Balsavimas

Kaip vertinate rajono politikų lakstymą per partijas ir frakcijas?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Vaikų žaidimų aikštelės – neprižiūrėtos ir nesaugios (nuotraukos)

Vaikų žaidimų aikštelės – neprižiūrėtos ir nesaugios (nuotraukos) (4)

2017-05-15

Kyšanti armatūra, varžtai, atsišerpetoję plieninių lynų galai, aštrūs gelžgaliai ir medienos nuolaužos. Taip atrodo didžioji dalis vaikų žaidimų aikštelių Jurbarke. Nors trūkumai bado akis, už aikšteles atsakingi valdininkai užtikrinti vaikų saugumo neskuba.

Akivaizdžiai pavojų keliantys trūkumai – ne tik vandalų darbas. Laikraščio skaitytojus stebina tai, kad aikšteles taisantys darbininkai savo darbą ne visada atlieka kokybiškai. Varžtai kai kur neįsukti iki galo, atsikišę, nuo aikštelių kelinti metai nenuimamos aštrios nuolaužos, neišmontuojami iš žemės kyšantys betono gabalai.
Tokia padėtis kaip diena ir naktis skiriasi ne tik nuo europietiškų vaikų žaidimo aikštelėms taikomų saugumo standartų, bet ir privalomų Lietuvoje. Deja, Jurbarke mažai kam rūpi dar pernai įsigaliojusi higienos norma. 
Įrodyta, kad draudimai ir mokymai beveik neapsaugo vaikų nuo neatsargaus elgesio, ypač kai šalia nėra suaugusiųjų, todėl ir nauji reikalavimai sugalvoti ne šiaip sau. 
Privalo tikrinti
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tauragės departamento Jurbarko skyriaus vedėja Jolita Lapėnienė tikina, kad vaikų aikštelių saugumas ir būklė privalo būti tikrinami kartą per savaitę, o atsiradę trūkumai šalinami arba aikštelės išmontuojamos.
„Nuo 2016-ųjų lapkričio 1 d. įsigaliojo vaikų žaidimų aikštelėms ir patalpoms reikalavimus numatanti higienos norma. Ji numato kelis dalykus. Pirmasis – aikštelės administratorius nuolat privalo tikrinti jos būklę ir užtikrinti saugumą. Antrasis – nuo šių metų liepos 1 d. kartą per metus aikštelių saugumą turės patikrinti sertifikuota įmonė. Jos specialistai nustatys, ar aikštelėje vaikams saugu“, – sakė vedėja.
Pasak J. Lapėnienės, apie naująją tvarką informuoti visi seniūnai ir kiti atsakingi asmenys. Jei jie nevykdys pareigų tinkamai užtikrinti aikštelių saugumą – bus baudžiami. Tiesa, įstaiga kol kas nesurašė nė vieno protokolo ir nenubaudė nė vieno aikštelės administratoriaus.
„Nesulaukėme žmonių skundų. Jei tokių bus – tikrinsime, o pasitvirtinus faktui – bausime atsakingus asmenis“, – sakė J. Lapėnienė.
Problemos nemato
Miesto vaikų žaidimų aikštelių priežiūra pavesta seniūnijai. Tačiau Jurbarko miesto seniūnas Romualdas Kuras, išgirdęs klausimą apie pavojų keliančius trūkumus, tik stebėjosi. „Kur, kur čia taip yra?“, – klausė valdininkas.
Atrodytų, kad seniūną gerokai suerzino klausimas, kaip seniūnija užtikrins, kad žaidimų aikštelės atitiktų jau gerą pusmetį galiojančius saugumo standartus.
„Reikia turėti lėšų. Prirašyti visi gali visko, bet reikia skirti finansavimą. Minimaliai mes pasižiūrim. Privešim smėlio, pasižiūrėsim“, – sakė seniūnas.
Išgirdęs, kad daugumoje aikštelių vaikai lengvai gali susižaloti, R. Kuras pasiūlė išeitį – esą geriausia viską išmontuoti ir saugiai padėti miestą prižiūrinčios įmonės „Jurbarko komunalininkas“ kieme.
Pasak R. Kuro, jei bus skundų, teks išardyti ir senas rusiškas žaidimų aikšteles kiemuose, kurios taip pat nėra licencijuotos. Seniūnas taip pat tikina, kad aikštelės nuolat sulaužomos ir sugadinamos, nes įranga suprojektuota ikimokyklinio amžiaus vaikams, o ant jos lipa ir naudojasi paaugliai.
Jis taip pat stebėjosi, kad žmonėms užkliūva ne tik aplaužytos aikštelės, bet ir tamsios Imsrės pėsčiųjų tako atkarpos. „Kas ten vaikšto? Naktį reikia miegot. Žiemą tuo labiau. Visą paimsrį atjungiam. Ten sniegas nevalomas. Reikia turėt proto šitiek lempų šviest. Mes šviečiam žiemą ten, kur riedučių aikštelė, praėjimą ties Bišpiliu ir ties ligonine“, – sakė R. Kuras.
Ekspertas kategoriškas
Seniūno svarstymai kelia šypseną įmonės „Tuvlita“ žaidimų aikštelių techninės priežiūros ekspertui Aleksandrui Baliasnyj. Aikštelių kokybę ir saugumą tikrinantis specialistas įsitikinęs, kad ir Jurbarke, ir kituose šalies miestuose vaikų laisvalaikio zonos privalės tapti saugiomis.
„Reikia suprasti, kad kokybės standartai panašūs tiek Europoje, tiek Rusijoje, tiek Jungtinėse Amerikos Valstijose, tiek Azijoje. Dabar siekiama, kad jie būtų suvienodinti. Todėl Lietuva tikrai nieko naujo neišrado – einame Europos keliu“, – tikino pašnekovas.
Pasak A. Baliasnyj, aikštelių kokybės kontrolė privalo būti vykdoma trimis etapais. Visi jie skirti užtikrinti skirtingo lygio saugumui.
„Pirmojo etapo tikrinimų dažnumas priklauso nuo situacijos, nuo vandalizmo aktų dažnumo ir gali svyruoti nuo kasdienių patikrų iki karto per savaitę. Per šias patikras fiksuojami akivaizdūs sugadinimai, žiūrima, kad aikštelėse nebūtų butelių, šukių, švirkštų, kitų pavojingų atliekų“, – tvirtino ekspertas.
Antrasis etapas vykdomas kartą per tris mėnesius. Jį, kaip ir pirmąjį, atlieka aikšteles administruojantys asmenys ar įmonės. Tuomet taip pat registruojama, kas sugadinta, nusidėvėję ir sutaisoma.
Trečią etapą kartą per metus vykdo sertifikuotos įmonės. Nepriklausomi ekspertai pasirinkti norint užtikrinti patikrinimo skaidrumą ir sąžiningumą.
„Per šį patikrinimą viskas jau bus vertinama pagal standartą. Tiek aikštelių nusidėvėjimas, tiek remonto darbų kokybė ir kiti faktoriai. Pastebėti defektai bus klasifikuojami pagal keliamos grėsmės lygį. Jei kažkas tikrai kels pavojų vaikų sveikatai, aikštelės privalės būti uždaromos, aptveriamos „Stop“ juosta ir tvarkomos“, – sakė A. Baliasnyj.
Ekspertas pabrėžia, kad naujoji tvarka skirta tam, kad esama infrastruktūra po truputį taptų maksimaliai saugia vaikams. Savivaldybei nesugebant tinkamai sutvarkyti visų aikštelių, siūlo geriau pasilikti keletą, bet tikrai kokybiškų.
„Jei projektuotojai iš pat pradžių parinko tinkamą įrangą, numatė ja besinaudosiančių vaikų ir jaunimo amžiaus grupes, tai įrengimai tarnaus dvidešimt ir daugiau metų. Jei įranga pasirinkta neteisingai, normalu, kad ji sulaužoma. Paprastas pavyzdys – apsauginė kelių milimetrų sienelė, kurią lengvai išmuši kumščiu. Ir poros centimetrų storio slėgiui atsparaus plastiko atitvaras, kurį sulaužyti itin sudėtinga“, – tvirtino specialistas.
Šviesa ir kameros
Kol miesto seniūnas aiškina, kad nėra lėšų, o ekspertai pirštais bado į netvarkingas aikšteles, Jurbarko r. policijos komisariato viršininkas Aivaras Dumčius tvirtina žinąs receptą, kaip suvaldyti miesto niokotojus. Tačiau tam vien policijos pastangų neužteks. Norėdama, kad viešos erdvės būtų saugios, miesto valdžia privalės padaryti tai, ką daro dauguma išsivysčiusių šalių – apšviesti ir įrengti vaizdo stebėjimo kameras.
„Imsrės takas yra įtrauktas į patrulių maršrutus. Jie atvažiuoja automobiliais ir praeina pėsčiomis. Atšilus orams surašyta daugiau nei dešimt protokolų nepilnamečiams už gėrimą ir rūkymą. Tai tikrai nemalonios nuobaudos, nes baudas, kad ir nedideles, skiria ne policija, o teismas, konfiskuojamos elektroninės cigaretės. O teistumas gali atsiliepti visam gyvenimui“, – sakė A. Dumčius.
Tačiau pareigūnas kartu pripažįsta, kad prie kiekvienos pavėsinės ar žaidimų aikštelės po policininką pastatyti neįmanoma. Todėl dalis chuliganų, praėjus policininkams, vėl elgiasi barbariškai ir laužo bendruomenės turtą.
„Mes jau ne vienus metus kalbame, kad apšvietimas ir miesto stebėjimas vaizdo kameromis turi būti prioritetinė kryptis. Ir ne tik filmavimas, bet nuolatinis vaizdo stebėjimas ir reagavimas į įvykius. Kito recepto tiesiog nėra. Taip užkardomi menki nusikaltimai, išsiaiškinama ir daugybė sunkių. Teroro aktų rengėjai Europoje buvo susekti išanalizavus vaizdo kamerų įrašus. Tiriant Lietuvą sukrėtusį Ievos Strazdauskaitės nužudymą vaizdo įrašai irgi suvaidino svarbų vaidmenį“, – tvirtino A. Dumčius.
Viršininkas pabrėžia apšvietimo svarbą. Kai mieste šviesu – saugumo padėtis iškart pagerėja. Pasak A. Dumčiaus, statistika rodo, kad miestą apšvietus visą naktį, gerokai sumažėjo įvairių nusikaltimų – pradedant chuliganizmu, baigiant vagystėmis.
Policijos viršininko teiginius patvirtina konkretus pavyzdys. Viena iš geriausiai išsilaikiusių miesto aikštelių yra dvaro parke, prie Turizmo ir verslo informacijos centro. Šios įstaigos vadovė Gaiva Mačiulaitienė įsitikinusi, kad aikštelė sveika išlieka dėl trijų priežasčių. „Manau, kad pati parko aplinka tvarkinga, čia daug žmonių, todėl ir chuliganai nesiautėja. Tačiau esu tikra, kad ne mažiau svarbūs ir kiti du dalykai. Aikštelė neskendi tamsoje, o teritorija stebima vaizdo kamera“, – sakė G. Mačiulaitienė.
Lukas PILECKAS



« Back

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook