Balsavimas

Ar pritariate valdininkų išvykai į mokymus Ispanijoje?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Atminties keliu grįžta žydų bendruomenės istorija

Atminties keliu grįžta žydų bendruomenės istorija (1)

2018-09-24

Kranto gatvėje dabar viskas kitaip, tačiau šis šulinys, pasak gidės Nijolės Paulikienės, mena laikus, kai Jurbarke prie Nemuno gyveno žydai – stovėjo jų namai, parduotuvėlės, mokykla, skambėjo jidiš. D. Karopčikienės nuotr.

Jurbarke iki Antrojo pasaulinio karo kone pusė gyventojų buvo žydai, panašiai ir kituose miesteliuose. O dabar rugsėjo 23-iąją minime Lietuvos žydų genocido dieną, po kurios viskas pasikeitė – 1943 m. tą dieną buvo likviduotas Vilniaus žydų getas. Gerai, kad nors nebebijome atsiminimų apie buvusius savo kaimynus, o istorijos audrose išlikę žydai sugrįžta į savo gyventas vietas ir stato atminties ženklus žuvusiems savo tautiečiams.

Atminties akmenys

Vakar Vytauto Didžiojo progimnazijos mokiniai lankė Jurbarko žydų kapus ir nešėsi po akmenėlį su nužudytųjų pavardėmis. Taip Lietuvos mokyklose vyksta akcija „Atminties kelias“. „Dėti akmenėlį ant kapo – žydų paprotys. Nors žydai savo kapų taip dažnai nelankydavo, bet mes mirusiuosius pagerbiame pagal savo tradicijas“, – sako gidė Nijolė Paulikienė.

N. Paulikienė primena, kad holokausto aukų palaidojimo vietos nederėtų vadinti žydkapiu, bet žydų kapinėmis, nors gal taip sakantieji blogos prasmės į tą žodį ir nesudeda.

Rugpjūčio pradžioje Jurbarke atsirado dar nebūtas žydų atminimo ženklas Kauno gatvės grindinyje. „Tai atminimo akmenys, arba stolperšteinai. Jurbarkiečiai, kurie kažką girdėjo, bet neranda, gal įsivaizduoja didelius akmenis, o tai yra tik varinės plokštelės ant šaligatvio su išraižytomis pavardėmis žmonių, kurie čia gyveno“, – sako N. Paulikienė.

Norint tuos atminimo akmenis pamatyti, reikia eiti iš Kauno gatvės link „Maximos“ ir – nuleidus galvą, tuo pačiu pagerbiant ir plokštelėje įrašytų žmonių atminimą.

Pirmoji atminimo lentelė (vok. Stolpersteine) buvo įrengta 1992 m. Kiolne, Vokietijoje. Idėjos autorius menininkas Gunteris Demnigas joje išgraviravo vadinamojo Aušvico nutarimo eilutes, kuriomis SS reichsfiureris Heinrichas Himmleris įsakė pradėti Vokietijos teritorijoje gyvenusių romų deportaciją į Aušvico koncentracijos stovyklą. Paskui plokštelėse pradėti įamžinti konkretūs žmonės, užrašant vardus ir pavardes, gimimo ir mirties metus, žūties vietą.

Jurbarke atminimo akmenys atsirado po rugpjūčio 5 d. čia vykusio Berkoverių šeimos susitikimo.

„Stolperšteinų atidengimo ceremonijoje buvo minėta, kad pasaulyje jau yra apie 70 tūkst. tokių atminimo ženklų 28 šalyse. Lietuvoje iki šiol jų buvo tik didžiuosiuose miestuose. Tačiau dabar, be tų 11 Jurbarke, šį savaitgalį dar ketinama įrengti ir kituose mažesniuose miestuose“, – pasakojo N. Paulikienė.

Visą straipsnį skaitykite laikraštyje arba prenumeruokite elektroninę laikraščio versiją.

„ŠVIESOS“ inform.



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook