Balsavimas

Ar tinkamai prižiūrimos gatvės Jurbarke?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Šimkaitiškiai gėrė arsenu apnuodytą vandenį (papildyta)

Šimkaitiškiai gėrė arsenu apnuodytą vandenį (papildyta) (14)

2018-10-29

Vandenį vaikams į šalimais esantį darželį iš mokyklos kiemo tenka nešti kibirais - jis naudojamas tiek gėrimui, tiek maisto gamybai, tiek plauti indams.

Šimkaičių ir Kniečių kaimų gyventojai atsidūrė prieš faktą – jie geria itin nuodingu arsenu užterštą vandenį. Baimės šmėkla didelė, nes žmonės nežino nei kiek laiko gėrė kenksmingą vandenį, nei kokią žalą sveikatai tai galėjo padaryti.

Nors vandens tyrimai buvo atlikti dar spalio 29-ąją, jokios viešos informacijos savivaldybė neišplatino. Oficialiame tinklalapyje – tik eilinės žinutės apie remontuojamą kapinių tvorą, sergamumą gripu ir tarybos posėdyje priimtus sprendimus. Jokia informacija neskelbta ir Šimkaičių seniūnijos socialinio tinklo paskyroje. Informacija apie užterštą vandenį savivaldybės tinklalapyje atsirado tik spalio 30-osios pavakarę, kai arsenu užterštą vandenį aprašė tiek vietinė, tiek nacionalinė žiniasklaida.

„Mes nieko nežinome ir žinoma, kad bijome. Neaišku, kiek laiko gėrėme tokį vandenį. Čia gal psichologiškai, bet man pačiai dabar toks jausmas, kad vanduo turi keistą skonį. Silpnumas ima. Žmonės perka vandenį, bet kiek jo pripirksi? Gi ir gerti, ir virti, ir indus plauti, ir praustis“, – kalbėjo vienos miestelio parduotuvių pardavėja.

Perspėja negerti

Klausimų kol kas daugiau nei atsakymų. Pasak UAB „Jurbarko vandenys“ direktoriaus Dariaus Dragūnavičiaus, tai pirmas toks atvejis per visą įmonės istoriją, todėl tenka remtis rajonų, kurie jau susidūrė su arseno problema, patirtimi.

„Sunku kol kas pasakyti, per kiek laiko pavyks išspręsti problemą. Raseiniai sprendė daugiau kaip metus. Tas pats buvo ir Marijampolėje. Šiuo metu tiekiame vandenį automobiliais, galvojame, kaip dar palengvinti situaciją žmonėms“, – sakė D. Dragūnavičius.

Direktorius kartu su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) aptarė, kokių priemonių imtis. Pirmiausia – informuoti žmones, kad jie nevartotų sveikatai kenksmingo vandens. Visus prie vandentiekio prisijungusius Šimkaičių ir Kniečių gyventojus aplankys bendrovės abonentų tarnybos darbuotojai, kurie papildomai informuos apie situaciją. Įmonė taip pat skubiai pakeis Šimkaičių vandens gręžinio siurblį ir vamzdį, praplaus sistemą.

Nors galimybė nedidelė, tačiau tikėtina, kad vandenį galėjo užteršti ir gręžinio įranga.

„Daugiau dešimties procentų neduočiau, kad tai padės, bet turime išbandyti viską. Jei padėtis nepasikeis, bus įrenginėjamas naujas gręžinys. Dėl tokių galimybių konsultuojamasi su Lietuvos geologijos tarnyba. Jei gręšime naują gręžinį, turime pataikyti į kitą požeminio vandens telkinį, nes jei bus pataikyta į tą patį, jokios naudos nebus“, – sakė D. Dragūnavičius.

„Jurbarko vandenys“ vadovas tikino, kad arseno kiekio vandenyje tyrimai – didelė bėda. Tokios procedūros trunka nuo savaitės iki dviejų, todėl greitai atsakyti į klausimą apie taršos pokyčius sudėtinga.

„Svarstome ir vandens filtravimo variantą. Tačiau kol kas randame filtrus tik individualiam, bet ne pramoniniam naudojimui“, – sakė D. Dragūnavičius.

Direktorius gan skeptiškai kalba apie taršos šaltinio nustatymą. Pasak jo, to padaryti nepavyko nei Raseiniuose, nei Marijampolėje.

Valdžia ignoravo

Arseno kiekis šimkaitiškių vandenyje normą žymiai viršija. Maksimali leistina riba yra 10 mikrogramų litre, o rasta – 15.

Kol kas neaišku ir greičiausiai nepaaiškės, kiek laiko miestelio gyventojai gėrė nuodingą vandenį. UAB „Jurbarko vandenys“ iki šiol vandenį tyrė pagal kitus parametrus. Tiesa, apie prastą vandenį šimkaitiškiai kalbėjo jau seniai.

Dar rugsėjo mėnesį Šimkaičių ir besiribojančio Kniečių kaimo gyventojai dėl vandens problemų kreipėsi į rajono vadovus ir savivaldybės tarybos narius. Raštą politikams ir valdininkams pasirašę 102 gyventojai prašė spręsti metų metais nepajudinamus vandens reikalus, nes jie negali naudotis nei vandentiekiu, nei nuotekų šalinimo infrastruktūra.

UAB „Jurbarko vandenys“ 2017 m. veiklos ataskaitą šimkaitiškiai linkę vertinti kaip melagingą, nes joje tik teigiama, kad savivaldybės įmonė dės visas pastangas, jog kuo daugiau gyventojų prisijungtų savo namus prie vandentiekio ir kanalizacijos sistemų, tačiau Šimkaičių krašte realiai nieko nedaroma. Nors gyventojai apie tai kasmet kalba ataskaitų pristatyti atvykstančiai rajono valdžiai, tačiau rezultatų nėra. Žmonės priversti ne tik naudotis lauko tualetais, vargti dėl jų turinio išvežimo, negali normaliai skalbti ar praustis, o kai kurie netgi neturi geriamojo vandens.

Šimkaitiškiai tikėjosi savivaldybės vadovų dėmesio, tačiau veltui. Vietoje rugsėjo 26 d. planuoto susitikimo meras, jo pavaduotojas ir savivaldybės administracijos direktorė rinkosi socialinių darbuotojų šventę Raudonės pilyje, todėl kalbėtis su žmonėmis savo iniciatyva į Šimkaičius tada nuvyko vienintelis rajono tarybos narys Daivaras Rybakovas.

Pasak tarybos nario D. Rybakovo, dabartinės valdžios požiūris į šią problemą akivaizdus – tie žmonės nerūpi. Spalio 25 d. vykusiame rajono tarybos posėdyje iškilo dar vienas įdomus dalykas – tarybos nariams adresuoto šimkaitiškių rašto meras Skirmantas Mockevičius nutarė neviešinti, politikai jo negavo. Net ir praėjus visiems terminams, jokio atsakymo nesulaukė ir D. Rybakovas, apie tai kalbėjęs tarybos posėdyje.

Tiesa, per tą mėnesį UAB „Jurbarko vandenys“ Šimkaičiuose dukart ėmė vandens mėginius tyrimams ir ramino gyventojus – esą vanduo yra geras. Toks ir buvo, bet tik pagal tyrimui pasirinktus parametrus. Deja, spalio 26-ąją paaiškėjo, kad Šimkaičių gyventojai geria nuodingą ir sveikatai pavojingą vandenį.

Nurodė Vilnius

Patikrinti arseno kiekį Šimkaičiuose nusprendė VMVT, nes kaimyniniame Raseinių rajone kilo problemų dėl užterštumo. Jei ne centrinės VMVT būstinės nurodymas atlikti tyrimus, neaišku, kiek dar laiko šimkaitiškiai būtų gėrę arsenu užterštą vandenį.

Jurbarko r. VMVT vadovas Algirdas Pocius, gavęs tyrimų rezultatus iškart nurodė neeksploatuoti gręžinio. Vandenį leista naudoti tik buitinėms reikmėms.

„Tai pirmas toks atvejis, tačiau darysime viską, kad būtų išvengta blogų pasekmių. Taip pat galiu patvirtinti, kad atsižvelgiant į tyrimus bus dažniau kontroliuojama vandens kokybė“, – sakė A. Pocius.

Neša kibirais

Kol tarnybos aiškinasi, kaip apsaugoti žmones, šimkaitiškiams nelieka nieko kito, kaip eiti su kibirais prie gaisrinės arba mokyklos – čia „Jurbarko vandenys“ atvežė talpas su vandeniu.

„Pirma diena, kai taip nešame į darželį vandenį, neaišku, kiek reikės. Gerai, kad dabar atostogos, o kas paskui bus, neaišku. Dabar tik 29 vaikai yra“, – sakė kibiru į vaikų darželio virtuvę vandenį nešęs vyras.

Kad maždaug 120 mokinių turinčiai mokyklai vandens atvežtos talpos gali būti mažai, sutiko ir Jono Žemaičio pagrindinės mokyklos direktorius Leonardas Zaksas. Pasak jo, visa laimė, kad dabar orai vėsūs, todėl vaikai geria mažiau.

Nerimo neslėpė ir Kniečių k. seniūnaitė Danguolė Stašaitienė. Moteris tikino, kad žmones baugina nežinia ir tai, kad gali nepavykti greitai rasti sprendimą. „Viskas dar labai šviežia. Nežinome nei kaip reaguoti, nei kaip čia viskas bus. Aišku tik tiek, kad vandens, kurį gerdavome, dabar gerti nebegalime“, – sakė moteris.

Šimkaičių seniūnė Elena Šileikienė tvirtina, kad miestelyje yra daugiau nei 40 vandentiekio abonentų. Tačiau nerimauja ne tik į namus centralizuotai vandenį gaunantys šimkaitiškiai.

„Žmonės nori tyrimų ir šuliniuose, nes visi išsigando. Vakar paėmė visus vandenis, veža į Vilnių tirti, gal dar bus gerai. Bet čia jau vargas tai baisus žmonėms. Nėra dabar jokio pasirinkimo, kaip tik tą vandenį kol kas iš Jurbarko vežti“, – sakė E. Šileikienė.

Kad gyventojai nerimauja ne be reikalo, patvirtina ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Jurbarko skyriaus vedėja Jolita Lapėnienė. Pasak jos, arsenas yra sunkusis metalas, kuris žalą padaro tuomet, kai organizme susikaupia didelis jo kiekis.

„Trumpas padidėjimas neturi didelės reikšmės. Sunkieji metalai paprastai kaupiasi organizme ilgai, o kai jau pasiekia kritinę ribą, prasideda ligos“, – sakė J. Lapėnienė.

Bėda, kad arsenas į geriamąjį vandenį patenka iš natūralių organinių medžiagų puvimo procesų bei per žemės ūkio ir pramonines nuotekas. Arseno yra ir akmens anglių pelenuose. Ypač didelė rizika kyla naudojant gręžinį ar šulinius, esančius prie didesnių fermų arba gausiai tręšiamų laukų. Tačiau vandens užterštumo arsenu, neturinčiu nei kvapo, nei skonio, patys gyventojai negali nustatyti, tai galima padaryti tik laboratorijose.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai perspėja, kad net labai nedidelis arseno kiekis yra toksiškas. Ši kancerogeninė medžiaga gali būti mažakraujystės, neuritų, odos uždegimų, nuplikimo, galvos skausmų, skrandžio ir žarnyno, kvėpavimo takų, neuropatijos, anemijos, regėjimo, klausos, hemodinamikos sutrikimų bei kitų neigiamų pasekmių priežastis.

Gera žinia bent tokia, kad antradienio popietę UAB „Jurbarko vandenys“ direktorius D. Dragūnavičius pranešė, jog rado informaciją apie pernai rugsėjį atliktus vandens tyrimus Šimkaičiuose – arseno tuomet nebuvo rasta.

Lukas PILECKAS



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook