Balsavimas

Ar palaikote sprendimą savavališkai įjungti apšvietimą Imsrės pėsčiųjų take?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Ūkininkai nenori būti bandomaisiais triušiais

Ūkininkai nenori būti bandomaisiais triušiais (0)

2017-10-18

Jurbarko r. savivaldybės mero Skirmanto Mockevičiaus kabinete aistras įplieskė ūkininkai. Rajono Ūkininkų sąjungos atstovai merui rėžė tiesiai – naujoji rinkliava už šiukšles neteisinga, o už papildomai surinktus pinigus nesulaukiama jokių paslaugų.

Ūkininkus piktina Jurbarko r. savivaldybėje šių metų liepos 1 d. įsigaliojusi dvinarė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šiuo sprendimu ankstesnė rinkliava buvo suskaidyta į dvi dalis: pastoviąją ir kintamąją.

Tai atlikti savivaldybes įpareigojo atliekų tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai – Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas bei Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklės.

Minėtos taisyklės numato, kad savivaldybėse turi būti taikoma dvinarė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą. Pastoviąją dvinarės rinkliavos įmokos dalį privalo mokėti visi turto objektų (išskyrus žemės sklypus) savininkai ar jų įgalioti asmenys. Tai – tarsi abonentinis mokestis už paslaugas. Pastoviosios įmokos dalis nepriklauso nuo atliekų kiekio ir yra skirta atliekų tvarkymo infrastruktūrai išlaikyti: sąvartyno eksploatacijos, administracinėms sąnaudoms, nusidėvėjimo kaštams padengti.

Jurbarko r. savivaldybėje pastovioji dalis skaičiuojama pagal nekilnojamojo turto paskirtį ir plotą. Pagal tai skaičiuojama visų nekilnojamojo turto paskirties objektų, išskyrus individualių (bendrijų) garažų paskirties, sodų paskirties ir netinkamų naudoti objektų, pastovioji dedamoji. Pastovioji įmokos dalis turi būti nustatoma vienodo dydžio visiems tos pačios kategorijos nekilnojamojo turto objektams.

Kintamoji dvinarės rinkliavos įmokos dalis priklauso nuo to, ar bus teikiama atliekų tvarkymo paslauga: surinkimas, vežimas, naudojimas, šalinimas, priežiūra, stebėsena. Kintamoji dalis gali būti nemokama, jeigu gyventojas deklaruos, kad ne mažiau kaip tris mėnesius nesinaudoja nekilnojamuoju turtu.

Kintamosios įmokos dedamoji Jurbarko r. savivaldybėje skaičiuojama pagal mišrių komunalinių atliekų susikaupimo normą.

Kitaip sakant, rajono gyventojai privalo mokėti pagal turimų pastatų kvadratūrą, o skirtingos paskirties pastatams taikomi skirtingi įkainiai už kvadratinį metrą.

Tokia sistema pasirinkta siekiant sulyginti kainas miestuose ir kaimuose. Po naujosios tvarkos įvedimo kaimiškose vietovėse šiukšlių išvežimas pabrango, miestuose – kiek atpigo.

Nori tikslių skaičių

Nuo 2018-ųjų birželio 1 d. „Jurbarko komunalininkas“ šiukšlių nebeveš, tą darys konkursą laimėjęs vežėjas. Todėl savivaldybė iki to laiko privalo pasirinkti, kaip bus skaičiuojami gyventojų mokami mokesčiai už atliekas – pagal šalies surenkamų šiukšlių vidurkį, jį kasmet patikslinant, ar tiksliai skaičiuojant kiekvieno gyventojo atliekas. Nuo to priklausys ne tik konkurso sąlygos vežėjui, bet ir šiukšlių išvežimo kaina gyventojams. Antroji kainos dedamoji – sąskaita už Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro (TRATC) paslaugas.

Pas merą susirinkę ūkininkai kalbėjo be užuolankų. Jų manymu, dabar taikomas skaičiavimas pagal šiukšlių kiekio vidurkį nėra sąžiningas. Tiek ūkininkams, tiek kitiems gyventojams mokėti tenka už patalpas, kuriose esą šiukšlės nekaupiamos, nes patalpos nenaudojamos arba beveik nenaudojamos.

Ūkininkams daug klausimų kelia ir tai, kaip paskaičiuota kintamoji rinkliavos dalis ir kodėl už tai dažnai negaunama jokios paslaugos.

„Mes suprantame taip – dabar mokame, tačiau paslaugos negauname – prie daug pastatų net nėra šiukšlių konteinerių. Skambinome, prašėme „Jurbarko komunalininko“ konteinerių, bet realiai jų neduoda. Nelabai suprantame, kodėl turime mokėti už tai, kad negauname jokios paslaugos. Ir daug neaiškumų kelia patys įkainiai, ar jie nėra per dideli? Mūsų skaičiavimais, tai pinigų čia bus surinkta sočiai“, – sakė Jurbarko r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Jovarauskas.

Pirmininkui pritarė ir ūkininkas, rajono tarybos narys Donatas Jackis. Pasak jo, reikėtų tikslesnių skaičiavimų, kad mokestinė našta ūkininkams būtų sąžininga.

Meras S. Mockevičius savo ruožtu ūkininkus tikino, kad galima rinktis tiek apytikslį, tiek itin tikslų išvežamų šiukšlių kiekio skaičiavimą. Tačiau pastarasis esą kainuoja taip brangiai, kad dalis savivaldybių jo atsisakė arba net nesvarstė.

„Tikslus skaičiavimas greičiausiai leistų sutaupyti apie 30 procentų nuo kintamosios dalies. Tačiau ar to pakaktų, kad būtų galima sau leisti tiksliai skaičiuoti šiukšlių išvežimą – nežinia. Rinkoje įmonės tiekia tokią įrangą ir programinę įrangą, tačiau čia iš esmės yra monopolis, todėl tokios paslaugos kainuoja labai brangiai“, – tikino meras.

Rajono vadovas taip pat tvirtino, kad dvinarės mokėjimo sistemos įvedimas yra respublikos lygiu padarytas sprendimas. Todėl savivaldybės gali veikti tik šio sprendimo rėmuose – rinktis arba santykinį šiukšlių normos skaičiavimą, arba tikslų.

Taptų prabanga?

Kad kainos už tikslų šiukšlių kiekio skaičiavimą ir išvežimą gali būti didžiulės, ūkininkams teigė ir Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro atstovas Rimvydas Telišauskas. Specialistas tvirtino, kad geriausias pavyzdys yra tokią sistemą pritaikęs Alytus.

„Įsivaizduokite, važiuoja ne du, o trys žmonės. Vienas vairuoja, kitas konteinerius pakėlinėja, trečias reikalingas tam, kad visi pakelti konteineriai būtų nufotografuoti ir suvesti į sistemą. Tačiau tai dar – ne brangioji dalis. Brangiausia būtų įranga ir aptarnavimas, vienai mašinai kasmet tam reikėtų apie 15 tūkst. eurų. Dar papildomai aparatūros aptarnavimui – apie 7 tūkst. eurų. Išlaidos vienai mašinai per metus gali siekti dvidešimt kelis tūkstančius eurų“, – sakė R. Telišauskas.

Tokie skaičiai ūkininkams pasirodė nerealūs. Juolab kad apskaičiuoti šiukšlių kiekį galima ir kitais metodais, ne tik pakeliant ir sveriant konteinerius.

„Yra kita bėda: atvažiuoja, išpila pusę konteinerio. Mes jo prie kai kurių pastatų savaitėmis gal neužpildysime. Gal tada geriau pažiūrėti į tų šalių praktiką, kurios maišus naudoja? Nusiperki už tam tikrą nustatytą sumą šiukšlių maišų, kai juos užpildai, padedi prie pastato – atvažiuoja ir surenka“, – svarstė R. Jovarauskas.

Rajono valdžiai pasiūlyta ir daugiau variantų. Vienas jų – leisti ūkininkams į sąvartyną patiems išvežti šiukšles.

„Apie tokį variantą negali būti nė kalbos, tam pritaria ir Aplinkos ministerijos specialistai. Jei leisime taip daryti, vėl pilni miškai bus atliekų“, – sakė meras.

Trūksta informacijos

Ūkininkai merui priekaištavo dėl informacijos trūkumo ir savivaldybės darbuotojų negebėjimo ją pateikti. Pasak R. Jovarausko, paprašius ką nors paaiškinti sulaukiama ne normaliai parengto ir konkretaus atsakymo, o nuorodų į įstatymus ir įvairias tvarkas.

„Baigiasi tuo, kad turi sėdėti kelis vakarus ir ieškoti pats, daug skaityti ir gaišti laiką. Kaip suprantame, tai specialistai ir yra tam, kad paruoštų konkrečius atsakymus į užklausas“, – stebėjosi ūkininkas.

Viena didžiausių bėdų dėl informacijos trūkumo R. Jovarauskas įvardijo situaciją dėl pastatų registro. Iki šiol ūkininkams nebuvo didelio skirtumo, kaip registruoti jų pastatai, kokia tų statinių paskirtis. Tačiau pagal naująją tvarką atsirado didžiulis skirtumas – nuo pastato paskirties priklauso jo apmokestinimas.

„Registrų centre mums sako – kam jums perregistruoti, juk jokio skirtumo. Tada paaiškėja, kad skirtumas vis dėlto milžiniškas“, – sakė R. Jovarauskas.

Meras S. Mockevičius ūkininkus ramino, kad teisingai suregistruoti pastatus reikės bet kokiu atveju. Esą tik tuomet, kai bus aiški visų pastatų tikroji paskirtis ir naudojimas, bus galima tiksliai suskaičiuoti, kas ir kiek mokės.

Ūkininkams taip pat kilo klausimų, ką daryti su tai pastatais, kurie realiai nenaudojami. Arba naudojami tik retkarčiais. Pasak R. Telišausko, tokiu atveju jiems reikia į TRATC pristatyti pažymą iš elektros tiekėjų, kad elektra nenaudojama. Jei elektra pastate neįvesta, tuomet pažymą, kad pastatas nenaudojamas, gali išduoti seniūnija.

R. Telišauskas kvietė ūkininkus kreiptis į specialią savivaldybės administracijos komisiją, užpildyti reikalingus dokumentus, kad apsilankius ūkiuose būtų galima iš naujo įvertinti pastatų plotus.

Reikalauja rimtų diskusijų

Meras S. Mockevičius tikino ūkininkus, kad jei pasirodys, jog šiuo metu taikoma rinkliava yra per didelė, ji bus pakoreguota. Prie rinkliavos skaidrumo esą turėtų prisidėti ir šiuo metu TRATC tikrinantys auditoriai. Iš jų išvadų, kurių tikimasi sulaukti iki spalio 22 d., bus matyti, ar regiono atliekas tvarkanti įmonė dirbtinai nėra sukėlusi savo įkainių.

Tačiau ūkininkų meras neįtikino, jie nepakeitė nuomonės ir mano, kad situacija, kai pirmiau renkami pinigai, o tuomet bandoma suskaičiuoti, kiek jų iš tiesų reikės – neteisinga.

„Norime pažado, kad svarstant įmokų klausimą kitiems metams bus pakviesti ir ūkininkų atstovai. Kad tai nevyks paskutinę dieną, o atsakingi savivaldybės asmenys bus svarstymams pasiruošę – turės tikslius skaičiavimus. Kad nebūtų taip, kaip iki šiol – susirenkame, pakalbame, pasibarame ir išsiskirstome“, – sakė R. Jovarauskas.

Ūkininkai tikisi kompetencijos ir konkretumo. Mero potvarkiu sudaromos darbo grupės dar nėra, nors laikas tirpsta ir jo gali pritrūkti norint įsigilinti ir nuspręsti, kas ir kiek už atliekų surinkimą ir tvarkymą turės mokėti 2018 m. Ne tik ūkininkų, bet ir verslininkų sukritikuota dabartinė tvarka galioja iki metų pabaigos. Ir vieni, ir kiti mokesčių neatsisako, tačiau nori, kad jie būtų teisingi ir pagrįsti realiomis sąnaudomis.

Lukas Pileckas



« Back

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook