Balsavimas

Ar pritartumėte, kad Dainių pelkėje būtų kasamos durpės?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Žolės gaisrai – akimirka iki tragedijos

Žolės gaisrai – akimirka iki tragedijos (0)

2019-03-12

Pasak Jurbarko r. priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko Tomo Statkaus, paprastas žolės gaisras greitai gali virsti didele nelaime. L. Pilecko nuotr.

Nuolatinė pavasario bėda – pernykštės žolės gaisrai. Paprastai jie kyla, kai gyventojai imasi ūkinės veiklos ir aplinkos švarinimo darbų savo ūkiuose ar sodybose. Praėjusiais metais šalies ugniagesiai daugiau nei 4400 kartų vyko gesinti degančios žolės ir ražienų.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, pernai gaisrų, kilusių dėl žolės deginimo, skaičius, lyginant su 2017 metų rodikliais, išaugo 37 procentais.

„Sausą pernykštę žolę žmonės uždega tyčia, tikėdamiesi, kad išdegusiuose plotuose ji greičiau sudygs, o vasarą bus galima ją lengviau nušienauti. Daugelis nežino, kad liepsna per sausą žolę plinta žaibišku greičiu, o užgesinti ją yra labai sunku“, – sakė PAGD Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas Jūris Targonskas.

Pasak Jurbarko r. priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko Tomo Statkaus, rajone žolės gaisrų šiemet dar nebuvo, ir ugniagesiai stebi mažėjančią tokių įvykių tendenciją.

„Situacija gerėja, tačiau turime probleminių vietų. Ten, kur dirbama žemė, gaisrų nebūna, bet prie Nemuno, kitose vietose, kur žolė nepjaunama, vis pasitaiko. Dauguma gaisrų kyla ne nuo ko kito, o nuo vienokios ar kitokios žmogaus veiklos“, – sakė T. Statkus.

Ugniagesys taip pat perspėja, kad bet koks žolės gaisras akimirksniu gali virsti tragedija – pučiant vėjui liepsnos greitai juda ir gali persimesti į aplink esančius pastatus ar miškus. Tuomet kyla itin didelis pavojus.

Tą patvirtina ir PAGD statistika: praėjusiais metais degindami žolę nukentėjo 3 žmonės, sudegė 3 pastatai, 96 statiniai buvo apgadinti. Per tokius gaisrus žmonės paprastai netenka tvorų, pirčių, sūpynių, malkų ar šiaudų atsargų, ūkinių pastatų ir juose laikomo turto. Liepsnos taip pat pasiekia sodybas, supleškina gyvenamuosius namus, gesindami žolę apdega ir patys žmonės.

Didžiausios nelaimės nutinka, kai sausos žolės gaisras išplinta dideliame plote. „Svarbu žinoti, kad ugnis ne tik slenka pažeme, bet, degant žolei, liepsna iškyla iki metro aukščio ir dar daugiau. Tuo tarpu aitrūs dūmai labai greitai apsvaigina netoli ugnies esančius žmones, jie praranda sąmonę ir, nukritę ant žemės, užsidegus drabužiams, kartais net mirtinai apdega“, – apie gresiantį pavojų kalbėjo Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininkas J. Targonskas.

Jis atkreipė dėmesį, kad pamačius degančios žolės plotus būtina reaguoti skubiai. „Pastebėjus degančią žolę, būtina iš karto pranešti ugniagesiams. Taip galima išgelbėti šimtus hektarų. O nedidelius degančios žolės plotus reikėtų stengtis užgesinti patiems, ugnį užplakant medžių šakomis ar kitomis priemonėmis“, – sakė J. Targonskas.

Kaip rodo daugiametė patirtis, daugiausia gaisrų atvirosiose teritorijose kyla balandžio mėnesį. Pernai šį mėnesį šalyje buvo užgesinti 2438 gaisrai.

Už žolės deginimą gresia administracinė atsakomybė, o žolės deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia nuo 50 iki 350 eurų siekiančią baudą.



« Back

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook