Balsavimas

Ar pritariate valdininkų išvykai į mokymus Ispanijoje?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Serediškiams – išminties pilnas inkilas

Serediškiams – išminties pilnas inkilas (0)

2018-09-01

Rugpjūčio 2-osios popietę Seredžiaus seniūnijos pastato pašonėje vasaros kaitrą vaikė muzikos garsai ir smagūs pokalbiai. Į kamerinį pasibuvimą serediškius sukvietė Jurbarko viešosios bibliotekos Seredžiaus skyriaus bibliotekininkė Rasa Kaminskienė, sumaniusi ir įgyvendinusi knygų inkilo idėją.

Bendras reikalas

„Pati negaliu patikėti, kad viską pavyko įgyvendinti vos per savaitę. Renginys buvo labai jaukus ir šiltas. Dar šiandien sulaukiu gerų atsiliepimų. Po visko norėjosi, kaip iš to filmuko, visus stipriai apsikabinti. Smagu, kad į organizuojamas popietes ateina žmonės“, – nuo patirtų emocijų sunkiai atsigavo Rasa.

Visada labiausiai jaudina kas nuoširdu ir tikra. Ypač, kai į tavo pastangas ir atvertą širdį randi atsaką.

Knygų inkilo idėją bibliotekininkė nusižiūrėjo Butrimonyse, kur su vaikais dalyvavo šaškių varžybose, o ją įgyvendinant prisidėjo ir gražus būrys bičiulių.

Tokiam inkilui Seredžiuje yra labai gera vieta – parkelis prie seniūnijos pastato, kur žmonės laukia autobuso. „Pagalvojau, kad būtų labai puiku, jei žmonės jo laukdami galėtų pavartyti knygą, žurnalą, vaikai paspalvinti knygeles“, – sako R. Kaminskienė. Savo sumanymu pasidalijo su seniūne Raminta Pavalkiene, o ši jam iš karto pritarė.

Kas galėtų inkilą pagaminti, ilgai galvoti neteko – padėjo visagalis feisbukas. „Turėjau feisbuko drauguose žmogų, kuris užsiima medžio darbais. Asmeniškai jo nepažinojau, bet išdrįsau kreiptis“, – pasakoja Rasa. Vilkijoje gyventis Juozas Jaras sutiko pagaminti inkilą. Su Seredžiumi meistrą sieja tik tai, kad jis tvarko Vilkijos ir Seredžiaus parapijos internetinį puslapį.

Kad ir pati gražiausia idėja būtų, jai įgyvendinti reikia šiek tiek pinigų. Čia inicviatyvos ėmėsi seniūnaitė Jolanta Paužienė. Ji iš emigracijoje gyvenančių kraštiečių surinko pinigų medienai, ir vos per savaitę puikus uosinis knygų inkilas atsidūrė Seredžiuje.

Miestelio moterys taip pat paaukojo pinigų, kad būtų nupirkta spalvinimo knygelių ir flomasterių. Inkile vietos atsirado ir R. Kaminskienės mėgiamoms šaškėms – žaidžiant laikas bėgs greičiau.

Bibliotekėlės atidarymo šventę papuošė Lauros Jaraitės ir Mindaugo Stigos muzika.

Į šventinę popietę susirinkę serediškiai po vieną nuo inkilėlio-bibliotekėlės nurinko „pelėdos plunksnas“, ant kurių buvo surašytos sparnuotos frazės apie gyvenimą, laimę, šypsenas.

Su dovanomis – knygomis ir žurnalais į šventę atskubėjo kolegės iš kitų bibliotekų. Į inkilą, saugomą išmintingos pelėdos, telpa ne tik skaitiniai, šaškės ir flomasteriai, slaptame skyrelyje galima palikti ir laiškelį.

Bibliotekėlė – pilna, bet ją visada galima papildyti. „Žmonės gali knygą parsinešti ir namo, perskaityti, o jei namie yra nebereikalingų knygų, visada galima jomis pasidalyti ir atnešti čia“, – sako R. Kaminskienė. Ji įsitikinusi, kad tokių iniciatyvų reikia ir neverta galvoti, kad inkilėlis gali užkliūti vandalams. „Jei bijosim, nieko negalėsim padaryti“, – sako bibliotekininkė.

Kitoks gyvenimas

Ko jau ko, bet drąsos Rasai netrūksta. Bibliotekininke ji tapo vos prieš metus, o iki tol 20 metų dirbo versle. „Buvau verslininkė, bet galvojau, jei iki savo keturiasdešimtmečio nieko nepakeisiu, taip ir liks“, – prisimena moteris.

Su kūryba Rasa draugavo – mokykloje dalyvavo skaitovų konkursuose, rašydavo eilėraščius. „Dar net negalvojau apie šitą darbą, kai bekalbant su sese išsprūdo, kad man visai patiktų bibliotekininkės darbas. Gal todėl, kad draugės mama buvo bibliotekininkė ir mums leisdavo užpildyti korteles“, – šypsosi R. Kaminskienė.

R. Kaminskienė baigusi viešojo administravimo studijas. Kai prieš porą metų buvo ieškoma bibliotekininkės Veliuonoje, kur Rasa gyvena, apie galimybę ja tapti moteris nė negalvojo. Tačiau prieš metus pamačiusi skelbimą apie darbo vietą Seredžiaus bibliotekoje, pateikė dokumentus. „Prieš rugsėjo pirmąją savo parduotuvėje turėjau daug darbo ir kai sulaukiau skambučio, kad esu priimta dirbti bibliotekininke, patyriau šoką“, – prisimena veliuoniškė.

Štai tada ir teko apsispręsti. Verslininkė pardavė parduotuvę ir tapo bibliotekininke. „Per tuos metus nė karto nepasigailėjau savo sprendimo. Tai dienos, pilnos naujos patirties ir kūrybingo darbo“, – teisingu pasirinkimu džiaugiasi R. Kaminskienė.

Smagios dienos

Naujoji bibliotekininkė greit subūrė aplink save jaunųjų skaitytojų ratą. Su vaikais ji ne tik skaito, bet ir įkūrė šaškių mokyklėlę.

„Visada mėgau žaisti šaškėmis. Smagu, kad ir vaikai nori tą daryti. Ir ne tik vaikai. Į biblioteką pažaisti šaškėmis užsuka senelių namų gyventojai, ir pati ten nueinu“, – sako bibliotekininkė. Neseniai R. Kaminskienė su senjoru Aleksu iš Seredžiaus senelių globos namų dalyvavo šaškių varžybose Smalininkuose.

Kur bekeliautų R. Kaminskienė stengiasi parvežti dovanų bibliotekai. Prezidentės dovanotą knygutę su užrašu „Seredžiaus bibliotekai“ ir autografu parvežiau iš Kalėdų eglutės įžiebimo šventės. Prezidentė pasirašė knygutę pasidėjusi ant pianino klavišų. Va, čia tai buvo laimėjimas!“ – brangia dovana džiaugiasi Rasa.

Parūpino bibliotekininkė ir Nepriklausomybės akto kopiją su Liudo Mažylio parašu. „Liudo Mažylio rašto akto kopiją buvo galima įsigyti knygų mugėje, tad beliko susirasti jį patį ir paprašyti parašo“, – šypsosi darbu besidžiaugianti bibliotekininkė.

Savo vietą gyvenime atranda drąsūs ir kūrybingi žmonės. Nesvarbu, kad to tenka kantriai palaukti. Tačiau atsidūrę ten, kur turėtų būti, jie gali nuveikti labai daug ir savo energija bei idėjomis užkrėsti aplinkinius. Arba padovanoti jiems galimybę rasti savo kelią, patirti nuotykių, gauti žinių ir kūrybos.

Jūratė STANAITIENĖ



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook