Balsavimas

Ar reikia gyvūnų kapinių?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Klimatologas siūlo pratintis prie naujos lietuviškos žiemos: š...

Klimatologas siūlo pratintis prie naujos lietuviškos žiemos: šis metų laikas tikrai pasikeitė labiausiai (0)

2020-01-13

„Nors gruodis dar tik prasidėjo, bet už lango jau karaliauja gili žiema“, – taip skelbė naujienų portalai 2010 m. gruodžio 2 d. Kartu buvo priduriama, kad 2009-ųjų žiema „buvo neeilinė ir labai šalta“.

Tų pačių metų gruodžio pabaigoje sinoptikai parnešė, jog vakarinėje Lietuvos dalyje sniego dangos storis artėjo prie 2001 m. gruodį Nidoje fiksuoto rekordo – tuomet pajūrio kurortą buvo nuklojusi net 52 cm storio danga.

2009-ųjų žiema įsirėžė ir netoli Vilniaus gyvenančios Gintarės atmintyje. Moteris pasakoja, kad tuomet buvo ką tik susilaukusi dukrelės.

„Dukra gimė 2009 metų lapkritį. Pamenu, nebuvo įmanoma su vežimu pravažiuoti mišku. Stūmėme trise“, – juokiasi ji.

Gausiai apsnigtus miškus dar prieš dešimtmetį prisimena ir sostinėje gyvenantis Kęstutis.

Jis juokauja, kad 2010 m. žiema buvo laikas, kuomet mišku galėdavo prajoti tik arkliais.

„Realiai būdavo sniego tiek, kad iki balandžio vidurio miškuose, upių pakraščiuose išsilaikydavo ledo-sniego apnašos“, – sako jis.

Kaip DELFI pasakoja Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) klimatologas Donatas Valiukas, dar prieš maždaug 50 m. Lietuvoje balta, šalta ir snieginga žiema iš tiesų prasidėdavo lapkritį ir neretai užsitęsdavo kovą.

Jei jūs ar jūsų tėvai spėjote tai užfiksuoti fotografijose, džiaukitės, mat didelė tikimybė, kad tokios ilgos, šaltos žiemos, kai Lietuvą užklojusi sniego danga išsilaiko mėnesiais, ateityje jei ir bus, tai greičiau netikėta staigmena nei taisyklė.

Gruodis pasikeitė neatpažįstamai

Per visą stebėjimų laikotarpį meteorologai žemiausią temperatūrą gruodį fiksavo paskutinėmis 1969 m. dienomis. Tuomet Varėnoje ir Rokiškyje termometrų stulpeliai buvo nukritę net iki -34 laipsnių šalčio.

Tiesa, ir anksčiau pasitaikydavo atvejų, kai pirmasis žiemos mėnuo būdavo neįprastai šiltas.

Kaip skelbia meteo.lt, 1882 m. gruodžio 19 d. Druskininkuose buvo 15,6 laipsnių šilumos, o 1953 m. gruodžio 2 d. rekordas fiksuotas Šiauliuose – termometrai fiksavo +13,4 laipsnio.

Vis dėlto, anksčiau meteorologų gruodį fiksuoti ekstremalūs reiškiniai beveik visais atvejais buvo susiję su žiemiškais reiškiniais.

Pavyzdžiui, 1973 m. gruodžio 3 d. Kybartuose fiksuota net 13 val. trukusi stipri pūga, kai vėjo stiprumas gūsiuose siekė 28 m/s. Tais pačiais metais gruodžio 30 d. Kelmėje itin smarkiai snigo ir per 12 val. iškrito net 32,7 mm kritulių.

1978 m. Naujųjų išvakarėse užpustė Nidą – tuomet pūga šėlo beveik 18 val.

O dabar, sako D. Valiukas, būtent pajūris yra ta Lietuvos dalis, kur stipriai didėja besniegių žiemų tikimybė: „Gali pasitaikyti ir visai be sniego. Ypač vakarinėje dalyje ir pajūryje, kur yra buvę vos 10 dienų per sezoną su sniego danga. Ypač tame regione tokia tikimybė yra išaugusi.“

Apskritai, sako jis, žiūrint į maždaug 60-ties metų laikotarpį gruodis pasikeitė praktiškai nebeatpažįstamai. Pasak klimatologo, tai labiausiai sušilęs mėnuo iš visų dvylikos.

„Anksčiau jis būdavo pakankamai žiemiškas, tie žiemiški orai prasidėdavo ne su kalendoriumi, bet dažnai ir lapkričio pabaigoje. Ir baigdavosi ne kovo 1 d., bet nusitęsdavo dar į kovą.

Dabar kovą turime pavasarišką ir gruodį, bent jau pirmąją pusę, dažnai labiau rudenišką, tokį labiau besitęsiantį lapkritį negu žiemišką.

Gruodžio mėnesio temperatūra per tą laikotarpį pakilo net 3,7 laipsniais. Tai labiausiai sušilęs mėnuo iš visų metų“, – įžvalgomis dalinasi D. Valiukas.

Kaip skelbia LHMT, žemiausia temperatūra lapkritį buvo fiksuota 1998 m. Varėnoje – termometrų stulpeliai ten rodė -23 laipsnius šalčio.

Atšiauriausia kovo diena taip pat fiksuota ten pat tik 1964 m. – tądien varėniškius stingdė 37,5 laipsnių šaltis.

Žiema paveikta labiausiai

Apskritai, kalba D. Valiukas, klimato atšilimas žiūrint į visus Lietuvos metų laikus labiausiai paveikė būtent žiemą.

„Nuo 1961 m. iki dabar, jeigu Lietuvoje vidutinė metinė temperatūra pakilo 2,2 laipsniais, tai žiemos laikotarpiu, per tris žiemos mėnesius netgi 3,2 laipsniais“, – faktus vardija klimatologas.

Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad iš tiesų sumažėjo ir šaltų dienų, kuomet laikosi minusinė temperatūra. Blėsta ir dar vienas žiemos bruožas – ryškesni šalčiai fiksuojami vis rečiau.

„Jeigu imtume tą laikotarpį nuo 1961 iki 1970 m. Vidutinė metinė žiemos mėnesių temperatūra buvo -5,8 laipsniai. Dabar, jeigu imtume paskutinį dešimtmetį, turėtume -2,4. Tie pokyčiai iš tikrųjų yra labai ryškūs, labai dideli. Taip pat mažėja šalčio dienų, kai temperatūra nepakyla aukščiau nulio. Tokių dienų sumažėjo kažkur 22-ojomis.

Taip pat mažėja įvairaus šalčio dienų, kai temperatūra yra -15, -20, -25. Nereiškia, kad jų visai nebebūna, bet jų labai smarkiai mažėja, tai labai pastebima ir tendencinga. Nepaisant to, kad atskirais metais jų gali būti ir ne tiek mažai, bet jeigu mes žiūrėsime per tą beveik 60 metų laikotarpį, ta tendencija labai akivaizdi“, – sako D. Valiukas.

Nors, pasak pašnekovo, Lietuvoje ir toliau žiemą išlieka tinkamos sąlygos susidaryti sniego dangai, tačiau dėl nuolatinių svyravimų prastėja sąlygos jai ilgiau išsilaikyti: „Girdime, kad anksčiau pusnys būdavo labai didelės. Taip, jos būdavo didelės, bet, ko gero, svarbu ir tai, kad jos ilgai laikydavosi.“

Tiesa, kaip pastebi klimatologas, per 50-60 m. laikotarpį stipriai sumažėjo ir sniegingų dienų. Pavyzdžiui, rekordine meteorologai vadina 1995-1996 m. žiemą, kuomet sniegas rytų Lietuvoje laikėsi net 150 d., t.y. maždaug penkis mėnesius.

Pasak D. Valiuko, tai buvo labai anksti prasidėjusi, labai šalta ir labai snieginga žiema.

„Sezonas, kada iškrinta žiemiški krituliai, vis labiau stumiasi į priekį ir baigiasi vis anksčiau. Pirmo snygio data netgi tendencingai pasistūmė maždaug 10 dienų į priekį, o paskutinė – beveik 19 dienų anksčiau. Taip nebūtinai yra kiekvienais metais, vieni metai gali iškristi iš konteksto, bet yra tokia tendencija. Žiemai būdingų kritulių sezonas sutrumpėjo kažkur 30 dienų“, – stebėjimų rezultatais dalinasi pašnekovas.

Apie baltą trijų mėnesių žiemą teks pamiršti

Nors D. Valiukas mėgstančius ir mylinčius lietuvišką žiemą ramina, kad jos laidoti dar tikrai nereikia, o šaltų dienų neabejotinai ateityje dar pasitaikys, tačiau pripažįsta, kad tokios žiemos, kokios jos buvo prieš 50 ar 20 m., jei dar ir pasitaikys, tai labiau bus išimtis iš taisyklės.

„Pas mus tokia geografinė padėtis, kad vienas mėnuo ar vienas sezonas gali būti labai ekstremalus, iškrentantis iš konteksto.

Kokios vienos žiemos per 10 metų mes galime sulaukti labai žiemiškos. Bet kitos devynios bus būdingos pakitusiam klimatui.

Kad niekada nebesulauksime, taip teigti negalime, bet tendencija ir tikimybė yra, kad tokių žiemų, kaip būdavo anksčiau, bus vis rečiau ir rečiau“, – sako klimatologas.

O ateityje, anot jo, teks priprasti prie vis labiau ryškėjančių temperatūros svyravimų, kai minusinę temperatūrą keičia pliusinė ar atvirkščiai.

„Ta šiltėjimo tendencija niekur nedings, bet bus ekstremalumas. Tai nereiškia, kad visą laiką bus šilta – gali kaip ir dabar laikytis apie nulį, vos ne pliusinė temperatūra, nežymus minusas, ir po to būti toks staigus, trumpas – kelių dienų ar savaitės – didelio šalčio įsiveržimas“, – vykstančius pokyčius aiškina D. Valiukas.

Paklaustas, apie kokį šaltį kalbame, pašnekovas atsako: „Sakykime, -15, -20 laipsnių dienų tikimybė niekur nedings ir jų gali būti. Žiemą mes bet kokiu atveju turėsime, ji niekur nedings. Turėsime ir šalčio, ir sniego, bet ta žiema bus kitokia – trumpesnė, mažiau snieginga.“

Prie pokyčių, su kuriais teks susitaikyti, klimatologas priskiria ir drėgmę bei lietų. Jau dabar stebima tendencija, kad žiemos tampa šlapesnės, o ateityje šie pokyčiai, sako jis, bus dar ryškesni.

Remdamasis stebėjimų informacija D. Valiukas prognozuoja, kad Lietuvą žiemą vis dažniau gaubs ir debesys.

„Anksčiau turbūt būtų sniegas, dabar – lietus. Tų kietųjų kritulių mažėja, lietaus daugėja. Ta tendencija atspindi temperatūras – kai teigiama temperatūra, pas mus nebesninga, o lyja. Jeigu daugėja kritulių, daugėja ir debesų. Tad saulėtų dienų kažkiek mažėja. Jeigu anksčiau pas mus dažniau įsiverždavo anticiklonas, kuris lemia giedrus orus, ateidavo šalčiai ir ta pati saulė, dabar pas mus dažniau atkleliauja ciklonai nuo vakarų, kurie atneša ne tik lietų, bet ir apsiniaukusį dangų, mažiau saulėtų valandų“, – ne itin džiugia informacija dalinasi jis.

Ar šiemet dar sulauksime sniego? O kas dar laukia šiemet? Ar dar spėsime pasivaikščioti apsnigtu miško keliu?

Klimatologas užtikrintai sako, kad sniego šiemet dar tikrai turėtume sulaukti. Bent jau pastarojo dešimtmečio tendencijos rodo, kad būtent sausis ir vasaris tapo šalčiausiai tendencijos rodo, kad būtent sausis ir vasaris tapo šalčiausiais metų mėnesiais.

„Sniego mes, ko gero, bet kokiu atveju sulauksime. Dar neturėjome tokios žiemos, kad tos sniego dangos visai nebūtų, ypač sausį, vasarį. Jeigu pirmas mėnuo, gruodis, buvo labai šiltas, gerokai šiltesnis negu pas mus įprastai būna, tradiciškai pas mus šalčiausi sausis ir vasaris. Žiema pas mus turėtų ateiti sausį ir vasarį, paskutiniais dešimtmečiais taip ir būdavo.

Dabartinės prognozės, kurios, beje, dažnai besikeičiančios, rodo, kad antroji pusė turėtų būti labiau su minusu.

Nepaisant to, kad sausio mėnuo prognozuojamas šiltesnis už įprastines sąlygas netgi iki 1,5-2 laipsnių“, – teigia pašnekovas.

Sausio mėnesį žemiausią temperatūrą LHMT fiksavo 1940 m. Varėnoje – 17 d. ten buvo net -40,5 laipsniai šalčio.

Stiprus speigas Lietuvą kaustė ir 1970 m. paskutinėmis sausio dienomis – Utenoje tuo metu buvo -38 laipsniai.

1982 m. sausį meteorologai fiksavo šalies masto nelaimę sukėlusią daugiau nei 30 val. trukusią pūgą, kuri apėmė daugiau nei trečdalį Lietuvos.

Sniegingą 2009 m. žiemą turėtų prisiminti kauniečiai – sausio 3 d. sniego dangos storis laikinojoje sostinėje buvo 45 cm.



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook