Balsavimas

Ar pritariate valdininkų išvykai į mokymus Ispanijoje?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Sėdimas darbas sveikatą sugadinti gali ir nesulaukus trisdešim...

Sėdimas darbas sveikatą sugadinti gali ir nesulaukus trisdešimties – kaip to išvengti? (0)

2018-01-31

Jei darbe tenka ilgai sėdėti, patenkate į riziką gerokai pakenkti savo sveikatai ir patirti įvairių negalavimų – nuo nugaros skausmų iki širdies ligų ir depresijos ar nemigos. Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Rizikų vertinimo ir produktų vystymo skyriaus vadovė Audronė Kupliauskienė sako, kad tokiais sutrikimais šiandien skundžiasi vis jaunesni žmonės. Tuo metu sveikatingumo klubų „Impuls“ vyriausioji trenerė Odeta Kuncaitienė pažymi, kad dirbantiems sėdimą darbą tiesiog būtina reguliariai mankštintis ir sportuoti.

„Pastebime, kad sveikatos draudimo sumos vis dažniau yra išleidžiamos stuburo ir sprando, venų ligų, kraujotakos sutrikimų, riešo kanalo sindromo diagnozei ir gydymui bei su tuo susijusiems medicininiams tyrimams. Be to, tokių paslaugų prireikia vis jaunesnio amžiaus gyventojams. Pavyzdžiui, venų operacijos jau atliekamos ir trisdešimties metų neturintiems pacientams, nors anksčiau tokie atvejai būdavo išimtiniai“,  – sako A. Kupliauskienė.

Anot draudimo ekspertės, kai kurie su sėdimu darbu susiję sveikatos sutrikimai gali būti ir labai pavojingi ar reikšmingai pabloginti gyvenimo kokybę. Pavyzdžiui, dėl ilgo sėdėjimo ir nejudrumo prastėjanti kraujo apytaka didina trombų susiformavimo tikimybę, širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų, cukrinio diabeto, nutukimo, osteoporozės ir kitų pavojingų ligų riziką. Su šiomis ligomis susijusių medicininių paslaugų dalies didėjimas bendrame sveikatos draudimo sumų panaudojimo kontekste yra akivaizdus.

O. Kuncaitienė tuo metu pažymi, kad sumažinti neigiamas sėdimo darbo pasekmes sveikatai gali bent jau nedarbo metu propaguojamas judresnis ir aktyvesnis gyvenimo būdas. Taip pat itin svarbus yra taisyklingas sėdėjimas darbo vietoje, reguliarios pertraukėlės ir mankštos.

„Dirbantys sėdimą darbą savo fizinę būklę gerinti pirmiausiai turėtų pradėti nuo bendrosios ištvermės lavinimo – ėjimo, bėgimo ristele, važiavimo dviračiu, plaukimo, slidinėjimo. Šiam tikslui tai pat tinka „Pilates“ mankštos metodika, leidžianti stiprinti giluminius ir paviršinius kūno raumenis, lavinti lankstumą ir koordinaciją. Taip pat naudingi vandens aerobikos užsiėmimai, kurie padeda efektyviai deginti kalorijas, greitina medžiagų apykaitą. Tokios treniruotės teigiamai veikia kraujagyslių ir širdies sistemą, skatina smegenų veiklą, leidžia sutvirtinti kūną“, – sako O. Kuncaitienė.

Trenerės teigimu, bendruoju atveju pradedantieji turėtų sportuoti tris kartus per savaitę, o palaipsniui užsiėmimų skaičių didinti iki penkių, nors tai labai priklauso ir nuo kiekvieno žmogaus amžiaus, fizinio pasirengimo ir kitų faktorių. Dėl to kiekvienam yra svarbu laikytis individualios sportavimo sistemos ir plano.

„Tiesa, vien tik po darbo sportuoti neužtenka. Bent minimalus judrumas yra būtinas ir pačioje darbo vietoje. Tam tinka nesudėtingi kaklo, pečių sukimo pratimai, rankų pramankštinimas. Pavyzdžiui, patartina dirbant kartas nuo karto ištiesti rankas į priekį, sugniaužti kumščius, išplėsti pirštus, pratampyti ir pramankštinti raumenis. Be to, svarbu reguliariai daryti pertraukėles, pasivaikščioti. Dviejų-penkių minučių mankštą darbo vietoje būtų gerai atlikti bent kas dvi valandas, o idealiu atveju – kas valandą“, – sako O. Kuncaitienė.

O. Kuncaitienė taip pat rekomenduoja darbo vietoje rinktis sėdėjimą ne ant kėdės, o ant specialaus tam skirto kamuolio. Anot jos, sėdint ant kamuolio netenkama stabilios atramos, todėl kūnas nuolat ieško idealiausios taisyklingos padėties. Tai darant stimuliuojami net ir giliausiai esantys „atpratę“ dirbti, nusilpę ar atrofavęsi raumenys.

„Neįmanoma ilgesnį laiką sėdėti ant kamuolio susikūprinus, atsilošus ar sukryžiavus kojas. Dėl to atrandama patogi bei taisyklinga laikysena, kai simetriškos raumenų grupės gauna vienodą apkrovą. Sėdint ant gerai pritaikyto kamuolio, kai kojos per kelius ir klubus yra sulenktos 90 laipsnių kampu, yra aktyvuojami ne tik pilvo, nugaros, bet ir kojų bei sėdmenų raumenys“, – pažymi O. Kuncaitienė.

Galiausiai, O. Kuncaitienės įsitikinimu, dirbantys sėdimą darbą gali ir turėtų išnaudoti kiekvieną progą pajudėti – pavyzdžiui, į reikiamą pastato aukštą kilti ne liftu, o lipti laiptais, esant ne itin dideliam atstumui iki parduotuvės ar darbo eiti pėsčiomis, vasarą važiuoti dviračiu. Tai gali padėti išvengti dažnų vizitų pas gydytojus, džiaugtis geresne sveikata ir savijauta.

ELTA ir "Šviesos" inf.



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook