Balsavimas

Ar tenkina požeminių šiukšlių aikštelių įrengimo kokybė?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Skiepų nuo gripo teks palaukti ir Jurbarke

Skiepų nuo gripo teks palaukti ir Jurbarke (0)

2019-11-29

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) prie Sveikatos apsaugos ministerijos informuoja, kad Lietuvoje praėjusią savaitę sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) padidėjo ir siekė 51,8  atv. 10 tūkst. gyv., kai prieš savaitę (lapkričio 11–17d.) buvo 48,1 atv. 10 tūkst. gyv. Daugiausiai sergančių gripu ir ŪVKTI lapkričio 18–lapkričio 24 d. registruota Klaipėdos, Kauno ir Vilniaus apskrityse.

Jurbarko rajone sergamumas gripu ir ŪVKTI  47 gripo sezono savaitę padidėjo, rodiklis siekė 47,33 atv. 10 tūkst. gyv., 118 gyventojų sirgo ŪVKTI , iš jų 79 vaikai nuo 0-17 m. amžiaus. Gripas diagnozuotas 1 suaugusiam asmeniui.

Kaip ir visoje Lietuvoje, taip ir Jurbarke pranešama apie skiepų nuo gripo trūkumą. Beveik visos rajono gydymo įstaigos išskiepijo už valstybės lėšas įsigytas gripo vakcinas.

Mokamas vakcinas kiekviena gydymo įstaiga užsisako pagal poreikį, kiek norinčių žmonių susidaro.

Valstybinės ligonių kasos informuoja, kad gali būti vykdomas papildomas gripo vakcinos pirkimas, tačiau nenurodoma data.

PSO (Pasaulio sveikatos organizacija) skiepus nuo gripo laiko efektyviausia apsisaugojimo priemone nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų.

Gripo virusui būdinga dažna antigeninė kaita (genetinės mutacijos), kas lemia gripo viruso savybių kaitą. Todėl PSO nuolat seka gripo virusų kaitą ir kiekvienais metais prognozuoja labiausiai paplitusias viruso padermes bei rekomenduoja būsimojo sezono vakcinos antigeninę sudėtį.

  Pasiskiepyti nuo gripo rekomenduojama  visiems, o ypač rizikos grupei priklausantiems asmenims kiekvienais metais rudens – žiemos mėnesiais, nes reikia 2 sav., kad  žmogaus organizme susidarytų antikūnai kovai su gripo virusu.

Geriausia pasiskiepyti prieš prasidedant gripo sezonui, tačiau net ir sausio-vasario mėnesiais skiepytis nėra vėlu, nes gripo sezonas paprastai tęsiasi nuo spalio iki gegužės mėnesio.

Gripo skiepai nuo ligos apsaugo vidutiniškai 12 mėnesių. Jau po 6 mėnesių nuo skiepo antikūnų organizme sumažėja dvigubai.

Antikūnų mažėjimui įtakos turi keletas veiksnių - skiepijamo asmens amžius ir asmens sveikatos būklė (pvz. lėtinės, persirgtos ligos).

Kuomet sveiki žmonės paskiepijami gripo vakcina jų organizmas pradeda gaminti antikūnus ir jie nuo gripo viruso yra apsaugomi visą sezoną.

Vyresnio amžiaus asmenys ir asmenys, su nusilpusia imunine sistema, negali pagaminti tokį pat kiekį antikūnų po skiepijimo, todėl jie gali sirgti lengva arba sunkia forma, tačiau išvengti sunkių gripo komplikacijų.

Sezoninio gripo vakcinos efektyvumas priklauso nuo vakcinoje esančio ir aplinkoje cirkuliuojančio gripo viruso antigenų atitikimo, nuo skiepijamų asmenų imuniteto būklės ir amžiaus.

Rizikos grupėms priklausantys asmenys kasmet skiepijami valstybės lėšomis finansuojama sezoninio gripo vakcina nemokamai. Norintys pasiskiepyti turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jeigu gyventojai neturi savo šeimos gydytojo arba nepriklauso rizikos grupei, tuomet gali kreiptis į bet kurią gydymo įstaigą ir pasiskiepyti savo lėšomis. Pradėti skiepytis bus galima, kai tik gydymo įstaigas pasieks gripo vakcina.

Rizikos grupės:

65 m. amžiaus ir vyresni asmenys;

asmenys, sergantys lėtinėmis (širdies kraujagyslių, plaučių ligomis, bronchine astma, metabolinėmis, inkstų ligomis, cukriniu diabetu, asmenys, kuriems yra imunodeficitinė būklė)

ligomis;

medicinos įstaigose dirbantys asmenys;

asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose;

nėščiosios

Valstybinė ligonių kasa prie  Sveikatos apsaugos ministerijos 2019-2020 metų gripo sezonui nupirko 144 456 gripo vakcinos (VAXIGRIP TETRA) dozes rizikos grupių skiepijimui. UAB „Tamro“ išvežiojo gripo vakcinas po visas sveikatos priežiūros įstaigas (ASPĮ).

Praėjusio 2018–2019 m. gripo sezono metu Lietuvoje valstybės lėšomis pasiskiepijo 127 708 tūkst. gyventojų.

Gripo vakcina šių metų sezonui yra keturvalentė,  pagaminta siekiant apsisaugoti nuo keturių gripo viruso padermių:

A/Brisbane/02/2018 (H1N1)pdm09-like virus

A/Kansas/14/2017 (H3N2)-like virus

B/Colorado/06/2017-like virus (B/Victoria/2/87 lineage)

B/Phuket/3073/2013-like virus (B/Yamagata/16/88 lineage)

Gripo virusai priklauso Orthomyxoviridae šeimai, kuri turi tris gentis: Influenzavirus A, B ir C. Gripo A virusas patogeniškas žmonėms, laukiniams ir naminiams vandens paukščiams, žinduoliams. Žmonių populiacijoje šis viruso tipas sukelia pandemijas ir epidemijas. Gripo B virusas plinta žmonių populiacijoje ir kas kelerius metus sukelia epidemijas. Gripo C virusas patogeniškas žmonėms ir kiaulėms, tačiau sukelia tik pavienius susirgimus ir nedidelius protrūkius.

Be skiepų svarbios ir kitos profilaktikos priemonės:

Dažnai plauti rankas;

Vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis;

Vengti masinio žmonių susibūrimo vietų;

Kosint ir čiaudint prisidengti burną;

Neplautomis rankomis stengtis neliesti akių, nosies ir burnos;

Gerai vėdinti patalpas;

Nuolat stiprinti savo sveikatą – grūdintis, laikytis sveikos mitybos, fizinio aktyvumo rekomendacijų;

Susirgus kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, gerti daug skysčių, likti namuose.

Antibiotikai virusų neveikia ir skiriami tik komplikacijų atvejais.

Praėjusio 2018–2019 metų gripo sezono metu Lietuvoje buvo užregistruota 49 677 gripo atvejai, iš kurių 26 atvejai baigėsi mirtimi  (NVSC duomenimis).

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, gripu kasmet suserga apie 5–10 proc. suaugusių ir 20–30 proc. vaikų. Nuo gripo, jo sukeltų komplikacijų, lėtinių ligų paūmėjimo, gripo sukelto miokardo infarkto pasaulyje kasmet miršta 500 000–1 mln. žmonių, Europos Sąjungoje/Europos ekonominės erdvės šalyse (ES/EEE) vidutiniškai 40 tūkstančių žmonių.



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook