Balsavimas

Ar maudotės Nemune?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Maudytis Nemune draudžiama

Maudytis Nemune draudžiama (1)

2017-08-10

Praėjusį penktadienį savivaldybės tinklalapyje paskelbta, kad maudytis Nemune ties Jurbarku draudžiama, nes vanduo užterštas žarniniais enterokokais. O Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras skelbia, kad liepą higienos normos reikalavimų neatitiko 14 šalies maudyklų vanduo. 

Pavojinga sveikatai
Nemuno vandens mėginys tyrimui buvo paimtas liepos 31 d. ir jame aptiktas padidėjęs žarninių enterokokų kiekis. 100 mililitrų vandens nustatyta 150 kolonijas sudarančių vienetų teršalų, o higienos norma sveikatai pavojingu nelaiko 100.
Kadangi tyrimas patvirtino, kad vanduo užterštas, maudytis Nemune ties Jurbarku draudžiama, kol bus atliktas kitas tyrimas. Maudantis mikroorganizmais užterštame vandenyje galima susirgti odos, akių, ausų, viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, o nurijus tokio vandens gresia ir virškinamojo trakto ligos.
Pirmadienį Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Kauno skyriaus darbuotojai paėmė Nemuno vandens naujam tyrimui, o rezultatus žadama paskelbti rugpjūčio 14 d.
Maudymosi sezono metu tiriama ir dar dviejų maudyklų vandens kokybė – Jurbarko karjero ir Mituvos užtvankos. Maudyklų vandens kokybė vertinama pagal 2 mikrobiologinius parametrus: žarninius enterokokus ir žarnines lazdeles. Pagal higienos normą, žarninių enterokokų gali būti ne daugiau kaip 100 kolonijas sudarančių vienetų 100 ml vandens, o žarninių lazdelių – ne daugiau kaip 1000/100 ml vandens. 
Jurbarko karjero ir Mituvos užtvankos vandens kokybė, atliktų tyrimų duomenimis, grėsmės besimaudančiųjų sveikatai nekėlė, o Nemuno tarša buvo užfiksuota jau birželį. Higienos normos neatitikimas maudykloje ties Jurbarku nustatytas ištyrus birželio 19 d. paimtą Nemuno vandens mėginį. 
Ieško kaltų 
Birželio 23 d. Jurbarko r. savivaldybės administracija kreipėsi į Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentą prašydama atlikti tyrimą dėl Nemuno upės aplinkos taršos, jos šaltinių ir galimų kaltininkų. Liepos 27 d. gautame atsakyme teigiama, kad 4 taškuose atlikti Nemuno vandens ir paviršinio vandens (lietaus) cheminės sudėties tyrimai, ir teršiančių medžiagų parametrai neviršijo nustatytų normų. Taip pat informuota, kad lietaus nuotekų tinklus eksploatuojanti UAB „Jurbarko komunalininkas“rugpjūtį atliks planinius lietaus vandens cheminės sudėties tyrimus.
Toks atsakymas netenkino rajono savivaldybės ir liepos 28 d. raštu Aplinkos ministerijai buvo prašoma rasti būdų paspartinti tyrimus dėl Nemuno upės aplinkos teršimo šaltinių bei galimų kaltininkų nustatymo.
Pasitikrink, kur švariausias
Liepos mėnesį atlikti vandens tyrimai parodė, kad maudytis nesaugu 12,3 proc. šalies maudyklų – higienos normos reikalavimų neatitiko 14 vandens telkinių vanduo. 
Birželį trumpalaikė tarša nustatyta 5 maudyklose, tai sudarė 4,3 proc. visų tirtų maudyklų. 
Liepos antroje pusėje trumpalaikė tarša buvo nustatyta Snaigyno ežero (Lazdijų r.), Kauno miesto Panemunės paplūdimio maudyklose, Žeimenos upėje ties Švenčionėliais, Kražantės tvenkinyje, Giliaus ir Bridvaišio ežeruose (Kelmės r.), Akmenos, Vilkokšnio ir  Totoriškių ežeruose (Trakų r.), Vištyčio ir Paežerių ežeruose (Vilkaviškio r.). 
Ištyrus vandens kokybę 136 rekreacinėse zonose, didesnis nei leidžiama žarninių lazdelių ir (arba) žarninių enterokokų kiekis rastas Nevėžyje Kėdainių rajone, Pasvalyje Lėvens upėje, Nemune ties Jurbarku, Trakų rajone Gilušio ir Margio ežeruose, Elektrėnų sav. Vievio ir Aujedo ežeruose. 
Informacija apie visų apskričių maudyklų vandens kokybę skelbiama Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro interneto svetainėje.
„ŠVIESOS“ inform.



« Back

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook