Balsavimas

Ar pasitikite rajono valdžia?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Darbai vandenvietėse: geras vanduo ir daugiau klientų

Darbai vandenvietėse: geras vanduo ir daugiau klientų (0)

2017-08-10

UAB „Jurbarko vandenys“ ir Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra pavasarį pasirašė sutartį, pagal kurią bus finansuojamas „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros Jurbarko rajone“ projektas. Pagal šį projektą darbai vyks Jurbarke, Smalininkuose ir Veliuonoje. 

Skirs milijonus

Visas projektas kainuos 1,9 mln. Eur, iš kurių beveik 1,16 mln. Eur – Europos Sąjungos fondų lėšos, o 744 tūkst. Eur investuos UAB „Jurbarko vandenys“ ir Jurbarko r. savivaldybės administracija.

Smalininkuose numatyta nutiesti beveik 4,5 km naujų vandens tiekimo ir beveik 4 km nuotekų surinkimo tinklų. Šiuo metu Sma-lininkuose yra 3,6 km vandens tiekimo trasų, kuriomis naudojasi 866 gyventojai, ir apie 5,5 km nuotekų surinkimo sistemų, prie kurių prisijungę 278 būstai, arba 603 smalininkiečiai.

Vandens tiekimo tinklais naudojasi 75 proc. Smalininkų gyventojų, o nuotekas centralizuotai šalina vos 53 proc. Europos Sąjun-gos direktyvos numato, kad šiomis sistemomis turi naudotis 95 proc. gyventojų, todėl pradėtas įgyvendinti projektas padės priartėti prie šio tikslo – centralizuotai vandenį galės gauti dar 137 gyventojai, o nuotekų sistema naudotis apie 110 smalininkiečių. Smali-ninkuose atliekami darbai kainuos per 700 tūkt. Eur.

Veliuonos miestelyje bus statomi vandens gerinimo įrenginiai, nes vienoje iš dviejų ten esančių vandenviečių vanduo buvo labai prastos kokybės. Įgyvendinus projektą liks viena vandenvietė ir bus nutiesta apie 1 km vandens tiekimo tinklų bei prijungti naiki-namos vandenvietės abonentai. Geresnės kokybės vanduo bus tiekiamas visiems 430 gyventojų, kurie dabar gauna vandens tiekimo paslaugas. Veliuonos projekto dalies kaina – beveik 145 tūkst Eur.

Didžiausia ir brangiausia projekto dalis įgyvendinama Jurbarke – čia statomi vandens gerinimo įrenginiai. Jie kainuos per 1,1 mln. Eur. Taip bus išspręsta jau ilgai Jurbarką kamuojanti mangano pertekliaus geriamajame vandenyje problema. Įgyvendinus projektą geresnio vandens sulauks 5014 būstų arba beveik 11 tūks. Jurbarko ir aplinkinių gyvenviečių, prijungtų prie bendros van-dens tiekimo sistemos, gyventojų.

Darbai įsibėgėja

Projekto darbų konkursus laimėjo dvi įmonės – Smalininkuose ir Veliuonoje dirba kauniškių bendrovė „Požeminiai darbai“, o Jurbarko vandens gerinimo įrenginius stato A. Žilinskio ir ko UAB.

UAB „Jurbarko vandenys“ direktoriaus pavaduotojas statybai Algimantas Dagys tikina, kad Smalininkuose ir Jurbarke darbai vyksta sparčiai, o Veliuonoje jų pradžios teks palaukti, nes Jurbarko r. savivaldybės biudžete visiems darbams iš karto pinigų nėra. „Darbus rangovai gali atlikti ir daug greičiau, tačiau jiems bus mokama tik pagal iš anksto suderintą grafiką“, – sako A. Dagys. Šis specialistas ir bendrovės direktoriaus pirmasis pavaduotojas – vyriausiasis inžinierius Jonas Tamulis stebi atliekamus darbus, prii-ma ir tikrina darbų aktus.

Smalininkuose darbų padaryta jau beveik už 200 tūkst. Eur. Vamzdynai jau sukloti. Darbai atlikti uždaruoju būdu veriant vamz-džius, o ne kasant, todėl neišraustos gatvės.

Jurbarke statybos vykdomos vandenvietės teritorijoje, todėl miesto gyventojai taip pat netrikdomi. „Pačių darbų miestiečiai nepa-jus, tačiau jie tikrai pastebės, kai po vandens gerinimo įrenginių paleidimo mes imsime plauti vandens tiekimo sistemą“, – sako J. Tamulis.

Darbai greičiausiai bus baigti anksti pavasarį, o šiek tiek atšilus UAB „Jurbarko vandenys“ darbuotojai plaus vamzdžius, kuriuo-se vykstant mangano ir geležies oksidacijai kaupiasi nuosėdos. „Tada gyventojai gali pastebėti vandens nešvarumų. Bet tai bus laiki-nas procesas, pats vanduo bus jau daug kokybiškesnis, be mangano. Gyventojus apie plovimo darbus informuosime ir prašysime kantrybės“, – sako vyr. inžinierius.

Įveiks taršą

Jurbarke statomuose vandens gerinimo įrenginiuose bus filtrai, kurie šalins manganą, geležį ir amonį. Geležies ir amonio normos vandenyje nebuvo viršijamos, o mangano koncentracija, pagal pernai vandenvietėje atliktus cheminius vandens tyrimus, normą vir-šiją 2,68 karto.

Buvo atlikta daug tyrimų, kviesti mokslininkai, rašomos studijos. Manyta, kad manganas į vandenį patenka iš grunto, tačiau bend-rovės „Jurbarko vandenys“ darbuotojai įsitikinę, kad tam įtakos turi ir vis labiau uždumblėjantis Jurbarko karjeras. „Mūsų gręžiniai negilūs, vos 20 m. Žinoma, kad į juos patenka ir paviršiniai vandenys iš karjero, Mituvos. Jurbarko vandenvietė vienintelė Lietuvoje neturi apsauginio sluoksnio“, – sako bendrovės specialistai. Gilesnių gręžinių įrengti neįmanoma dėl ten randamų sunkiojo metalo telkinių. „Daugiau vandens aplinkui nėra. Išžvalgius apylinkes jo rasta tik Nemuno lankoje, Palėkiuose“, – tikina J. Tamulis.

Pasak specialisto, didžiausia mangano koncentracija yra trijuose gręžiniuose, iš kurių stengiamasi vandens imti tik jo pritrūkus, avarijos atveju. Gyventojus pasiekiančiame vandens mišinyje mangano koncentracija ne tokia didelė kaip gręžiniuose. Jurbarko vandenvietėje per parą galima išgauti 6 tūkst. kub. m vandens, o panaudojama vos 1,5 tūkst.

Pasak A. Dagio, didelė problema ne tik manganas, bet ir seni vamzdynai. Jurbarke yra vandens tiekimo trasų, kurios įrengtos dau-giau kaip prieš pusšimtį metų. „Dabar remontuojamos, naujai tiesiamos trasos, renovuojamuose namuose įrengiami plastikiniai vamzdynai, tačiau daug vamzdžių likę plieniniai, kuriuose kaupiasi nešmenys ir teršia vandenį“, – sako specialistas.

Jurbarke neatnaujinta nė 15 proc. vandens tiekimo trasų, o kai kurios netgi neinventorizuotos, todėl apie jas bendrovė žinių neturi. „Daug nekokybiškų vamzdžių ir žmonėms priklausančiuose įvaduose į namus, dėl to kenčia vandens kokybė“, – sako bendrovės specialistai.

Vandens kokybė įgyvendinus projektą smarkiai pasikeis ir Veliuonoje. Antrojoje vandenvietėje, kuri bus uždaryta, imtuose vandens mėginiuose geležies junginių koncentracija normą viršijo net 12,55 karto, 2,12 kartų daugiau nei leistina rasta ir amoniako. Tokį vandenį naudodavo per 20 namų gyventojai. „Šią bėdą tuoj išspręsime. Mūsų bendrovė savo lėšomis įrengia ir nugeležinimo įrenginius Kazikėnų vandenvietėje“, – sako J. Tamulis.

Iš 38 vandens gręžinių net 33 priklauso savivaldybei. Jau ruošiami projektai įrengti vandens gerinimo įrenginius ir vandens gręžinius Griaužų, Paskynų, Graužėnų, Klangių, Belvederio, Pieštvėnų ir Tamošių kaimuose ir vandens tiekimo tinklus Stakiuose. Projektai bus finansuojami Europos žemės ūkio fon-do kaimo plėtrai ir Jurbarko r. savivaldybės biudžeto lėšomis. Tikėtina, kad projektų vykdymas prasidės kitais metais, o darbų trukmė – 24 mėn.

Kliūtis – archeologija

Gyventojai galbūt pajus tik tai, kad juos pasieks kokybiškesnis vanduo. Daugiau rūpesčių laukia Smalininkų gyventojų, kurie patys turės prisijungti prie naujai nutiestų vandens tiekimo ir nuotekų tinklų, kurie privedami tik iki gyventojo sklypo ribos.

Smalininkuose atliekant kasimo darbus dar reikalinga ir archeologo konsultacija. Projekte tam buvo numatyta 18 tūkst. Eur, tačiau bekasant atradus kaulų teko atlikti papildomus detalius tyrimus, kurie kainuoja dar 8,5 tūkst. Eur. „Turėsime prašyti savivaldybės padengti nenumatytas išlaidas“, – sako J. Tamulis.

Projekto vykdytojams išlaidas kažkas gali padengti, o gyventojams su tuo teks tvarkytis patiems – apie 10 namų savininkai, norėdami atsivesti vandens tie-kimo ir nuotekų sistemos atšaką iki namo, turės užsakyti brangiai kainuojančius archeologinius tyrimus. Ar visi tai pajėgs padaryti, o ir ar turės noro, nežinia.

Nors UAB „Jurbarko vandenys“ specialistai tikina, kad išsikėlė realius planus dėl naujų abonentų prijungimo prie tiesiamų vandentvarkos sistemų, tačiau vien reikalavimas atlikti archeologinius tyrimus gali sustabdyti gyventojų jungimąsi prie sistemos.

Įgyvendinus ankstesnius vandentvarkos projektus tekdavo ne kartą lankytis pas gyventojus, netgi griebtis grasinimų baudomis už aplinkos teršimą, kad jie jungtųsi prie bendrų vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo tinklų. Nebus lengva gyventojus įtikinti ir šį kartą, tačiau griežtėjant Europos Sąjungos požiūriui į aplinkos teršimą kito kelio nelieka – ir kaimų gyventojai turės gyventi civilizuotai: atsisakyti lauko tualetų ir mokėti už centralizuotu būdu tiekiamą vandenį bei šalinamas nuotekas.

Jūratė STANAITIENĖ



« Back

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook