Balsavimas

Ar jaučiatės Jurbarke saugiai?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Privalės užtikrinti, kad nesmirdėtų

Privalės užtikrinti, kad nesmirdėtų (2)

2019-10-08

Nuo 2024 m. sausio 1 d. visi ūkio subjektai Lietuvoje privalės užtikrinti, kad kvapai dėl jų vykdomos veiklos gyvenamosios aplinkos ore neviršytų 5 europinių kvapo vienetų (OUE/m³). Taip siekiama pagerinti netoli pramonės objektų gyvenančių žmonių aplinką. Iki šiol Lietuvoje galioja 8 europinių kvapo vienetų riba. Tvarkos pasikeitimas palies ir Jurbarko r. esančius ūkio subjektus.

Būsimų normų reikalavimus jau šiandien atitinkančio verslo atstovai kolegas įspėja, kad rasti tinkamą kvapų neutralizavimo technologiją gali užtrukti ne vienerius metus, o investicijos sieks šimtus tūkstančių eurų.

Kompromisinis sprendimas

Iš pradžių Sveikatos apsaugos ministerija ketino ribinę vertę sumažinti net 4 kartus iki 2 europinių kvapo vienetų, vėliau buvo svarstomas variantas diferencijuoti galimą kvapo stiprumą miestuose ir kaimo vietovėse, atitinkamai taikant 3 ir 5  OUE/m³ ribą, tačiau galiausiai priimtas sprendimas taikyti tokius pat reikalavimus, kokie šiandien galioja kaimyninėse valstybėse – Latvijoje ir Estijoje.

Priimant šį sprendimą buvo atsižvelgta ir į verslo išsakytas pastabas. Pasak Investuotojų forumo, „2 europiniai kvapo vienetai yra ypatingai žema kvapo riba, į kurią patenka net ir vidutiniam gyventojui minimaliai juntami kvapai ir dabartinėmis sąlygomis šią ribą potencialiai viršytų ženkli dalis ūkio subjektų. Dažnu atveju, dėl naudojamų technologijų, 2 kvapo vienetų riba būtų praktiškai nepasiekiama“.

Kvapo koncentracijos ribinė vertė yra matuojama ne didesniu nei 40 m atstumu nuo gyvenamojo namo ar visuomeninės paskirties pastatų, kaip viešbučiai, darželiai, mokyklos, asmens sveikatos priežiūros įstaigos.

Patarimas verslui – ruoštis investicijoms

„Nauji ribinės kvapo koncentracijos reikalavimai daliai verslo taps iššūkiu, kuriam reikėtų ruoštis iš anksto. Iš patirties žinome, kad tinkamo technologinio sprendimo paieška gali užtrukti kelerius metus, o ir investicijas reikia nusimatyti iš anksto“, - sako Klaipėdoje įsikūrusios biodyzelino gamyklos „Mestilla“ gamybos direktorė Margarita Salytė.

Iš rapsų biodyzeliną gaminančiai bendrovei kvapams sulaikyti tinkamos technologijos paieška užtruko beveik 5 metus.

„Didžiausia problema verslui yra tai, kad nėra vienos kvapų mažinimo technologijos, kuri tiktų visiems. Kiekvienas gamybos procesas yra unikalus ir net specialistai negali iš anksto pasakyti, kokį tiksliai galutinį poveikį turės viena ar kita technologija“, - pastebi M. Salytė.

Per penkerius pirmuosius veiklos metus 2007 m. Klaipėdoje pradėjusi veikti „Mestilla“ gamykla išbandė net 3 skirtingas technologijas – belgišką kvapų naikinimo reagentą, vokišką oro valymo įrenginį skruberį ir galiausiai – švedišką ozonavimo sistemą.

„Mūsų gamybos procesas specifinis, naudojame tik natūralios augalinės kilmės produktus, tad kvapas nėra toks, kuris keltų pavojų žmonių sveikatai, tačiau kvapo koncentracija gamybos metu susidaro didelė, todėl ieškojome sprendimo, kuris neutralizuotų, o ne maskuotų kvapą“, - pasakojo „Mestilla“ gamybos vadovė.

5 kvapo vienetų ribą, kuri Lietuvoje įsigalios 2024 m. „Mestilla“ pasiekė dar 2011 m., kai įdiegė Vokietijos gamintojų oro valymo įrenginį. Tačiau buvo nuspręsta ieškoti dar geresnių technologijų, kurios iki minimumo sumažintų kvapą. Sprendimu tapo papildomai įrengta švediška ozonavimo sistema, kai į aplinką patenka su ozonu sureagavęs gamybos metu susidaręs oras. „Mestilla“ ją instaliavo 2013 m.

2016 ir 2018 m. atlikti kvapų sklaidos modeliavimai parodė, kad kvapo koncentracija 250 m. atstumu nuo įmonės sklypo ribos sudaro 1,8 europinio kvapo vieneto, o ties gyvenamaisiais namais buvo apie 1,2 kvapo vieneto, beveik 7 kartus mažesnė nei reikalauja šiuo metu Lietuvoje galiojanti sveikatos apsaugos ministro patvirtinta higienos norma.

„Mestilla“ bendros investicijos į kvapų neutralizavimo sistemos kūrimą siekė 500 000 eurų, tad M. Salytė įmonėms, kurios turi pasirengti 2024 m. įsigaliosiantiems naujiems reikalavimams, pataria iš anksto nusimatyti papildomą biudžetą.

„Kvapų šalinimo technologijos nėra pigios. Be to, daugeliu atveju jas reikia įdiegti į patį gamybos procesą, tad kaštai auga. Atskira biudžeto eilute taps ir naujos sistemos eksploatacijos išlaidos“, - skaičiuoja „Mestilla“ gamybos vadovė.

Salytė sako, kad verslui teks susitaikyti ir su tuo, kad kvapo problema niekada nebūna išsprendžiama iki galo.

„Kol kas neįmanoma pasiekti, kad gamybos procese atsiradęs kvapas būtų neutralizuotas iki 0. Tokių technologijų paprasčiausiai nėra, o dabartinį rezultatą mes pasiekėme derindami dvi technologijas. Todėl, galime sakyti, kad „Mestilla“ vis dar yra geriausio sprendimo paieškos kelyje – nuolat domimės, kokios naujovės kuriamos ir diegiamos pasaulyje. O kol technologija bus sukurta, labai svarbu, kad verslas būtų atviras vietos bendruomenėms, išklausytų jas, rodytų gamybos procesus, aiškintų kaip veikia technologijos“, - apie bendravimo su gyventojais svarbą sakė biodyzelino gamyklos „Mestilla“ gamybos vadovė.



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook