Balsavimas

Ar Jurbarko ligoninė turėtų likti?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Miestą drebina karinės pratybos (4 video, nuotraukos)

Miestą drebina karinės pratybos (4 video, nuotraukos) (6)

2018-05-07

Gegužės 7-10 dienomis Jurbarke vyko mūšiai. Čia pratybas vykdė Lietuvos kariuomenės motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotasis pėstininkų batalionas.

Nuotraukų galeriją rasite čia.

Iššūkis visiems

Kariai Jurbarke ir aplinkiniuose miesteliuose atliko įvairias užduotis, tačiau pratybų šerdimi neabejotinai tapo tiltas per Nemuną. Jis buvo keletą kartų puolamas. Dalis atakų pasisekė, dalis buvo atmušta. Vieną tokių puolimų jurbarkiečiai galėjo stebėti antradienį.

Tuomet puolančiosios raudonųjų pajėgos šturmavo tiltą nuo Kidulių pusės. Jas pasitiko tilto prieigose įsitvirtinę mėlynieji. Pagal scenarijų, besiginančios pajėgos netrukus pradėjo trauktis ir toliau gynėsi mieste.

Mėlynieji vykdė iš anksto paruoštą planą – neleido priešui judėti pro gimnaziją, Jurbarkų link. Todėl šie pagrindines pajėgas nukreipė karjero kryptimi. Tačiau čia puolančiųjų laukė nemaloni staigmena – kitoje Mituvos pusėje esančiame miškelyje įsitvirtinę gynėjai. Pastarieji puikiai išnaudojo gamtines sąlygas – kontroliavo siaurą tiltą per Mituvą, taip pat ugnimi dengė pėsčiųjų tiltą Dainų slėnyje.

„Šios pratybos – rimtas iššūkis visiems. Pirmiausia dėl to, kad negalime daryti visko, ką tik norime. Pavyzdžiui, šarvuočiai turi manevruoti taip, kad negadintų miesto. Realiomis sąlygomis būtų kitaip. Tačiau sudėtingiausia ne tai. Pagal šiuolaikinio karo sąlygas visi turime dirbti kaip vienas mechanizmas – kariai, visuomenė, policija, civiliai medikai, ugniagesiai. Tai nėra paprasta“, – sakė Kęstučio bataliono vadas pulkininkas leitenantas Andrius Jagminas.

Pasak karininko, iššūkių organizuojant pratybas buvo ir daugiau. Pirmiausia, kariai daug kur galėjo įruošti tik įtvirtintų pozicijų imitacijas. Tarkime, miškelyje prie Mituvos būtų buvę kasami apkasai, daromos atsarginės perdangos ir t.t.

„Negalėjome čia kasti, todėl naudojome maišus su smėliu. Tačiau ir čia kilo problemų, nes prieš tai buvo pratybos ir ten panaudojome beveik visus turėtus maišus. Jurbarke jų prireikė didžiulio kiekio – gal penkių tūkstančių. Smagu, kad pavyko susitarti su vietos verslininkais ir jie skyrė mums smėlio. Po pratybų visas smėlis bus grąžintas“, – sakė A. Jagminas.

Kol kariai treniravosi kovoti su priešu, vadas negailėjo ir patarimų civiliams. Pasak jo, karo atveju, protingiausia būtų paklusti nurodymams, vykti į slėptuves, o esant galimybei, palikti karo veiksmų zoną dar iki prasidedant mūšiams.

„Nieko nėra blogiau, jei žmonės laukia paskutinės akimirkos ir pasigirdus šūviams bando evakuotis. Jei jau laiko nebeliko, prasidėjo susirėmimai, patarčiau tiesiog leistis į rūsį, kuris turi atskirą išėjimą į lauką, nes per apšaudymą gali užgriūti pastatas. Taip pat patarčiau turėti maisto ir vandens atsargų“, – sakė pulkininkas leitenantas.

Nors tai tik pratybos, „priešus“ prie Mituvos naikinusios trečiosios kuopos vadas vyresnysis leitenantas Laurynas Rutkauskas pasakojo, kokia atsakomybė krenta ant karininkų pečių.

„Kiekvienas sprendimas turi savo kainą, nes nuo vienokio ar kitokio veiksmo priklauso, kas žus, o kas gyvens. Ir per pratybas būna itin skaudu ir apmaudu, kai kurį nors kuopos būrį priešas atkerta ir sunaikina. Nesinori net įsivaizduoti, kaip būtų realybėje, kai reikėtų trisdešimties žuvusiųjų tėvams pranešti apie sūnų ir dukrų žūtį“, – atviravo karininkas.

Gyventojams nuostabos nekėlė

Jurbarko r. savivaldybės Civilinės saugos kompleksinių pratybų ir operacijų centro vadovas Darius Juodaitis tvirtino, kad visos pratybose dalyvavusios institucijos – medikai, policija, ugniagesiai, verslas, visuomeninės organizacijos – dirbo darniai.

„Svarbu, kad visuomenė buvo gerai informuota. Kai vyko savivaldybės šturmas, žmonės ramiausiai ėjo į pastatą ir iš jo. Niekas nebijojo, tinkamai vertino situaciją. Tai – labai svarbu“, – sakė D. Juodaitis.

Visuomenės reakciją į pratybas buvo galima stebėti ir socialiniuose tinkluose. Nors kai kurie jurbarkiečiai piktinosi mūšių ar karinės technikos keliamu triukšmu naktį, dauguma į viską žvelgė paprasčiau – fotografavo, filmavo, vaikai rinko tuščias šaudmenų tūteles.

Žmonės rinkosi stebėti karių, kur nujausdavo vyksiant susirėmimus.

Prisijungė šauliai

Pratybose dalyvavo ir Šaulių sąjungos padaliniai. LDK Kęstučio 7-osios ir Sūduvos 4-osios rinktinių šauliai saugojo savivaldybę, ligoninę, imitavo priešą kariams šturmuojant buvusius laidojimo namus prie Vytauto Didžiojo pagrindinės mokyklos.

Šauliai atliko ne tik sargybą. LDK Kęstučio 7-osios rinktinės štabo padalinys „Juodas vilkas“ įsijungdavo į pratybas kariams paprašius – rinko informaciją, žvalgė priešų pozicijas, padėjo kariams surengti diversijas.

„Šaulių padaliniai renkasi savo veiklos kryptis. Vieni labiau ruošiasi saugoti pastatus, kiti – darbui po priedanga. Tai tokia veikla, kai gyveni kasdienį gyvenimą, dirbi, o esant reikalui žmonės kviečiami valandai, dviem ar ilgesniam laikui. Įvykdžius uždavinį jie grįžta į kasdienį gyvenimą ir toliau į save neatkreipia jokio dėmesio“, – sakė „Juodo vilko“ vadas Edgaras Gabševičius.

Pratybas kariškiai pabaigė penktadienį į aikštę prie turgaus pakvietę visuomenę apžiūrėti techniką, ginkluotę, paskanauti kareiviškos košės ir pabendrauti.

Artimiausiu metu tokio didelio mąsto pratybų Jurbarke kariškiai neplanuoja.

Lukas PILECKAS



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook