičiamas finansavimo medelis iš Europos Sąjungos investicijų – anksčiau iš ES gavusios tam tikrą pinigų sumą ministerijos projektus „nuleisdavo“ savivaldybėms, šios bandydavo prisitaikyti prie reikalavimų ir tuos pinigus kaip nors pasiimti. Dabar savivaldybės pirmiausia turi identifikuoti sritis, kurioms reikėtų finansavimo, numatyti veiksmus, įrodyti, kad tai padės regiono plėtrai ir tada gauti tikslines lėšas.

„Rengėme daug diskusijų ir susitikimų, identifikavome sritis, kurios mums svarbios. Viena svarbiausių sričių, kaip ir didžiajai daliai Lietuvos – investicinio patrauklumo didinimas. Laisvose ekonominėse zonose tai daroma taikant mokesčių lengvatas, o mes investuotojus galime pritraukti kurdami verslui tinkamą infrastruktūrą“, – sakė S. Mockevičius.

Šiam tikslui, pasak S. Mockevičiaus, su savivaldybės indėliu bus skirta apie 1 mln. Eur. „Tai pinigų likutis iš praėjusio finansavimo laikotarpio. Kaip žinote, kiti ES pinigai projektams bus skirti tik 2023 m. ir Lietuvai jų bus skirta mažiau. Todėl mes turime pasinaudoti šia galimybe. Susitikime su vidaus reikalų ministre Rita Tamašuniene buvo aiškiai pasakyta, kad gausime lėšų tiek, kiek šiemet spėsime suprojektuoti ir nupirkti rangos darbų. Todėl laiko turime nedaug“, – tikino meras. Jis priminė, kad iš kitos projekto „Tauragė+“ dalies, skirtos darniam judumui, dar apie 1 mln. Eur bus skirta Jurbarko autobusų stoties projektui.

Pinigų per mažai

Projekto „Tauragė+“ krypties „Pramoninių rajonų investicinio patrauklumo didinimas“ veiklos turėtų būti įgyvendinamos Jurbarko pramoniniame rajone, išsidėsčiusiame į vakarus nuo Barkūnų gatvės. Situaciją šiame rajone pristatė savivaldybės Infrastruktūros ir turto skyriaus vedėja Jolanta Šeflerienė ir jos pavaduotoja Gražina Gadliauskienė.

Šioje teritorijoje yra apie 50 sklypų, priklausančių įvairiems savininkams, skirtinga nuosavybės forma – čia yra valstybinės žemės, juridinių ir fizinių asmenų nuosavybės, patikėjimo teise valdomų teritorijų ir net tokių, kurių nuosavybės dokumentai dar nesutvarkyti. Yra čia ir keletas neprižiūrėtų pastatų, šalia kurių nebus leidžiama projektuoti žemės sklypų.

Susirinkusiesiems pristatyti žemėlapiai, kuriuose P. Paulaičio, Pramonės, Statybininkų ir Kalnėnų gatvėmis apibrėžtos teritorijos, kurioje planuojam tvarkyti infrastruktūrą, ribos. Šioje teritorijoje išskirtas „vidinis žiedas“ – čia veikia kelios stambios įmonės – „Elodena“, „Scanstatyba“, „Vers Deko“, yra savivaldybei priklausantis sklypas. Taip pat ateityje numatyta tvarkyti privažiavimą prie uosto krantinės, jei juo prireiktų naudotis verslininkams.

Planų skaidrėse pažymėti dujų ir elektros inžineriniai tinklai, esami ir reikalingi įrengti vandentiekio, nuotekų tinklai, apšvietimas, miško paskirties žemės sklypai leido susidaryti vaizdą, ko šiame rajone labiausiai trūksta, norint plėtoti verslą.

Savivaldybės specialistai preliminariai paskaičiavo, kiek galėtų kainuoti visas pramoninio rajono infrastruktūros sutvarkymas. Jei čia būtų nutiesti 4 km gatvės dangos, tiek pat kilometrų pėsčiųjų ir dviratininkų takų, 3 km apšvietimo, per 3 km vandentiekio ir beveik 3 km buitinių nuotekų, 1,37 km lietaus nuotekų, sutvarkytas kvartalo vidinis žiedas, įvertinus inžinerines paslaugas – topografines nuotraukas, projektavimą ir kitus darbus, reikėtų per 4,6 mln. Eur.

Nuspręsti, kas svarbiausia

„Pinigų nėra daug. Tikrai viskam neužteks. Todėl turime pasitarti ir nuspręsti, ką pirmiausia turime daryti. Preliminariai aptarėme, kad kalbėti reikėtų apie vandentiekį, nuotekas, hidraulinius įrengimus, apšvietimą, gal kelio įrengimą. Tikriausiai reikėtų kalbėti apie vidinio žiedo sutvarkymą – ten yra savivaldybės sklypai, tiesa, dabar išnuomoti, bet tas sutartis teks nutraukti. Svarstytinas ir apšvietimo P. Paulaičio gatvėje įrengimas“, – diskutuoti kvietė S. Mockevičius.

„Turėtume pasirinkti sutvarkyti vidinį žiedą. Vis tiek pinigų mažai. Ten veikia kelios įmonės, ir valstybinis sklypas yra, kuriam reikia rasti investuotoją. Jam atėjus ir aplinkiniams būtų nauda“, – svarstė verslininkas Linas Steponaitis.

UAB „Jurbarko vandenys“ direktorius Darius Dragūnavičius ir technikos direktorius Jonas Tamulis tikino, kad nemažai vandentiekio tinklų šioje teritorijoje būtina atnaujinti, nes jie negali patenkinti šiuolaikinių įmonių poreikių. „Jei negalime padaryti programos maksimum, turime nutarti, kur vandentiekio ir nuotekų tinklai reikalingiausi. Trasas reikia kloti iš karto – ne po gabaliuką“, – sakė D. Dragūnavičius.

Apie būtinybę pirmiausia sutvarkyti vandentiekį kalbėjo ir Jurbarko priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresnysis inspektorius Valdas Juozapaitis. „Turime karčios patirties, kai šioje teritorijoje įvyko gaisras. Dabar čia įsikūrusios kelios stambios medienos gaminius gaminančios įmonės. Baisu pagalvoti, kas būtų, jei kiltų gaisras. Tos trasos nieko neatlaikytų. Mūsų nuomone, pirmiausia būtina sutvarkyti vandentiekį“, – sakė V. Juozapaitis.

Kad jaučiasi nesaugiai tvirtino ir kvartale įsikūrusios bendrovės „Elodena“ vadovas Žydrūnas Macaitis. „Vandentiekio tinklus būtina sutvarkyti – pritaikyti senus, nutiesti naujus. Jei ateis investuotojas, jam tikrai reikės didesnio pralaidumo trasų. Šaligatviai, apšvietimas – labai gerai, bet tai jau prabanga“, – sakė verslininkas.

Įvairūs svarstymai

Rodos, logiška, kad pirmiausia reikia atlikti požeminius darbus, jog vėliau netektų perkasinėti nutiestų gatvių. „Daug ko čia reikėtų, bet pirmiausia – kas guldoma giliai. Tai – trasos. Galbūt tiems verslininkams, prie kurių sklypų jos neprieina, tai neaktualu, bet reikia daryti logiškai“, – svarstė bendrovės „Jurmelsta“ vadovas Kęstutis Naujokas.

Verslininkas Vidas Šukys sutiko, kad vidinis žiedas – probleminis, ir jame infrastruktūrą tvarkyti reikia. „Nors esu šališkas – šioje teritorijoje yra mano įmonė, bet numatomas infrastruktūros gerinimas jos ko gero nepalies, pritarčiau, kad reikia tvarkyti vandentiekį, tačiau ir keliams reikia skirti dėmesio – ten veikia tarptautiniu mastu dirbančios įmonės, o kelių nėra, duobės – milžiniškos“, – svarstė verslininkas. Jis tik norėjo patikinimo, kad pinigai šiems projektams jau tikrai gauti ir verslininkai neliks apgauti. „Tuos pinigus mums siūlė, ne mes prašėme. Bet jei ministerijos mus apgaus, tai vadinasi ir mes jus apgausime. Rizikos, kad projektas nepavyks, visada yra: projektų laiku nepadaro, sprendimai apskundžiami teismui. Mes esame regiono lyderiai, tad yra galimybė susipykti su partneriais. Kartais pavydas padaro savo. Bet nieko nedarydamas, nieko neturėsi“, – sakė meras.

Kad savivaldybės vadovai į susitikimą atėjo jau nusprendę, kur ir ką reikėtų daryti, manė verslininkas Ričiardas Plėšikaitis. „Kodėl kalbame tik apie vandentiekį? Jei jau taip nusprendėte, tai taip ir sakykit. Kur apšvietimas, keliai? Kodėl apie juos nekalbame? Apie juos jūs jau net nekalbate“, – piktinosi verslininkas. Jam pritarė ir verslininkė Vitalija Petraitienė. „Apšvietimas – būtinas. Jis garantuoja saugumą“, – svarstė ji.

Pasak mero S. Mockevičiaus, apie dalį P. Paulaičio gatvės apšvietimo svarstyti reikėtų – jo norėtų ir čia įsikūrusi viena stambiausių rajono bendrovių – „Manvesta“, o apie kitą infrastruktūrą būtų galima pagalvoti ir vėliau. „Naujas finansavimo laikotarpis ateis. Pinigų bus mažiau, bet jų bus. Kai šiame kvartale jau bus pradėta tvarkyti infrastruktūra, bus lengviau gauti lėšų tolimesniems darbams. Kituose etapuose bus galima sutvarkyti apšvietimą, ieškoti pinigų keliams. Pradėkime nuo pamatų“, – ragino meras. Pasak jo, šiai teritorijai greičiausiai bus skirta ir pusė savivaldybės iš valstybės biudžeto už spartų atlyginimų didėjimą verslo sektoriuje gautos 400 tūkst. Eur sumos. Pinigai turi būti skirti verslui vystyti.

„Būkite pasirengę, kad kažkas sakys, jog pataikaujate vienai ar kitai įmonei, nes jūs jau atėjote nusprendę, kur turėtų būti tvarkoma infrastruktūra“ – merą perspėjo verslininkė V. Petraitienė. Bet tokių svarstymų tvarkant teritorijas, tikriausiai, išvengti sunku, nes investuoti į tuščias pievas ir negyvenamas teritorijas nesiryžtų niekas. O kai kepalas nedidelis, reikia sutarimo ir geranoriškumo, kad visi būtų sotūs.

Jūratė Stanaitienė



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook