Protestas: miesto gatvėmis riedėjo ūkininkų traktoriai (papil...

Protestas: miesto gatvėmis riedėjo ūkininkų traktoriai (papildyta, nuotraukos, video) (14)

2019-11-26

Antradienį rajono ūkininkai kartu su visos šalies žemdirbiais į miestų gatves išriedėjo traktoriais. Taip buvo protestuojama prieš planus didinti mokestinę ir kitokią finansinę naštą ūkininkams bei atkreipti dėmesį į dirbtinai keliamą žemdirbių ir visuomenės susipriešinimą.

Į Jurbarką ūkininkai organizuotomis kolonomis atvažiavo nuo Eržvilko, Girdžių ir Skirsnemunės. Susijungę į vieną būrį prasuko ratą per miestą, o susitikę su savivaldybės meru Skirmantu Mockevičiumi, išdėstė savo poziciją ir reikalavimus.

Ši akcija – antrasis etapas, kuriuo ūkininkai protestuoja prieš situaciją kaime. Lapkričio 8 d. Lietuvos žemdirbiai pradėjo pirmąjį visuotinės protesto akcijos etapą – „Žalieji kryžiai“.

Per tylią ir taikią akciją ūkininkai, bendrovės savo dirbamoje žemėje prie kelių statė žalius kryžius, transliuodami žinutę, kad priimami politiniai sprendimai žlugdo ekonomikos šaką, ant kurios sėdi visa šalis.

Rėžė priekaištus

Aiškios protestų gairės ir problemos buvo sudėliotos ir per lapkričio 22-ąją vykusius Lietuvos ūkininkų sąjungos tradicinius apdovanojimus „Metų ūkis 2019“ Kaune. Šalies ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas negailėjo karčių žodžių aukščiausiems šalies vadovams, tarp jų Premjerui Sauliui Skverneliui ir Prezidentui Gitanui Nausėdai. Pasak J. Talmanto, žemdirbiai itin ilgai buvo kantrūs ir susitaikydavo su visais naujais mokesčiais. Tačiau dabartinė politika peržengė visas ūkininkų kantrybės ribas.

„Šiandien ne tik konkurso prizininkai yra laimėtojai. Laimėtojai yra visi, kurie išgyveno paskutinius ypač sudėtingus trejus metus. Tačiau toliau taikstytis su naujais mokesčiais ir žemės ūkio žlugdymu nebeįmanoma“, – sakė J. Talmantas.

Pirmininkas ne tik visus pakvietė šį antradienį į gatves išvažiuoti traktoriais, bet ir patikino, kad nesikeičiant situacijai ūkininkai gruodį susirinks į sostinę.

Bauginimų neišsigando

Ūkininkų sąjungos pirmininkas J. Talmantas kalbėjo apie tai, kad ruošiantis protestams buvo sulaukta ir spaudimo. Paskelbus apie lapkričio 26-osios akciją, Kelių direkcija išplatino instrukcijas, kaip ir ko valdžios institucijos turi ir gali reikalauti iš akcijos dalyvių.

„Buvo parašyta ir tai, kad jeigu kas teirausis dėl leidimo gavimo, turi būti jiems atsakyta taip: „renginių keliuose organizavimo nesuderinimas su policija ir kitomis teisės aktuose nurodytomis institucijomis užtraukia baudą nuo 140 iki 300 eurų“, – sakė J. Talmantas.

J. Talmantas pridūrė, kad jam gėda už tokią valstybę. Taip pat prisiminė 2003-ųjų protestus, kai ūkininkai blokavo kelius, tačiau taip išsakę savo poziciją dar susilaukė ir teistumo.

Paramos nesulaukė

Jurbarko r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Jovarauskas tikina, kad antradienio akcija siekta atkreipti dėmesį į žemdirbių bėdas bei sunkėjančią mokestinę naštą.

„Nėra dar ta situacija labai bloga, tačiau nėra ir gera. Todėl mūsų akcijos, tiek pirmasis etapas, kai laukuose buvo statomi žalieji kryžiai, tiek antrasis, kai į miestus važiuojame traktoriais, yra neagresyvios akcijos, mes tiesiog norime, kad mus ir mūsų problemas matytų“, – sakė R. Jovarauskas.

Ūkininkas tikino, kad tiek jį, tiek jo kolegas nemaloniai nustebino vietinė valdžia ir institucijos – palaikymo išsakomoms idėjoms ir pagalbos įgyvendinant protesto akciją nesulaukta.

„Atvirkščiai, gavome pasirašyti dokumentus, kur, jei tik kas, grasinama baudžiamąja atsakomybe, įsipareigojome atlyginti nuostolius. Kad viskas būtų tvarkingai, neužkimštume miesto, prašėme policijos palydos – pareigūnai atsisakė mus lydėti. Su rajono meru Skirmantu Mockevičiumi taip pat susitiksime miesto pakraštyje. Norėjome tai padaryti prie savivaldybės, bet nesulaukėme pritarimo“, – sakė R. Jovarauskas.

Požiūris skaudina

Rajono ūkininkų sąjungos vadovas tikina, kad vietinių ūkininkų tokios pačios problemos, kaip ir visos šalies žemdirbių. Dalis bėdų – finansinės. Ūkininkai tikina, kad juos vis labiau spaudžia biurokratinė našta, itin žemos, o dažnai ir mažesnės nei savikaina, produkcijos supirkimo kainos, didėjantys mokesčiai ir nelygiateisė padėtis Europos Sąjungoje.

„Mes siekiame ir to, kad į ūkininkus nustotų žiūrėti kaip į priešus. Mes taip pat esame tos pačios visuomenės dalis. Visuomenė tikrai yra priešinama. Pavyzdys, kad esą ūkininkai turčiai, perka naują techniką, visureigius. Tie, kas ne žemdirbiai, nesupranta, kad į ūkį būtina nuolat investuoti – į žemę, į techniką. Visureigiai mums irgi reikalingi ne šiaip sau – reikia į tuos laukus nuvažiuoti, nuvežti, parvežti“, – sakė R. Jovarauskas.

Ūkininkas tikino, kad žemdirbių gyvenimo nesaldina ir rajono savivaldybė. Pernai ūkininkai išsikovojo 50 proc. žemės mokesčio lengvatą, bet šiemet mokestis žemės ūkio paskirties žemei sumažintas tik 15 proc.

„Realiai žemės mokestis mums pakilo dvigubai. Padidėjusi finansinė našta tikrai labai jaučiasi. Negi nėra daugiau iš ko paimti, tik iš ūkininkų?“, – kalbėjo pirmininkas.

Ūkininkas, savivaldybės tarybos narys Donatas Jackis mano, kad šiemet žemdirbiai atsikvėpė kiek lengviau – metai daugiau ar mažiau beveik visiems buvo sėkmingi. „Tačiau reikia suprasti, kad pagal vienus metus vertinti situacijos negalima. Prieš tai buvo sausros, buvo ir labai lietingų metų. Šitie metai leido kažkiek kompensuoti anksčiau patirtus nuostolius. Jei dar būtų ir šiemet buvusi sausra arba drėgna, tai daug kas būtų patekęs į labai keblią situaciją“, – tikino ūkininkas.

Pieno ūkį turintis Vygantas Baršauskas karčių žodžių turėjo dar daugiau. Vyrą itin piktina, kad ūkininkai visuomenės akyse verčiami priešais.

„Runkeliais pravardžiavo, kitaip vadino. Ir dabar kažkokiais parazitais verčia. Esą mes mokesčių mažai sumokam ar paramos daug gaunam. Gaunam paramos ir viską investuojam į techniką, į ūkius. Jei kam atrodo, kad tas ūkininko gyvenimas lengvas, galiu kartą per mėnesį pakviesti pas save, kad padirbėtų nuo ryto iki vakaro“, – sakė V. Baršauskas.

Vyras taip pat rėžė, kad valdžia nusitaikė į ūkininkus, nes nesugeba paimti pinigų iš šešėlinės ekonomikos. Taip pat daugybę lėšų iššvaisto asocialių asmenų rėmimui. „Išaugino valstybė tinginių kartą, kurie tingi dirbti. Bet kur netingės, jei pašalpų kaip algos gauna. Kiek valstybė tam išleidžia? Didžiules sumas. Aš niekad neprašiau paramos, pats užsidirbau. Vaikus užauginau, išleidau į mokslus. Darbo vietų sukūriau. Tai kodėl skriausti reikia mane?“, – klausė V. Baršauskas.

Įteikė reikalavimus

Rajono ūkininkai merui S. Mockevičiui išdėstė ne tik bendrą visos šalies žemdirbių poziciją, bet ir tai, kas netenkina Jurbarko krašte.

Žemdirbiai reikalavo sumažinti žemės mokestį, o jei tai nebus padaryta, numatyti aiškų procentą nuo surinktos sumos, kuris būtų skiriamas kaimo reikalams. „Tai galėtų būti ir keliai tvarkomi, ir kitokios bėdos sprendžiamos, tvarkoma melioracija. Turime aiškiai žinoti, ką gauname už tai, kad mokame didelį mokestį“, – sakė R. Jovarauskas.

Žemdirbiai taip pat reikalavo keisti komunalinių atliekų išvežimo tvarką ir mokesčius. „Mūsų situacija netenkina. Mokame dideles sumas nuo patalpų kvadratūros, o šiukšlių neišveža. Turime plėvelių, kitokių atliekų, jos nelaikomos komunalinėmis atliekomis. Jų neišveža, turime rūpintis patys, mokėti papildomai. Tose patalpose kitokių šiukšlių mes neturime. Kokios tos šiukšlės? Saldainio popieriukas? Jį įsidėjai į kišenę ir parsinešei namo. Taip pat norime realios galimybės rūšiuoti atliekas. Jei tai pasikeis, bus gerai. Jei ne, tai komunalinių atliekų mokestis ir liks mokesčiu dėl surinkimo ir tiek“, – sakė R. Jovarauskas.

Seime nepritarė

Per visą šalį nusiritusi ūkininkų protestų banga, panašu, privertė susimąstyti ir mokestinę naštą žemdirbiams kelti planavusius parlamentarus.

Seime buvo atmesti siūlymai panaikinti lengvatą, kuri šiuo metu taikoma šildymui naudojamam gazoliui, dar vadinamam ,,raudonajam kurui‘‘. ,,Raudonasis kuras‘‘ naudojamas ne vien žemės ūkyje, tačiau ir socialinių ir kitų įstaigų šildymui, kur nėra gamtinių dujų. Be to, nuspręsta, kad nebus dvigubinamas akcizas žemės ūkyje naudojamam ,,žaliam dyzelinui“.

Lukas PILECKAS



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook