Balsavimas

Ar pajutote, kad labai padidėjo žemės mokestis?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Tarp darbuotojų ir direktoriaus – karo kirvis

Tarp darbuotojų ir direktoriaus – karo kirvis (6)

2018-09-02

Mechanikas Vidas Gailius stebėjosi, kaip galima vadovauti įmonei, jei nebendraujama su darbuotojais – susitikimo su jais direktorius nesurengė daugiau nei metus.

Vis stipriau kunkuliuojančios aistros Jurbarko autobusų parke rugpjūčio 27 d. išsiliejo susirinkime. Darbuotojų iniciatyva buvo surengtas susitikimas su įmonės direktoriumi Arvydu Štulu. Problemų neapsikentę žmonės siekė ne tik jas įvardyti ir išgirsti sprendimo būdus, bet ir viešumo – į susitikimą pakvietė ir vietos politikus, ir žiniasklaidą.

Autobusų parko vadovas A. Štulas į susirinkimą vėlavo beveik dešimt minučių ir pasirodė lydimas savivaldybės mero Skirmanto Mockevičiaus. Netikėtu rajono vadovo apsilankymu darbuotojai tik apsidžiaugė – vylėsi, kad jų problemos tikrai bus išgirstos.

Kilo įtarimų

Susirinkimą surengusi autobusų parko darbo taryba norėjo aptarti daugybę reikalų, kylančių todėl, kad direktorius A. Štulas esą nesikalba su darbuotojais. Žmonės norėjo išsiaiškinti, kodėl įmonėje be kolektyvo žinios buvo planuojama reorganizacija, o ketinant atleisti senus darbuotojus, priimta naujų.

Būtent apie planuotus atleidimus pirmiausia ir kalbėta. Juolab kad tokie pokyčiai greičiausiai būtų pažeidę įstatymą, o atleistieji būtų galėję teismo sprendimu grįžti į darbą.

„Didžiausią nepasitenkinimą sukėlė rugpjūčio 20-osios direktoriaus kreipimasis į savivaldybės administracijos direktorę Vidą Rekešienę dėl įmonės struktūros – ji yra perteklinė. V. Rekešienė pertvarkai neprieštaravo. Direktorius teigia, kad įmonėje naikinamos keturios pareigybės, kuriose dirba šeši žmonės – administratoriaus, budinčių mechanikų, sandėlininko ir mechaniko, saugos ir sveikatos specialisto“, – sakė darbo tarybos pirmininkas Eduardas Bindokas.

Pasak jo, klausimų dėl budinčių mechanikų nekyla – apie pokyčius buvo pranešta, jie derinti su darbo taryba, o žmonėms pasiūlytos kitos darbo vietos – vairuotojų. Tačiau dėl kitų pareigybių naikinimo darbo taryba įžvelgė įstatymo pažeidimų.

„Rugpjūčio 1 d. vietoje kontrolės vadybininkės, kuri išėjo į pensiją, direktorius priėmė merginą iš darbo biržos. Tuo metu niekas nenumanė, kabutėse, kad yra perteklinių darbuotojų. Tačiau ateina naujas žmogus, o mes, senieji, tampame pertekliniais. Todėl mes matome ne perteklines pareigybes, o direktoriaus nesusikalbėjimą su darbuotojais ir nuomonių skirtumus. Kur pažiūrėsi, yra nesutarimai. Čia gal kerštavimas, o ne restruktūrizacija. Visais klausimais, nuo padangų keitimo, iki tepalų keitimo yra nesutarimai su direktoriumi. Todėl darbo taryba nepritaria tokiai restruktūrizacijai, kuri sukelta dirbtinai ir iš asmeninių nesutarimų su darbuotojais“, – sakė E. Bindokas.

Darbo tarybos pirmininko teigimu, direktoriaus bandyta vykdyti reorganizacija ne tik neaiški, bet ir neteisėta. Bet koks judesys įmonėje, kuris susijęs su žmonių atleidimais ar pareigų keitimu, privalo būti prieš tai aptartas su darbo taryba. Reorganizacija buvo pradėta to nepadarius, todėl – pažeidžiant įstatymus.

Maža to, darbuotojai neslėpė pastebėję, kad naujoji darbuotoja giminystės ryšiais susijusi su vienu iš Jurbarko socialdemokratų. Tos pačios partijos nariu po paskyrimo įstaigos vadovu tapo ir A. Štulas.

Gynėsi nuostoliais

Reorganizacijos būtinybę A. Štulas bandė teisinti noru sumažinti kasmet įmonės patiriamus nuostolius, kurie pernai siekė 38 tūkst. eurų.

„Mes turime dirbti pelningai. Kai atėjau į šias pareigas, pamačiau, kad įmonėje – didelė netvarka. Per metus išaiškėjo sektoriai, kuriuos reikia tvarkyti. Pirmiausia tai buvo elementari tvarka – talpos su nuodingu skysčiu, padangos, stiklai. Visa tai buvo ankstesnių vadovų ir už tai atsakingų darbuotojų atsakomybė. Taip pat buvo imtasi tvarkyti kiemą“, – kalbėjo A. Štulas.

Pasak direktoriaus, per savivaldybės tarybos posėdžius tarybos nariai pabrėžia, kad įmonė dirba nuostolingai. Dėl to esą ir buvo inicijuoti struktūros pakeitimai, nuspręsta atsisakyti budinčių mechanikų, kurie esą realiai dirbo sargų darbą, o įmonei kainavo didelius pinigus.

„Buvo inicijuota pertvarka, ir nematau nieko blogo čia“, – aiškino A. Štulas.

Tačiau paaiškinti, kodėl įdarbino naują žmogų, kai žinojo, kad atleis dalį senųjų, vadovas nesugebėjo. Vienintelis jo pasiteisinimas buvo girdėti gandai, kad esą dabartinė administratorė ruošiasi išeiti iš darbo.

Kaltina nesusikalbėjimu

Vadovo žodžiai jo pavaldinių neįtikino. Jie vis tiek teigė, kad didžiausia įmonės bėda, jog A. Štulas nesugeba bendrauti su kolektyvu ir sprendimus priima vienašališkai.

Tai, kad kalbėtis ir suprasti vieniems kitus labai svarbu, pabrėžė ir mechanikas, saugos ir sveikatos darbe specialistas Vidas Gailius. Pasak jo, per pusantrų A. Štulo direktoriavimo metų buvo surengtas tik vienas susitikimas su kolektyvu, o aptarti reikalingų dalykų – nors vežimu vežk.

Kolektyvas taip pat tvirtino, kad autobusų parke darbuotojų ne per daug, o atvirkščiai – trūksta.

„Autobusų parke dirba vienas suvirintojas-dažytojas. Čia yra 50 autobusų, kurių pusė yra lūženos. Į kokią eilę reikia stoti, kad šitas žmogus padažytų ar suvirintų? Ar jūs įsivaizduojat – vienas žmogus! Būtų bent du ar trys suvirintojai. Direktoriau, čia mažam vaikui galima papasakoti, o ne suaugusiam žmogui. Stovim vietoj, blogai, direktoriau!“ – piktinosi darbo tarybos pirmininko pavaduotojas Jonas Girėnas.

Dirbti efektyviai žmonių neskatina ir itin maži atlyginimai. Kai Lietuvoje vidutinė alga į rankas siekia per 700 eurų, įmonėje daug kas gauna vos puspenkto šimto.

„Pažiūrėkite, kaip žmonės atrodo, kai baigia darbą ir išlenda iš kombinezonų. Prakaite, dulkėse, tepaluose. Paskatinome porą kartų po 50 eurų, bet tuo viskas ir pasibaigė“, – apie liūdną situaciją autobusų parke kalbėjo J. Girėnas.

Darbo tarybos pirmininko pavaduotojas pabrėžė, kad šį kartą kolektyvas susirinko kalbėtis ne dėl algų kėlimo. Svarbiausia direktoriui A. Štului ir savivaldybės merui S. Mockevičiui perduodama žinia – matydamas, kad pažeidžiami jų interesai, įmonės kolektyvas ginsis iš paskutiniųjų.

„Mes turime vieningą kolektyvą ir darbo kodeksą. Jei, direktoriau, darysite spausimą kažkam iš mūsų, mes vieningai kovosime. Susirinkome pokalbiui, kad spręstume problemas, bet nėra kontakto su jumis. Žmonės guodžiasi. Be komandinio darbo nebus ir rezultato“, – atviromis kortomis poziciją dėstė J. Girėnas.

Priekaištų A. Štulas sulaukė ir dėl pajuoką keliančios autobusų stoties. Darbuotojai tikino, kad vietoje 20 tūkst. eurų už kameras geriau būtų buvę atnaujinti stoties pastatą. Panašu, kad stotyje yra užstrigę net kur kas smulkesni darbai. Vienas tokių – nesukabintos krypčių rodyklės. Pastarosios buvo nuimtos atnaujinti maždaug prieš mėnesį.

„Autobusai sumaišo kryptis, palieka žmones. Kada bus išspręsta šita bėda?“ – klausė darbuotojai.

O direktorius A. Štulas tik gūžčiojo pečiais ir kaltę vertė rodyklių atnaujinimą turėjusiai atlikti įmonei. Tiesa, antradienį krypčių rodyklės stotyje atsirado.

Nesutinka filmuotis

Direktoriui kliuvo ir dėl vaizdo stebėjimo kamerų įmonėje. Autobusų parko darbuotojai kategoriškai prieštaravo, kad būtų filmuojamos vidinės patalpos. Žmonės įsitikinę, kad jei tai daroma be jų sutikimo – pažeidžiamas įstatymas.

„Tai yra ne tik kameros, bet ir perimetro apsauga. Kadangi buvo nutarta apsaugą perduoti saugos tarnybai, todėl kameros statomos pagal specialistų reikalavimus. Taip, kaip turi būti, o ne taip, kaip kažkam galbūt atrodo“, – sakė A. Štulas.

Gesino aistras

Kaltinimų A. Štului laviną bandė stabdyti meras S. Mockevičius. Politikas tikino, kad visos trys savivaldybės uždarosios akcinės bendrovės turi panašių bėdų – „Jurbarko vandenys“, „Jurbarko komunalininkas“ ir Jurbarko autobusų parkas. Visos jos dirba nuostolingai.

„Yra priimtas sprendimas nieko neatleidinėti. Bus paskelbtas konkursas, kad būtų atliktas veiklos auditas ir pasižiūrėti, kaip optimizuoti valdymą. Žinoma, turbūt meluočiau, jei sakyčiau, kad jie sakys, kad nieko nereikia atleisti. Dar nemačiau optimizavimo, kur sakytų, kad visas žmonių sąstatas reikalingas. Tačiau be audito išvadų niekas nebus sprendžiama, todėl dabar laužyti iečių dėl atleidimų tikrai nereikia“, – tikino S. Mockevičius.

Meras taip pat prašė atsiriboti nuo politikos ir tikino, kad planuota restruktūrizacija esą nebuvo susijusi su konkrečiomis pavardėmis.

Kiek kitokią poziciją dėl politikavimo susirinkime išsakė Seimo narys Ričardas Juška. „Nors tai konstitucinė teisė, manau, kad yra blogai, kai direktorius priklauso partijai ir yra sąsajos su savivaldybe. Todėl visi jūsų sprendimai, kurie susiję su optimizacija, kėlė ir kels nepasitikėjimą. Priklausyti partijai – jūsų teisė. Tačiau šitą karmą pats sau užsidėjot“, – sakė R. Juška.

Buvęs rajono meras taip pat prieštaravo S. Mockevičiui dėl to, kad anksčiau ar vėliau autobusų parko darbuotojų laukia atleidimai. Pasak Seimo nario, taupyti galima dviem būdais: pirmasis – mažinant išlaidas, antrasis – didinant pajamas. Būtent tai reikėtų ir daryti.

„Yra buvę situacijų, kai autobusų parke atlyginimai vėlavo aštuonis mėnesius. Tuomet buvo parengtas priemonių planas, kurį žingsnis po žingsnio įgyvendinome, ir situacija pasitaisė. Taip pat elgtis reikėtų ir dabar“, – tikino R. Juška.

Ėmėsi protesto

Antradienį, baigiantis darbui, su redakcija susisiekę autobusų parko darbuotojai sakė, kad tikėjosi, jog po susitikimo situacija pasikeis. Žmonės tvirtino manę, kad iš ryto bus surengtas pasitarimas ir bus pradėta kalbėtis su kolektyvu. Tačiau nieko panašaus neįvyko.

Nepritardami tokiai situacijai jie ėmėsi veiksmų – skuduru uždengė vidines patalpas stebinčią vaizdo kamerą, protestuodami, kad įmonės vadovas su jais nesikalbėjo apie naująją apsaugos sistemą.

Vienybės šioje savivaldybės įmonėje nėra, priešingai – takoskyra tarp kolektyvo ir vadovo kol kas tik didėja.

Lukas PILECKAS



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook