Balsavimas

Ar patiko miesto šventė?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Pratybos – rimtų darbų pradžia

Pratybos – rimtų darbų pradžia (0)

2017-12-20

Gruodžio 11 d. savivaldybėje vyko civilinės saugos stalo pratybos su Lietuvos šaulių sąjunga. Kitoms savivaldybėms įprasti mokymai Jurbarke surengti pirmą kartą, aptartos įvairios sritys, kuriose savivalda iš šaulių tikisi pagalbos.

Pratybose dalyvavo Ekstremaliųjų situacijų operacijų centro nariai, savivaldybės vadovai, administracijos skyrių vedėjai ir specialistai, kurie su Tauragės apskrities LDK Kęstučio šaulių 7-osios rinktinės ir Jurbarko Petro Paulaičio šaulių 701-osios kuopos atstovais aptarė savivaldos poreikius ir galimybes.

Oficialus šių pratybų tikslas – pasirengti galimiems bendriems veiksmams kilus ekstremaliosioms situacijoms ar karo padėties atveju, pagilinti ir plėsti žinias apie teritorinę gynybą, Šaulių sąjungai keliamus uždavinius ir tikslus, bendradarbiavimą su savivaldos institucijomis ir atitinkamomis tarnybomis. Tačiau abi pusės išsakė gan skirtingus lūkesčius ir požiūrį.

Šauliai kalbėjo apie galimybes ginkluotiems saugoti svarbius objektus ir prisiminė, kokia susitelkusi grėsmės akivaizdoje visuomenė buvo 1991-aisiais, kai šalis atsiskyrė nuo Sovietų Sąjungos.

„Ir dabar esant reikalui visuomenė eitų ir gintų. Tačiau reikia kalbėti ir apie įstaigas. Tuomet televizijos bokštas buvo apstatytas ir autobusais, ir kita technika. Apie konkrečius dalykus reikėtų kalbėti su konkrečiais žmonėmis“, – sakė Jurbarko Petro Paulaičio šaulių 701-osios kuopos vadas Algirdas Genys.

Tiesa, kuopos vadas susirinkusiesiems negalėjo pasakyti, kiek žmonių galėtų sutelkti esant vienokiai ar kitokiai situacijai. „Reikia konkretinti situacijas, tuomet ir žiūrėsime“, – tikino A. Genys.

Kol šauliai diskutavo apie objektus, kuriuos galbūt tektų saugoti kilus neramumams, už civilinę ir darbo saugą atsakingas savivaldybės vyriausiasis specialistas Vidmantas Gliosas tikino, kad reiktų atkreipti dėmesį ne tik į karines grėsmes, bet ir kitas galimas problemas.

„Jei pavyktų suformuoti dešimties ar penkiolikos vyrų komandą, kurie per kažkiek laiko gebėtų susirinkti ir būtų apmokyti padėti tarnyboms per gaisrus, potvynius, avarijas, tai būtų svarbi parama. Tačiau realiai toks mechanizmas turbūt imtų veikti ne greičiau kaip po poros metų, nes reiktų ir mokymų, ir pasiruošimo“, – sakė V. Gliosas.

Pasak specialisto, reikia gerai apgalvoti ir išanalizuoti galimas situacijas, kad geri norai nevirstų problemomis. Svarbu ne tik nustatyti atsakomybės ribas susidarius vienai iš šių situacijų, bet ir išsiaiškinti spragas, kurias, bendradarbiaujant su atsakingomis tarnybomis, būtų galima užpildyti.

„Turbūt visi sutiksime, kad šauliai gali padėti reguliuoti eismą esant tam tikroms situacijoms. Tačiau tam turi būti pasiruošta, žmonės apmokyti, o kartu greičiausiai turėtų dirbti ir policija“, – svarstė V. Gliosas.

Pratybų dalyviai numatė tolesnius darbus. Pirmiausia – nustatyti svarbius objektus ir reikalingas pajėgas bei resursus jų saugojimui kilus incidentams. Taip pat nuolat informuoti rajono gyventojus apie pasirengimą ekstremalioms situacijoms, priminti žmonėms, kaip elgtis, kur kreiptis ieškant pagalbos ar saugaus prieglobsčio.

Taip pat planuojama pasirašyti savivaldybės ir Tauragės apskrities LDK Kęstučio šaulių 7-osios rinktinės bendradarbiavimo sutartį.

Lukas PILECKAS



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook