Balsavimas

Ar pritartumėte, kad Dainių pelkėje būtų kasamos durpės?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Žiema tarnybas vėl užklupo... netikėtai (video)

Žiema tarnybas vėl užklupo... netikėtai (video) (13)

2019-01-08

Sekmadienį į kalną prie Skirsnemunės bažnyčios Trims Karaliams teko kopti pėsčiomis, nes juos atvežęs automobilis čiuožykla virtusios įkalnės neįveikė. Jurbarko KC nuotr.

Miestą ir rajoną užvaldė ledo karalienė. Taip pagal populiarią pasaką savaitgalį ir pirmadienio rytą juokavo gyventojai. Keliai, gatvės ir šaligatviai virto gryno ledo čiuožyklomis, o juos tvarkyti daug kur imta tik pirmadienį.

Čiuožykla virtusio rajono simboliu ir tikra socialinių tinklų žvaigžde tapo Skirsnemunės M. Gadliausko gatvės įkalnė. Sekmadienį į bažnyčią susiruošę žmonės kalną sunkiai įveikė ir važiuoti, ir pėsti. Žmonės taikėsi eiti apsnigtais pakraščiais. Sudėtingiau buvo vairuotojams. Jei neįvažiavusieji aukštyn situaciją tik pakeiksnojo, tai tiems, kurie leidosi žemyn – adrenalino netrūko. Į kalno apačią automobiliai slyste slydo, o suvaldyti juos buvo sunkiai įmanoma.

Jurbarkiečiai taip pat keiksnojo ir žiemą, ir gatves prižiūrinčias tarnybas.

Pirmadienio rytą čia buvo sunku ne tik paeiti, bet ir pavažiuoti. Grynu ledu padengtus šaligatvius ir gatves UAB „Jurbarko komunalininko“ darbuotojai tvarkyti ėmė visomis pajėgomis, tačiau greito rezultato nebuvo.

Slidi realybė, su kuria susidūrė gyventojai, gerokai kertasi su tuo, ką per neseniai vykusį savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos posėdį sakė seniūnai.

Jie tikino, kad žiemai pasiruošta ir ji didelių rūpesčių kelti neturėtų.

Kodėl taip nutiko, savivaldybės vadovai ir seniūnai aptarė pirmadienį vykusiame pasitarime.

Pasak Jurbarko r. savivaldybės administracijos direktorės Vidos Rekešienės, žiemai pasiruošta, tačiau koją kiša nenuspėjami orai.

„Sudėtinga pirmiausia pati gamta, kai gali net ir nenuspėti, koks oras bus, kaip pasikeis. O jei rimčiau, tai tam pasiruošė seniūnijos iš anksto. Jeigu nespėja pabarstyti, bent jau būna dėžės su smėliu ir druska, kad ir patys žmonės galėtų pasibarstyti. Taip, mano galva, seniūnijos ir turėtų dirbti“, – sakė savivaldybės administracijos direktorė.

V. Rekešienė tikino, kad Jurbarką prižiūrinčiam „Jurbarko komunalininkui“ visuomet užtekdavo pajėgumo pasirūpinti, jog miestas būtų tvarkingas.

„Žinoma, su sena technika ir ribotu žmonių kiekiu yra sudėtinga. Tačiau viskas yra planavime. Iš vienur žmonės nuimi, kad jie dirbtų kitur“, – kalbėjo V. Rekešienė.

Tačiau tai, kas administracijos direktorei atrodo paprasta, Jurbarko miesto seniūnui Romualdui Kurui – nemenkas galvosūkis. Už miesto tvarkymą atsakingas valdininkas atviras – jei teritoriją tektų tvarkyti visu pajėgumu ir dar savaitgaliais, greitai baigtųsi tam skirtos lėšos.

„Visur ledas ir tiek. Atodrėkiai tai duoda – vieną valandą leidžia, kitą – šąla. O šiaip tai gatvės barstytos, kažkiek problemų su šaligatviais buvo. Aikštelės ir panašiai yra, aišku, blogai. Visur slidu“, – pirmadienį kalbėjo seniūnas.

Pasak R. Kuro, UAB „Jurbarko komunalininkas“ gatves prižiūri ir savaitgaliais. Tačiau yra problemų dėl šaligatvių. „Jei sniegas, tai šaligatvius ir savaitgaliais valo su technika. Tačiau rankinis valymas savaitgaliais planuojamas tik tada, kai jau iš anksto aišku, kad to reikės. Jei pagal orų prognozę aišku, kad pridrėbs sniego, tai bus pasiruošta. Šitas savaitgalis tikrai nebuvo numatytas, kad taip bjauriai atleis ir staigiai šalti pradės. Tikėkimės, kad bent nesnigs ir to ledo nepadengs“, – sakė R. Kuras.

Miestą darbo dienomis tvarko devynios moterys. Jos šluoja, kasa sniegą, barsto šaligatvius. Tokiam žmonių skaičiui fiziškai paprasčiausiai sunku apkuopti visą miestą.

„Mes galime norėti daugiau pajėgumų. Tačiau yra apmokėjimo tvarka, kaip žmonėms atlyginimai mokami. Todėl viskas atsiremia į biudžetą. Kai reikia eiti į tarybą ir prašyti pinigų – nelabai smagu, nes priekaištauja visi, kad per daug darbų užsakoma. Galiausiai, kiek tos moterys šluota mojuoti gali, pavargsta. Aš kartais sakau komunalininkams – pirkit techniką. Jie juokiasi ir atsako, kad jūs ir taip neturit pinigų, o technikos darbas efektyvus, tačiau labai brangus“, – sakė R. Kuras.

Skirsnemunėje, kur sekmadienį sunkiai paėjo net Trys Karaliai, padėtis dar sudėtingesnė. Seniūnijai vadovaujantis Aidas Mozūraitis atviras – nėra nė vieno darbuotojo, o du už pašalpas atidirbinėjantys asmenys reikiamų darbų padaryti paprasčiausiai nespėja.

„Šiandien jau viskas pabarstyta. Tačiau labiausiai žmonėms užkibo savaitgalis, kadangi iš anksto nebuvo suplanuotas darbas. Problema ir tai, kad žmogiškieji resursai maži. Šiuo metu turime dirbančius du – vyrą ir moterį. Tačiau jie gali dirbti savaitgaliais, o gali ir atsisakyti. Jie pasirenka, kada jiems patogiau reikiamą valandų skaičių atidirbti“, – sakė A. Mozūraitis.

Seniūnija neturi jokios gatvių priežiūrai tinkamos technikos. Kaip liūdnai juokauja pats A. Mozūraitis, visi darbai atliekami senoviškai – kastuvu ir žvyru iš krūvelės.

Likusių seniūnijų, kurių centrai išsidėstę Nemuno šlaituose, seniūnų dalia lengvesnė. Pagrindinės gatvės, o kartu ir pakilimai į kalnus Raudonėje, Veliuonoje bei Seredžiuje yra valstybinės reikšmės keliai. Todėl juos valo ir prižiūri akcinė bendrovė „Kelių priežiūra“.

„Labai džiaugiamės, kad nuvalo, nes į miestelį gali nesunkiai pakilti vaikus surenkantys mokykliniai autobusai. Nenorime, kad maži vaikai patys leistųsi prie kelio Kaunas-Jurbarkas. O kalbant apie valymą pačiame miestelyje, tai turime traktoriuką, kuris puikiai nuvalo šaligatvius. Tačiau norėtume turėti galimybę už simbolinį mokestį valyti ir įvažiavimus į gyventojų kiemus, ir pačius kiemus. Taip dirba Tauragės rajono seniūnijos. Mums tokia tvarka labai palengvintų gyvenimą“, – sakė Raudonės seniūnas Česlovas Meškauskas.

Eržvilko seniūnas Gintaras Kasputis tvirtina, kad sutvarkytos seniūnijos receptas – tinkamas požiūris, geras darbų planavimas ir žmonių supratingumas. Pasak seniūno, seniūnija neturi galimybių visur suspėti ir vienu metu nuvalyti kelius. Todėl labai padeda žmonių supratingumas. Eržvilkiškiai pasinaudoja dėžėmis su smėlio ir druskos mišiniu, patys pabarsto vietas, kurios jiems atrodo slidžios.

„Planuojame darbus, turime budinčius žmones. Tačiau, jei visur yra priemonės, patys gyventojai kai kada gali sureaguoti greičiau nei mes ir išspręsti problemą“, – sakė seniūnas.

G. Kasputis tikino, kad kelių ir gatvių priežiūrą labai palengvina senas seniūnijos traktorius. Jis pakankamai sunkus ir galingas, kad galėtų be vargo stumdyti sniegą. Su juo prireikus nuvalomi visi seniūnijos keliai. „Ko trūksta, tai trūksta barstytuvo. Tačiau galbūt kitais metais jį pavyks nupirkti“, – sakė G. Kasputis.

Kol atsakingi asmenys ir tarnybos tvarko ar bando sutvarkyti kelius ir gatves, gyventojai ir toliau žeria priekaištus.

„Mačiau, kaip prie darželio vaiką ant rankų nešusi mama paslydo ir krito. Tikrai labai slidu buvo“, – apie nepabarstytus ir slidžius šaligatvius Jurbarke, feisbuke pirmadienį rašė jurbarkietė.

Ironijos nestokojo ir kita moteris, kuri tikino, kad valdžios planas išmokyti čiuožinėti jurbarkiečius nėra blogas. Tačiau išmokti tai daryti gerai per naktį – praktiškai neįmanoma, todėl gyventojai vis tiek laukia greitesnės reakcijos ir geresnio tarnybų pasiruošimo.

Lukas PILECKAS



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook