Balsavimas

Ar pritariate mokytojų reikalavimams ir streikams?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Abejonių sukėlė projektų finansavimas

Abejonių sukėlė projektų finansavimas (0)

2018-03-21

Savivaldybės administracijos direktorė Vida Rekešienė tikina, kad susitikime Klausučiuose pateikti klausimai buvo netikėti, todėl į juos negalėjo atsakyti.

Ne kartą viešuose susitikimuose, taip pat ir savivaldybės vadovams teikiant veiklos ataskaitas, Klausučių bendruomenės centro pirmininkė, seniūnaitė Daivutė Gvildienė bandė išsiaiškinti, kaip savivaldybės biudžeto pinigai dalijami bendruomenių projektams. Nesulaukusi atsakymo ji kreipėsi į rajono tarybos narius. „Išsklaidykite abejones dėl skaidrumo“, – prašė D. Gvildienė.

Grubios klaidos

Jau pora savaičių po rajoną keliaujantys ir savo veiklos ataskaitas pristatantys savivaldybės vadovai susitikime su gyventojais Klausučiuose į D. Gvildienės klausimus atsakyti nesugebėjo. Klausučių bendruomenės pirmininkė jų uždavė ne vieną.

Abejonių dėl bendruomenių projektų finansavimo skaidrumo klausutiškei sukėlė grubios aritmetinės klaidos Jurbarko r. savivaldybės tarybos ir mero Skirmanto Mockevičiaus veiklos ataskaitoje ir negaunami atsakymai į klausimus apie bendruomenėms paskirtas sumas.

„Tiesiog akis bado matematinės klaidos ataskaitoje pateiktoje lentelėje, kurioje surašytos visos bendruomenių projektams gautos sumos iš savivaldybės ir valstybės biudžeto“, – tikino D. Gvildienė.

Neapsižiūrėjimu ar klaida to, kas surašyta lentelėje, nepavadinsi – sudėjus skaičius tikros sumos nuo pateiktų skiriasi ir keliais tūkstančiais eurų. Pavyzdžiui, ataskaitoje rašoma, kad 2017 m. Jurbarko r. savivaldybės nevyriausybinės organizacijos įgyvendino projektų už 65517,16 Eur, lentelėje ši suma pavirsta į 61917,16 Eur, o sudėjus skaičius gaunama 69572,49 Eur suma. Tokių neatitikimų lentelėje daug.

Iš kur pinigai?

D. Gvildienė prašė išsiaiškinti, kodėl Klausučių sporto klubui „Jaunuolynas“ paskirta 1500 Eur, kai Nevyriausybinių organizacijų (NVO) projektų finansavimo tvarkos apraše nurodoma, kad maksimali projektui įgyvendinti skiriama suma – 500 Eur. Jei projektai atrinkti finansuoti kitų finansavimo šaltinių ir įgyvendinami Jurbarko r. savivaldybės teritorijoje, jie gali gauti dalinį finansavimą iki 20 proc. projekto biudžeto, bet ne daugiau kaip 1000 Eur. „Nesakau, kad jiems nereikėjo skirti pinigų. Džiaugiuosi, kad „Jaunuolynas“ gavo finansavimą, tačiau kodėl jiems pervesta suma daug didesnė nei kitiems?“ – nesuprato D. Gvildienė.

Klausučių bendruomenės pirmininkė bendruomenių finansavimą pagrindžiančioje lentelėje ties savo projektu rado tuščią eilutę, nors pernai, spalį, į bendruomenės sąskaitą Jurbarko r. savivaldybės administracija pervedė 400 Eur. „Aš noriu žinoti ir savo bendruomenei paaiškinti, iš kokio šaltinio mes gavome pinigus ir kodėl būtent tokią sumą? Gal yra dar kokių fondų, iš kurių galėtume gauti finansavimą? Aš, seniūnaitė, už dabar mums skiriamus 50 Eur turėsiu teikti didžiausią ataskaitą, o savivaldybės administracija paaiškinti, iš kur pervedė pinigus, nesiteikia. Norime skaidrumo“, – dar kartą pakartojo D. Gvildienė.

Moters balse skambėjo nuoskauda: „Mes tikėjomės iš savivaldybės gauti 10 proc. tos sumos, kurią gavome savo projektui iš Žemės ūkio ministerijos. Pati bendruomenė prisideda savo pinigais, daug ką darome Klausučiuose už savo pinigus – sodiname gėles, tręšiame, šienaujame, rūpinamės apšvietimu, vėliavėles ant stulpų pakabinome – taip pat už savo pinigus. Kodėl viena bendruomenė sulaukia daugiau pagalbos nei kita?“ – rodos, pagrįstus klausimus kėlė D. Gvildienė.

Sprendimas priimtas anksčiau

Apie „Jaunuolynui“ paskirtus 1500 eurų sumą prieš savaitę paklaustas meras S. Mockevičius redakciją raštu informavo, kad Jurbarko r. savivaldybės taryba Klausučių sporto klubo „Jaunuolynas“ projektui „Klausučių sporto bazės remontas“, kurį teikė Kūno kultūros ir sporto departamentui, ne daugiau kaip 15 proc. projekto vertės kofinansavimą pažadėjo dar 2016 m. NVO projektų finansavimo aprašas buvo patvirtintas tik 2017 m. vasarį.

„Vadovaujantis šiuo aprašu buvo vertinami 2017 m. Jurbarko r. savivaldybės nevyriausybinių organizacijų veiklos projektai ir priimami sprendimai dėl tokių projektų dalinio rėmimo iš savivaldybės biudžeto lėšų. Pagal 2016 m. spalio 27 d. prisiimtą įsipareigojimą finansuoti ne daugiau kaip 15 proc. Klausučių sporto klubo „Jaunuolynas“ projekto „Klausučių sporto bazės remontas“ vertės, 1500 eurų buvo pervesta 2017 m., kuomet buvo pasirašyta finansavimo sutartis ir gauta 10000 eurų lėšų iš Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo“, – aiškina meras.

Dar išsamiau paaiškino savivaldybės administracijos direktorė Vida Rekešienė: „Taryba buvo priėmusi sprendimą dėl projekto finansavimo iki 15 proc. Projekto rengėjai iš departamento gavo daug mažesnę sumą nei prašė, todėl sprendė, ką su ja nuveikti. Už 10 tūkst. nuspręsta nudažyti sienas, o mūsų prašė prisidėti nors perkant naujas duris, nes senosios buvo visai niekam tikusios. Durys kainavo 1500 Eur. Galėjome skirti ir mažiau, bet projektą vykdantys žmonės rodė didelę iniciatyvą, patys atliko daug darbų, todėl nusprendėme skirti maksimalią sumą. Jie šią sumą išsiderėjo.“

Be to, bendruomenės remontuojama salė yra mokykloje – savivaldybei priklausančiame pastate.

Kitiems liko mažiau

Savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Audronė Stoškienė tikina, kad 1,5 tūkst. Eur Klausučių sporto klubui buvo skirti iš pernai NVO projektams numatytų 12 tūkst. Eur fondo. „Pinigų bendruomenių projektams buvo palikta, jų būtų užtekę, jei ne šitas neplanuotas projektas. Na ir tada bendruomenėms liko tiek, kiek liko. Kai visai nebeliko, lėšų skyrėme iš nenumatytų išlaidų fondo“, – sako A. Stoškienė.

Nuskriaustos liko bendruomenės, kurios teikė projektus Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) ir apie gautą finansavimą, pasak V. Rekešienės, savivaldybės administraciją informavo per vėlai. „Jei bendruomenė teikia projektą ministerijai ir po to norės gauti dalinį finansavimą iš savivaldybės, turi apie tai informuoti iš anksto, kad mes tam numatytume pinigų. Bendruomenės gali vykdyti projektus tik ministerijos ir savo lėšomis, iš mūsų nė neprašyti. Iš kur mums žinoti, kad vėliau kažkam prireiks pinigų?“ – sako V. Rekešienė.

Tad vėliau besikreipusioms kelioms bendruomenėms teko tenkintis likučiais – iš ŽŪM savo projektams gavusios 2,5-3,5 tūkst. Eur, iš savivaldybės sulaukė vos po 140 Eur paramos.

Klausučių bendruomenės centras savo projektui iš ŽŪM gavo daugiausiai – 7000 Eur. Jam 400 Eur buvo pervesta iš savivaldybės nenumatytų išlaidų fondo. „Skaičiavome, kiek procentų nuo sumos, gautos iš ŽŪM, skyrėme kitoms bendruomenėms, tokį procentą paskaičiavome ir Klausučių bendruomenės centrui. Kad visiems būtų vienodai“, – sako A. Stoškienė.

Pasak V. Rekešienės, nenumatytų išlaidų fonde kasmet būna 20 tūkst. Eur, kurie gali būti skiriami įvairioms reikmėms. Pavyzdžiui, dabar planuojama skirti pinigų gyventojų, neturinčių jokių pajamų, bet galimai sergančių tuberkulioze, medicininei apžiūrai atlikti. Pinigų iš šio fondo gavo ir kai kurios bendruomenės – Vertimų kaimo bendruomenė vykdydama projektą pritrūko pinigų linoleumui, Pilies kaimo bendruomenė paprašė padėti sutvarkyti pavėsines, gavo ir Klausučių mokyklos bendruomenė. „Pinigų skiriame tik labai konkretiems dalykams, prašome pateikti sąskaitas. Jei žmonės rodo iniciatyvą, daug dirba ir pritrūksta šiek tiek pinigų, galime paremti iš nenumatytų išlaidų fondo“, – sako V. Rekešienė.

Administracijos direktorė turi ir savo fondą, kuriame kasmet būna 10 tūkst. Eur, tačiau iš jo lėšų projektams neskiria. „Tai toks rezervas ypatingiems atvejams, stichinėms nelaimėms. Pernai gal kelis šimtus eurų iš to fondo paskyrėme civilinei saugai“, – tikina valdininkė.

Paaiškinti negali

Pasak V. Rekešienės, susitikime Klausučiuose išgirdusi D. Gvildienės klausimus iš karto nė nesuprato, apie ką ši kalba. „Galvojau, kad kažkas mano ataskaitoje negerai. Pasirodo, mero. Na, negaliu aš visko žinoti ir atsakyti, kai tik paklausia. Nesu genijus. Jei tikrai kažkas neaišku, galima ateiti į savivaldybę ir aiškintis“, – sako administracijos direktorė.

Prakalbus apie klaidas skaičiuojant NVO skirtus pinigus V. Rekešienė tik pečiais patraukė. „Matyt, lentelės rengėjai norėjo padaryti ją labai informatyvią. Bet ji nėra informatyvi, joje neatsispindi visas NVO finansavimas. O klaidų pasitaiko visiems. Negaliu diskutuoti apie tai, ko nežinau“, – sakė administracijos direktorė.

Lentelę rengė savivaldybėje bendruomenių darbą kuravusi, dabar Jurbarko viešajai bibliotekai vadovaujanti Rasida Kalinauskienė, tikrinti turėjo ir kiti darbuotojai, tačiau vargu ar tikrino. Tokios grubios klaidos verčia pamąstyti apie savivaldybės darbuotojų kompetenciją.

Pinigų bus daugiau

Šiais metais savivaldybės biudžete NVO projektams finansuoti numatyta 15 tūkst. Eur. Tai ne vienintelės lėšos, numatytos vyriausybinėms organizacijoms. Savivaldybė skiria dalinį finansavimą ir kitoms programoms, kuriose projektus vykdo įvairios asociacijos, klubai, ne pelno siekiančios organizacijos. „Finansuojame neįgaliųjų integracijos per sportą programas, penkias kitas neįgaliųjų integracijos programas, kurias vykdo įvairios neįgaliųjų organizacijos. Biudžete numatyta dalinai finansuoti ir VVG „Nemunas“ administruojamus kaimo bendruomenių, biudžetinių organizacijų projektus. Tam numatyta 21 tūkst. eurų“, – sako V. Rekešienė.

Administracijos direktorė pasidžiaugė planuojama naujove – savivaldybė finansuos NVO, teikiančių socialines paslaugas Jurbarko rajone, veiklos projektus. Tam biudžete numatyta 15 tūkst. Eur. Šį mėnesį savivaldybės taryba tvirtins šios programos aprašą.

V. Rekešienė informavo, kad Jurbarko rajono sporto asociacijos, klubai labai sėkmingai teikė projektus Kūno kultūros ir sporto departamentui. Įvairiems projektams jurbarkiečiai gaus 32 tūkst Eur. „Ir prie šių projektų turės prisidėti savivaldybė. Gal ne visus reikės remti pinigais, kai kur galvojame prisidėti keičiant langus ar atliekant kitą remontą. Ypač ten, kur patalpos priklauso savivaldybei“, – sako V. Rekešienė.

Administracijos direktorė suka galvą dėl etato darbuotojo, kuris galėtų dirbti su nevyriausybinėmis organizacijomis, bendruomenėmis. Laikinai bendruomenes kuruoja Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistė Odeta Vaitiekūnaitė.

Kol darbuotoja susipažins su nauju darbu, gali užtrukti kvietimo bendruomenėms teikti projektus paskelbimas. Pirmiausia numatoma dirbti su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamais projektais, vėliau skelbti konkursą ir savivaldybės lėšomis remiamiems projektams. „Ministerijos finansuojami projektai turėtų pajudėti balandžio–gegužės mėnesiais, o mūsų – dar vėliau“, – sako V. Rekešienė.

Pasak administracijos direktorės, galvojama, kad specialistas darbui su bendruomenėmis galėtų atsirasti Žemės ūkio skyriuje. Tokios patirties jau turi kitos savivaldybės. „Darbo šioje srityje yra tikrai nemažai, todėl galbūt būtų tikslinga turėti specialistą, kuris dirbtų šioje srityje“, – svarsto V. Rekešienė.

Galbūt atsiradus nuolatiniam būsto koordinatoriui atsiras daugiau aiškumo ir bendruomenėms, kaip, kam ir po kiek skirstomi pinigai. Juk ir dabar iki galo neaišku, kas gali būti pamalonintas nenumatytų išlaidų fondo pinigais, o kam – jų nematyti. Klausučiuose finansavimo klausimai greičiausiai iškilo dėl įtampos tarp dviejų bendruomenių, tačiau, kad ir kokia klausimų priežastis, valdininkai turėtų pateikti aiškius atsakymus.

Jūratė Stanaitienė



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook