Balsavimas

Ar tenkina požeminių šiukšlių aikštelių įrengimo kokybė?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Raudonės pilyje – bendruomenių siesta

Raudonės pilyje – bendruomenių siesta (1)

2019-08-05

Rugpjūčio 2 d. Raudonės pilyje surengta bendruomenių ir seniūnaičių siesta buvo pirmas bandymas sukviesti visus pabūti drauge, pabendrauti, pasilinksminti ir paieškoti galimybių tapti vieningais dirbant dėl savo krašto. Raudoniškiai neslepia, kad bendradarbiavimo jiems dar reikia mokytis.

Šoko ir vaišinosi

Kai buvusi mokytoja, aktyvi bendruomenės narė Elena Elzbergienė užsiminė, kad į Raudonės pilį norėtų pakviesti savo draugus – pagyvenusių žmonių ansamblį iš Raseinių, naujai išrinktai seniūnaitei Renatai Siaurusaitienei kilo mintis surengti šventę ir pakviesti po visą seniūniją išsibarsčiusių bendruomenių pirmininkus, neseniai išrinktus seniūnaičius pabendrauti. Į pagalbą rengiant šventę ji pasikvietė aktyvią Stakių bendruomenės centro „Židinys“ pirmininkę Gitaną Kačiukienę.

Šventės vedėjos ją pradėjo eilėmis apie bendrystę. „Raudonės seniūnijoje yra penkios bendruomenės. Šiandien – pirmas bandymas sukviesti jas visas į simbolinę siestą, kad galėtume pasidalyti džiaugsmais ir rūpesčiais, kad galėtume dirbti kartu ir garsinti Raudonės kraštą ne tik rajone, bet ir visoje Lietuvoje. Dirbdami drauge galime pasiekti, kad Raudonė taptų mažąją kultūros sostine“, – bendrystei pakvietė R. Siaurusaitienė.

Naujai išrinktos seniūnaitės iniciatyva suburti bendruomenes pasidžiaugė ir Raudonės seniūnas Česlovas Meškauskas. „Truputį esame pašliję, nėra vieno kumščio. Pradėsime nuo šventės, o vėliau gal ir prie darbų pereisime. O ši šventė galbūt taps puikia tradicija“, – sakė seniūnas.

Geriausiai draugystę stiprina dovanos, todėl šventė ir prasidėjo nuo jų – renginyje dalyvavę bendruomenių pirmininkai ir seniūnaičiai apdovanoti E. Elzbergienės keptos duonos kepalėliais. Teikdamas juos seniūnas Č. Meškauskas kiekvienam bendruomenių aktyvistui rado gražų žodį ir padėkojo už pagalbą rūpinantis seniūnijos reikalais. Duonos kepalėlis iškeliavo ir į raudoniškio Arūno Stasiūno namus. Vietos veiklos grupės „Nemunas“ administracijos vadovas – ne tik aktyvus bendruomenės narys, bet, pasak Č. Meškausko, ir bendruomenių pinigų skrynelė, nes administruoja jų parengtus projektus ir padeda gauti jiems lėšų.

Siestos dalyvius linksmino ir į šokio sūkurį įtraukė Raseinių kultūros centro šokių kolektyvas „Sugrįžki, jaunyste“, kuriame šoka net 46 vyresnio amžiaus žmonės. Į Raudonę jų atvažiavo gražus pulkas, o prisijungus raudoniškiams pilies salė šokiams tapo ankštoka. „Šiame kolektyve – daug mano draugų. Pati Raseiniuose gyvenau, su kai kuriais iš jų kartu dirbome. Jame šoka ir mano pamergė“, – besimezgančia draugyste tarp raseiniškių ir raudoniškių džiaugėsi E. Elzbergienė.

Po šokių ir dainų pilies menėje laukė vaišės. Karšto kugelio, iškepto Virginijos Vaičiūnienės, neatsisakė niekas. O prie vaišių ir pokalbiai lengviau mezgėsi, planai dėliojosi.

Lemia asmenybės

Raudonės seniūnijoje įregistruotos penkios bendruomenės: Raudonės bendruomenės centras, Raudonės bendruomenės centras „Prie Raudonės pilies“, Raudonėnų bendruomenės centras, Stakių bendruomenės centras „Židinys“ ir kaimo bendruomenė „Graužupys“. Seniūnijoje dar veikia sveikuolių klubas, samariečių ir Carito organizacijos.

Ne visos bendruomenės veikia vienodai aktyviai. Tai, pasak Č. Meškausko, daug priklauso ir nuo vadovo pozicijos bei aktyvumo. Seniūnas labiausiai patenkintas Stakių bendruomenės, kuriai jau ketvirtus metus vadovauja G. Kačiukienė, veikla. „Prieš keletą metų prikalbinau Gitaną tapti pirmininke, o dabar stakiškiai patenkinti. Ten vyksta daug veiklos“, – sako Č. Meškauskas.

Daugiausia užduočių Raudonės seniūnas gauna iš Graužėnų bendruomenės „Graužupys“, kuriai vadovauja Zita Jurgaitienė. Gyventojų prašymu seniūnija Graužėnuose pastatė pavėsinę, įrengė krepšinio, kiek anksčiau – ir tinklinio aikšteles, parūpino stiebą vėliavai. „Jie daug iš manęs nori, bet ir patiems reikėtų pasitempti – projektą parašyti, pinigų prasimanyti. Bet ši bendruomenė – gyva“, – tikina Č. Meškauskas.

Raudonėnų bendruomenės centrui vadovauja Rolanda Bačėnienė. Ji išrinkta ir šio kaimo seniūnaite. Seniūnas jai ypač dėkingas už jau trečią kartą parengiamą projektą, pagal kurį gaunama pinigų seniūnijos gyventojų kelionei. „Prieš dvi dienas ji projektą parengė per naktį. Taip išgelbėjo visas bendruomenes ir nusimato kelionė į Anykščius. Jau važiavome į Trakus ir pajūrį“, – džiaugiasi Raudonės seniūnas.

Daugiausia problemų Č. Meškauskas įžvelgia Raudonės bendruomenėse. „Nieko nenoriu įžeisti, tačiau miestelio bendruomenės nėra bendruomeniškos. Susitikimuose su gyventojais pabrėžiu, kad bendruomenių pirmininkai turi rengti susirinkimus, kalbėtis, tačiau įžvelgiu vienvaldiškumą. Nėra tarybų, valdybų, pirmininkai viską sprendžia vienasmeniškai“, – sako seniūnas.

Dviem Raudonės bendruomenėms vadovauja du vyrai – Vytas Urbštas ir Algirdas Mačiulaitis. Galbūt vyriškas charakteris neleidžia į miestelio problemas, tarpusavio bendravimą pažvelgti lanksčiau, tačiau toks šių bendruomenių abejingumas verčia Č. Meškauską svarstyti galimybę įsteigti dar vieną Raudonės bendruomenę, kuri suvienytų aktyvius ir norinčius dirbti dėl šio krašto žmones.

Seniūnas pasidžiaugė, kad aktyvių žmonių Raudonėje netrūksta, o didele parama jam tampa išrinktieji seniūnaičiai. Raudonėnuose dirbs jau minėta R. Bačėnienė, Raudonėje – R. Siaurusaitienė, Stakių seniūnaitę Ireną Mockevičienę keičia ne mažiau aktyviai dirbti nusiteikusi Jūratė Paškevičienė, o Graužėnų gyventojai šias pareigas patikėjo 22 metų Vilijai Gerulaitytei.

„Seniūnaičiai turi savo funkcijas: nutolusiuose kaimuose seniūnaičiai gali atlikti nemažai seniūno darbų, o Renatai ūkinių reikalų neužkrausim – ji padės organizuoti renginius, tarsimės dėl miestelio tvarkymo. Graužėnų seniūnaitė galės padėti vyresniems bendruomenių aktyvistams rengti projektus. Jauni žmonės yra sumanūs, turi kompiuterinio raštingumo žinių“, – seniūnaičiais pasidžiaugia Č. Meškauskas.

Visų rūpestis

R. Siaurusaitienė seniūnaite išrenkama jau trečią kartą – metus pailsėjusi vėl grįžta į gerai pažįstamas pareigas. „Miestelyje žmonės dėl reikalų daugiausiai kreipiasi į seniūną. Manęs klausia apie renginius, kas vyks. Žmonės jau priprato, kad yra tokie seniūnaičiai“, – sako Renata. Pasak jos, visiems Raudonės gyventojams dabar rūpi pilies likimas. „Stengiamės pritraukti turistų, gyventojai prekiauja suvenyrais, teikia paslaugas prie pilies. Turint tokį turtą reikia jį išnaudoti, o ne palikti likimo valiai“, – mano seniūnaitė.

Pasak R. Siaurusaitienės, ir ši šventė buvo skirta visiems sutarti, pasimokyti iš aktyviųjų ir stengtis dėl Raudonės drauge. „Kas norėjo bendrauti, atėjo, ir toliau bandysime vienyti žmones. Gal Raudonės pilis labiau rūpi miestelio gyventojams, bet drauge galima ir visos seniūnijos problemas išspręsti lengviau“, – įsitikinusi seniūnaitė.

„Kiekvienas kaimas turi savo problemų. Mums pilis toli, reikia savo reikalais rūpintis. Štai nutiesė asfaltą, panaikino įvažiavimą prie kapinių, žmonės skundžiasi, kyla pavojus, jau ir avarinių situacijų buvo. Sako, kad nieko padaryti negalima. Bet reikia žiūrėti. Turim senų apleistų pastatų. Jie taip pat pavojingi. Darbų daug“, – pasakoja Stakių bendruomenės pirmininkė G. Kačiukienė. Stakiškei visi rūpesčiai kaip ant delno – ji jau ketverius metus vadovauja rudenį dvidešimtmetį švęsiančiai bendruomenei.

G. Kačiukienė sako, kad jau galėtų darbus kam nors perleisti, bet kol kas džiaugiasi, kad Stakių žmonės gana aktyvūs. „Pas mus daug ūkininkų, todėl į renginius žmonės gausiau renkasi vėlyvą rudenį, žiemą, kai baigiasi lauko darbai“, – tikina bendruomenės pirmininkė. Bendruomenė rašo projektus, neseniai gavo finansavimą ir įsigijo darbui reikalingų priemonių – kėdžių, stalą, spintą, kolonėlę, mikrofonų, virdulių. Apie 50 narių vienijanti bendruomenė turi gražių švenčių, kurias rengia drauge su kultūros centru.

G. Kačiukienė pasidžiaugia, kad į Stakius gyventi grįžta jaunimo, nuperka vieną kitą namą. Tuo pasidžiaugti negali R. Siaurusaitienė. Pasak jos, į Raudonę grįžtančiųjų beveik nėra, daugiau išvykstančiųjų.

Galvą dėl miestelio gerovės, o daugiausiai dėl pilies, dabar labiausiai skauda seniūnui Č. Meškauskui. Kol piliai ieškomas investuotojas, ją prižiūri seniūnija – tvarko aplinką ir patalpas, įleidžia lankytojus į bokštą. Kad pilis išliktų gyvybinga stengiasi visa bendruomenė – prie pilies suvenyrais prekiauja vietiniai auksarankiai, svečiai vežiojami traukinuku, galima pašaudyti iš lanko, išgerti kavos ar suvalgyti saldumyną.

„Dėl pilies sutaria visa bendruomenė – čia turėtų būti aukštos klasės viešbutis su konferencijų salėmis, pramogomis, maitinimu. Iš pilies negalima padaryti kaimo turizmo sodybos. Tuoj turėtų prasidėti parko sutvarkymo projektas. Jis – įspūdingas. Ir jei kada bus įgyvendintas, turėsime nuostabią vietą“, – sako Č. Meškauskas. Pasak jo, ir dabar lankytojų Raudonėje netrūksta, žmonės atvažiuoja į pilies parką iškylauti, kopia į bokštą. „Ištiesėme prie pilies tinklą tinkliniui. Kviečiu jaunimą čia sportuoti ir sukurti gerą atmosferą. Svečiai gali pasiskolinti badmintono raketes ir pažaisti. Planų turim daug, tačiau piliai būtina rimta investicija“, – įsitikinęs Raudonės seniūnas.

Pasak Č. Meškausko, pilis prieš 20 metų jau turėjo puikų šansą atgyti, tačiau tada pabijota įsileisti vokiečių investuotoją, o dabar reikia atidžiai rinktis, kam patikėti brangų turtą. „Bet manau po 20 metų čia bus didelis viešbučio, pramogų kompleksas, bus sutvarkytas parkas, įrengtas turistus traukiantis objektas. Jurbarko krašte niekada nebus svarbiausia pramonė, visada būsim turizmo ir žemės ūkio kraštu. Ta kryptimi reikia ir dirbti“, – sako Č. Meškauskas.

Miestelio senbuvė, 44 metus čia gyvenanti ir dabar pilyje edukacijas vedanti ir čia vykusias meilės bei vaiduokliškas istorijas pasakojanti E. Elzbergienė mano, kad nesvarbu, kas pilyje įsikurs – svarbiausia, kad ji nebūtų uždara. „Kad mes galėtume eiti į ją, džiaugtis. Kad mes būtume savi savoje žemėje ir netaptume svetimais“, – sako buvusi mokytoja. Ji, kaip ir kiti aktyvūs seniūnijos gyventojai, stengiasi, kad miestelis ir pilis išliktų gyvi ir lankomi. O bet kokį darbą lengviausia padaryti nesiginčijant, radus bendrą nuomonę ir veikiant ranka rankon.

Jūratė Stanaitienė

Nuotraukų albumas čia



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook