Balsavimas

Ar jaučiatės Jurbarke saugiai?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Gyventojų apklausa: kaimo jau neturėtume sieti su skurdu

Gyventojų apklausa: kaimo jau neturėtume sieti su skurdu (0)

2014-05-08

L. Pilecko nuotr.

Kaimo jau nebereikia sieti su skurdžiai gyvenančiais žmonėmis, teigia sociologas, ekonomistas, Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu balandžio 11-24 dienomis rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai" apklausos duomenimis, blogiausiai savo padėtį vertina namų ūkiai rajonų centruose bei mažesniuose miestuose. Tuo tarpu didmiesčiuose bei kaimo vietovėse tokių sunkiai besiverčiančių namų ūkių yra mažiau.
40 proc. mažesniuose miestuose gyvenančių šeimų finansinę padėtį įvertino kaip blogą. Tarp didmiesčių ir kaimo gyventojų šie rodikliai buvo atitinkamai 28 ir 29 procentai.
R. Lazutkos teigimu, kaimo šeimų finansinė situacija jau kurį laiką nėra bloga, kadangi čia lieka vis mažiau smulkių ir atsiranda vis daugiau stambių ūkininkų, gaunančių didesnes pajamas.
"Aš senokai bandau prognozuoti, kad kaime padėtis keičiasi. Skurdas kaime turėtų palaipsniui nykti. Stambių ūkininkų, kurie dar ir samdo darbuotojus, padėtis neturėtų blogėti. Jie gauna Europos Sąjungos (ES) paramą, ūkiai vis stiprėja. Jei žiūrėtume į Europą, ten kaime skurdo nėra. Nors ūkininkai dažnai skundžiasi, jų skundai yra kitokie - dėl paramos, technikos atnaujinimo ir panašiai. Bet nesusiję su tuo, kad jie neturi užtektinai pajamų pragyvenimui. Skurdo tapatinimas su kaimu ir Lietuvoje turėtų ilgainiui baigtis", - naujienų agentūrai ELTA sakė R. Lazutka.
Anot pašnekovo, Lietuvos kaimas šiuo metu diferencijuojasi - čia lieka daugiausiai stambūs ūkininkai, o smulkieji ir jaunimas išvyksta į šalies miestus arba užsienį.
Tuo tarpu miesteliuose gyvenančioms šeimoms, pasak R. Lazutkos, nėra daug galimybių gauti didesnes pajamas.
"Miesteliuose nėra žemės ūkio, o pagrindinis pajamų šaltinis ten dažnai yra išmokos - pensijos arba bedarbių išmokos. Kai kuriuose miestuose dar yra valstybinių įstaigų, tačiau verslų ten nėra daug - viena kita parduotuvė. Tai, žinoma, padėtis ten tikrai nėra gera", - sakė jis.
"Baltijos tyrimų" apklausos duomenimis, balandžio mėnesį kiek daugiau nei dešimtadalis (12 proc.) suaugusių Lietuvos gyventojų savo šeimos finansinę padėtį įvertino kaip pagerėjusią per pastaruosius du mėnesius, ketvirtadalis (27 proc.) nurodė, kad jų šeimos finansinė padėtis pablogėjo, o šeši iš dešimties (59 proc.) atsakė, kad jų šeimos finansinė padėtis nepasikeitė. 2 proc. respondentų neatsakė į šį klausimą.
Tyrimas parodė, kad penktadalis namų ūkių savo finansinę padėtį įvertino kaip gerą bei nurodė, kad gali sau leisti pirkti beveik viską ko nori ar kad jiems yra prieinami kai kurie brangūs daiktai, tokie kaip televizorius, šaldytuvas ir kiti, bet labai brangių pirkinių, kaip butas ar vasarnamis, negali sau leisti.
43 proc. namų ūkių Lietuvoje finansinę padėtį įvertino vidutiniškai - nurodė, kad jiems užtenka pinigų maistui, drabužiams ir jie gali šiek tiek sutaupyti, bet to neužtenka stambesniems pirkiniams.
Trys iš dešimties namų ūkių šalyje savo finansinę padėtį įvertino kaip blogą - 25 proc. nurodė, kad jiems užtenka pinigų maistui, bet labai sunku nusipirkti reikalingų drabužių, o viena iš dvidešimties apklaustų šeimų nurodė, kad jiems neužtenka pinigų net maistui.
Savo šeimos finansine padėtimi dažniau yra nepatenkinti vyresni nei 50 metų žmonės, mažesnių miestų gyventojai, pensininkai ir bedarbiai bei respondentai, kurių šeimos pajamos per mėnesį yra mažiausios. 

ELTA ir "Šviesos" inf.



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook