Balsavimas

Ar tenkina požeminių šiukšlių aikštelių įrengimo kokybė?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Atomazga: Aukščiausiasis teismas kaltinimus panaikino

Atomazga: Aukščiausiasis teismas kaltinimus panaikino (8)

2019-02-11

UAB „DK statyba“ direktoriui Daivarui Rybakovui užteko tvirtumo apsiginti. Aukščiausiasis teismas kaltinimus dėl galimai neskaidrios buhalterinės apskaitos panaikino. J. Pileckenės nuotr

Sausio 31 d. Lietuvos Aukščiausiasis teismas panaikino dviejų žemesnės instancijos teismų nutartis ir jų suformuluotus kaltinimus UAB „DK statyba“ direktoriui Daivarui Rybakovui. Jam šis sprendimas ypač svarbus, mat D. Rybakovas ne tik vadovauja bendrovei, bet yra Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos Jurbarko r. skyriaus pirmininkas.

Sulaukė tikrintojų

Ši byla, iškart įgavusi „vokelių“ šešėlį, pernai buvo atversta Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmuose. Kilęs konfliktas pirmiausia vedė prie UAB „DK statyba“ ir dviejų jos buvusių darbuotojų ginčo, vėliau – tarp bendrovės ir Valstybinės mokesčių inspekcijos.

Mokesčių prievaizdų dėmesį bendrovė atkreipė dėl galimų mokestinių pažeidimų atsiskaitant su darbuotojais. 2017 m. du apdailininkais dirbę vyrai mokesčių inspekcijai raštiškai paliudijo, kad dalį atlyginimų bendrovės statybos darbų vadovas jiems išmokėdavo grynais pinigais degalinėje, kartais – savo namuose. Vyrai teigė, kad 2017 m. gegužės-rugpjūčio mėnesiais jiems buvo išmokėti 5993,94 Eur, už kuriuos algalapiuose nepasirašė.

Remdamasi šių liudininkų parodymais, mokesčių inspekcija konstatavo, kad UAB „DK statyba“ direktorius D. Rybakovas neužtikrino, jog visas darbuotojams mokamas darbo užmokestis būtų įtrauktas į buhalterinę apskaitą. Išvada buvo vienareikšmiška – pažeistas Buhalterinės apskaitos įstatymas ir už tai skirta bauda.

Mokesčių inspektorių nuostatas dėl galimo piktnaudžiavimo sustiprino atlikti patikrinimai. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė per kontrolinį pirkimą „DK statyba“ parduotuvėje negavo 0,89 Eur vertės kasos čekio. Be to, patikrinus kasą, buvo nustatytas 6,68 Eur perteklius. Šie duomenys mokesčių inspekcijai leido daryti išvadą, kad UAB „DK statyba“ apskaito ne visus pinigus.

Pasak D. Rybakovo, jis buvo iškviestas į mokesčių inspekciją, supažindintas su išvada ir skiriama bauda. UAB „DK statyba“ vadovo ir mokesčių inspekcijos požiūriai išsiskyrė. D. Rybakovas jam mestos kaltės kratėsi, o savo išvadas gindama mokesčių inspekcija kreipėsi į teismą.

Aiškinosi teisme

Pirmos instancijos teisme D. Rybakovas bandė įrodyti, kad buvę apdailininkai meluoja, mat vyrai buvo įtariami galimai pasisavinę bendrovės įrankius ir atleisti iš darbo. Jurbarko r. policijos komisariate dėl vagystės buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Pasak D. Rybakovo, teisme jis pateikė įrodymus, kad įvardijamos sumos mokesčių inspekcijai pasiskundę darbuotojai negalėjo gauti, nes ji būtų viršijusi sutartyje numatytą atlygį. D. Rybakovas sutiko, kad statybų darbų vadovas mokėjo darbininkams pinigus ir ne iškart, o vėliau juos įtraukus į buhalterinę apskaitą, galimai buvo pažeista tvarka, tačiau neigė „juodosios“ buhalterijos galimybę.

Į teismą liudyti apie gaunamus atlyginimus, jų mokėjimo tvarką ir konkretų statybų objektą, kuriame dirbo ir vėliau atleisti apdailininkai, buvo pakviesti kiti „DK statyba“ darbuotojai, tačiau į jų argumentus teismas neįsiklausė.

Pripažino kaltu

Pernai kovo 14 d. UAB „DK statyba“ vadovas išgirdo teismo nutarimą – pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Jurbarko teismo rūmuose priimtą nutarimą D. Rybakovas skundė Kauno apygardos teismui. Šis gegužės 21 d. priėmė D. Rybakovui taip pat nepalankią nutartį – pirmos instancijos teismo nutarimą paliko galioti. Kadangi apygardos teismo nutartis įsigalioja tą pačią dieną, D. Rybakovas sumokėjo jam skirtą 2700 Eur baudą, bet atsiraitė rankoves ir toliau įrodinėjo savo tiesą.

D. Rybakovas kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį teismą ir neslėpė nusistatymo, kad dar kitas etapas būtų Strasbūras.

Kreipėsi į Aukščiausiąjį teismą

Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija sausio 31 d. išnagrinėjo atnaujintą administracinio nusižengimo bylą. Susipažinus su bylos medžiaga ir teismų nustatytomis bylos aplinkybėmis bei prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą teiginiais, Teismas konstatavo, kad šie yra pagrįsti. Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios ir apeliacinės institucijos teismai savo sprendimus grindė iš esmės tik buvusių bendrovės darbuotojų rašytiniais parodymais, duotais tyrimo metu. Teisme abu mokesčių inspekcijai apie galimą pažeidimą mokant atlyginimus pranešę vyrai parodymus pakeitė D. Rybakovo naudai, tačiau teismai formaliai juos atmetė, neva jų nepatvirtina kita surinkta bylos medžiaga. Teisėjų kolegija nurodo, kad „ta kita bylos medžiaga“, teismų įvardyta kaip objektyvi, kelia pagrįstų abejonių, kaip ir argumentai, kuriais remiantis buvo atmesti kitų liudytojų parodymai.

Aukščiausiasis teismas atkreipė dėmesį, kad nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl D. Rybakovo ir jo advokatų pateiktų argumentų, kuriuos įvertinti buvo būtina. Abiejų instancijų teismai nevertino nurodytų darbo aplinkybių – kokį darbo krūvį už sulygtą atlygį turėjo abu apdailininkai, koks faktiškai jų išdirbtas laikas objekte, neatsižvelgė į D. Rybakovo ir kitų bendrovės darbuotojų pateiktus faktus, parodančius darbo dienos objekte vaizdą. Liudytojai teigė, kad jei buvusiems apdailininkams būtų mokėtas jų nurodomas atlyginimas, kitų darbuotojų darbo užmokesčiui pinigų išvis būtų nelikę.

Teismai, kaip objektyvų įrodymą, pateikė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. lapkričio 16 d. operatyvaus patikrinimo pažymą, kuri tik patvirtino buhalterinių dokumentų prieštaravimą apdailininkų parodymams, tačiau ne realų buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimą.

Aukščiausiasis teismas konstatavo, kad įrodymų apie įmonėje vestus neoficialius ar juodosios buhalterinės apskaitos dokumentus nėra. Teismas vertino, kad vienkartinis kontrolinis pirkimas bendrovės parduotuvėje, kai darbuotoja kasos aparatu neapskaitė 0,87 Eur ir neišdavė čekio ir rastas 6,68 Eur perteklius kasos aparate, negali būti laikomas pakankamu įrodymu, kad bendrovėje neapskaitomi pinigai.

Teismas pasigedo tiesioginių įrodymų ir kaltinimo liudytojų parodymų pagrindimo objektyviais įrodymais. Atkreiptas dėmesys, kad abu buvę bendrovės apdailininkai nuolat pažeidinėjo darbo drausmę ir darbštumu nepasižymėjo. Be to, tarp įmonės vadovo ir minėtų apdailininkų jau buvo kilę nesutarimų dėl dingusių įrankių, vyrai buvo atleisti iš darbo. Teismas darė išvadą, kad jie buvo suinteresuoti nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos baigtimi ir jų parodymus vertino kaip nepatikimus ir neobjektyvius.

Aukščiausiojo teismo teisėjų kolegija pasigedo ir kitų įrodymų. Išvadoje nurodoma, kad Mokesčių inspekcija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, vadovavosi įmonės pateiktais dokumentais ir dviejų darbuotojų paaiškinimais, tačiau jokių papildomų duomenų nepateikė.

Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje, išskyrus dviejų suinteresuotų buvusių darbuotojų paaiškinimus, kitų įrodymų, neabejotinai patvirtinančių UAB „DK statyba“ direktoriaus D. Rybakovo kaltę jam inkriminuojamo nusižengimo padarymu, nėra.

Teisėjų kolegija panaikino Marijampolės apylinkės teismo nutarimą bei Kauno apygardos teismo nutartį ir nutraukė administracinio nusižengimo teiseną D. Rybakovui.

Vertina kaip susidorojimą

Pats D. Rybakovas apie šį teismų procesą kalba atvirai – kas privalėjo būti atlikta pirmos instancijos teisme, padaryta nebuvo, kaltinamąjį nutarimą priėmęs teismas nesirėmė faktais. „Vertinu kaip politinį susidorojimą. Negali būti atsitiktinumo – trečią kartą dalyvauju rinkimuose ir trečią kartą prieš juos sulaukiu tikrintojų. Manau, kad ši situacija buvo užsakyta ir specialiai sumodeliuota, norint sudeginti mane ir kaip verslininką, ir kaip politiką“, – sakė D. Rybakovas.

Jo nuomone, byla sudėliota neatsakingai, remiantis suinteresuotų asmenų parodymais, kurie buvo lengvai paneigiami. Kodėl tų argumentų neišgirdo teismas, D. Rybakovas nesiima aiškinti, tačiau ir neslepia turįs nuomonę. Jo požiūriu, tokia teismų praktika, kai sprendimai priimami jų nepagrindus objektyviais įrodymais, diskredituoja pačią valstybę ir žmones veja į emigraciją. „Nesutikčiau, kad emigruojama tik dėl pinigų. Emigruoti priverčia ir požiūris į žmogų, o jis daugeliu atvejų – baisus“, – mano D. Rybakovas.

Pasak jo, šįkart Aukščiausiasis teismas parodė teismų darbo spragas, tačiau galbūt ir ten galėjo suveikti žmogiškasis faktorius – tiesiog skundo galėjo nepriimti nagrinėti. „Kaip jaučiuosi? Kaip žmogus, įrodęs tiesą ir neleidęs savęs sumindyti“, – sakė D. Rybakovas.

Jolita Pileckienė



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook