Balsavimas

Ar pritartumėte, kad Dainių pelkėje būtų kasamos durpės?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Gamtoje – atokvėpis: žvejų brakonierių Jurbarko regione vis ma...

Gamtoje – atokvėpis: žvejų brakonierių Jurbarko regione vis mažiau (3)

2019-02-27

Jurbarko regiono vandenys ir miškai vilioja ne tik gamtos mėgėjus, bet ir medžioklės bei žvejybos taisyklių pažeidėjus. Įžūlūs brakonieriai nepaiso nei moralės kodekso, nei įstatymų, tačiau juos kontroliuojantys aplinkosaugos pareigūnai pastebi – situacija pamažu gerėja.

Anksčiau dažni šiurkštūs taisyklių pažeidimai – vis retesni ir nors medžiotojai nusižengia panašiai, žvejai tampa drausmingesni. Tai gyvosios gamtos priežiūros inspektoriams teikia vilties: pasak jų, žmonių sąmoningumas auga, o didelės baudos bei jas išieškantys antstoliai ima atgrasyti nuo taisyklių ignoravimo.

Kruvinas Nemuno ledas – jau praeitis

Nemuno turtai bei miškų gausa Jurbarko regioną išskiria iš Lietuvos žemėlapio, tačiau tai džiugina ne tik gamtos mylėtojus, bet ir nevengiančius neleistinais būdais šiais privalumais pasinaudoti. Todėl gyvosios gamtos priežiūros pareigūnai priversti nuolatos išlikti budrūs – brakonierių tiek ant upių ledo, tiek pamiškėse nemaža.

„Visoje Kauno apskrityje šią žiemą nustatyti 28 žvejybos taisyklių pažeidimai, kurių 11 priskiriami šiurkštiems nusižengimams, o medžioklės atitinkamai 53 ir 14. Lyginat su praėjusiais ir ankstesniais metais, skaičius panašus, tačiau pastebime gerą tendenciją – žvejai tampa vis drausmingesni. Nors Jurbarko rajone medžioklės taisyklių pažeidimų nustatome nemažai ir dažniausiai jie yra šiurkštūs, nelegalios žūklės atvejų mažėja. Ypač kalbant apie žvejus mėgėjus. Jie šiurkščiai nusižengia vis rečiau“, – sako Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Darius Jurevičius. 

Retėjančios brakonierių gretos leidžia lengviau atsikvėpti ne tik pareigūnams, bet ir gamtai. Pašnekovas pastebi, kad ankstesnės žiemos būdavo šaltesnės, todėl Nemuną apraukdavusį ledą gausiai apsėsdavo nelegalūs vėgėlių žvejai.

„Jurbarko rajonas išsiskiria šių žuvų gaudytojų gausa. Tačiau brakonieriai žvejodavo nelegaliu užkabinamuoju būdu – vėgėles traukdavo ne už galvos, o užkirtę per šoną ar uodegą. Taip pagavus žuvį, ją privaloma paleisti. Vėgėlių Nemune nemažai, todėl vaizdas būdavo kraupus: ledas kruvinas, brakonieriai laimikį traukia maišais. Kai sustiprinome žvejų mėgėjų kontrolę, tokių atvejų nebepasitaiko. Tačiau dabar Nemune užkabinamuoju būdu bandoma žvejoti šamus“, – teigia D. Jurevičius.

Brakonieriavimas dėl maisto – žiauriausiu būdu

Būtent tokią šamų žvejybą D. Jurevičius išskiria kalbėdamas apie įžūliausius brakonieriavimo atvejus. Juos išaiškinti, pareigūno teigimu, labai sudėtinga, todėl prireikia ties Rusijos Kaliningrado sritimi mūsų valstybės sieną saugančių pasieniečių pagalbos. Pastarieji turi vaizdo stebėjimo kameras, kuriomis užfiksuoti brakonierius daug lengviau.

„Kiekvieną rudenį nustatome draudžiamą šamų žvejybą užkabinamuoju būdu Nemune. Buvo keletas atvejų, kai brakonieriai šalia Jurbarko plaukia valtimis, echolotu aptinka duobes upėje, o kartu ten esančias žuvis ir bando jas neleistinai traukti. Šį rudenį su pasieniečiais išaiškinome bei sulaikėme pažeidėją, kuris už šono pagavo šamą, svėrusį net 54 kilogramus“, – prisimena pašnekovas. 

Įžūlumu linkę stebinti ne vien žvejai brakonieriai. Miškuose vis dar atsiranda statančiųjų kilpas – tai ypač griežtai baudžiamas nusižengimas, sukeliantis didžiules kančias gyvūnui.

„Sausį Jurbarko rajone, netoli Girdžių gyvenvietės, brakonierius kilpa pagavo stirnos jauniklį. Pažeidėjas buvo išaiškintas, teismo nubaustas 800 eurų administracine bauda, taip pat turės atlyginti 870 eurų žalą gamtai. Jis mums gerai žinomas, tai jau daro ne pirmąsyk ir, kaip didžioji dalis kilpininkų, yra asocialus asmuo: neturi nuolatinio darbo, gyvena iš pašalpų, vartoja alkoholį. Šiam šiurkščiam medžioklės taisyklių pažeidimui dažniausiai ryžtamasi ieškant maisto. Teismo skirtą nuobaudą planuojame išskaidyti dalimis, taip ją bus lengviau sumokėti. Jei tai nebus padaryta, perduosime antstoliams“, – situaciją komentuoja aplinkosaugininkas.

Gyventojai kviečiami pranešti apie pažeidimus – reaguoti pažadama iškart

Būtent baudos ir griežtas antstolių požiūris į jų nemokėjimą yra vienos pagrindinių priežasčių, D. Jurevičiaus teigimu, lemiančių situacijos gerėjimą. Kruopštus administracinių nuobaudų išieškojimas ženkliai mažina norą pažeisti žvejybos ir medžioklės taisykles, tačiau kartu auga ir sąmoningumas.

„Tai mus džiugina. Norėčiau pridurti, kad žmonės tampa vis labiau išprusę. Nežino taisyklių, nori susipažinti su jų pakeitimas – savarankiškai randa informacijos internete. Tačiau ir mes stipriname kontrolę, brakonieriai ima bijoti. Vykdome įvairias prevencines akcijas per žuvų nerštą, gyvūnų rują – tada, kai gyvoji gamta labiausiai pažeidžiama“, – būdus mažinti brakonieriavimą vardija pareigūnas.

Tačiau svarbiausias, anot pašnekovo, yra bendras pilietiškumas. Todėl pastebėjus žvejybos ir medžioklės taisyklių pažeidimus ar turint informacijos, kad tokie nusižengimai gali būti padaryti, D. Jurevičius ragina informuoti pareigūnus – veiksmų bus imamasi nedelsiant. Tai galima padaryti bendrosios pagalbos telefonu 112.

Užsak. Nr. 235.



« Back

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook