Balsavimas

Ar Jurbarko ligoninė turėtų likti?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Į muziejų – pasklaidyti šimtamečių spaudinių

Į muziejų – pasklaidyti šimtamečių spaudinių (0)

2018-02-28

Vasario 14 d. Jurbarko krašto muziejuje atidaryta parodų ciklo „Laiko ženklai spaudiniuose“ pirmoji dalis „Spaudiniai ir leidiniai 1918-1940 m.“

Į parodos atidarymą susirinko dvi kartos – jaunimas ir senjorai. Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijos dešimtokus ir vienuoliktokus į muziejų atlydėjo istorijos mokytojai Birutė Genienė ir Jonas Laurinaitis, paroda sudomino ir Trečiojo amžiaus universiteto studentus. Jiems ne tik pristatyta paroda, bet ir parodytas dokumentinis filmas apie nepriklausomybės akto signatrą, spaustuvininką Saliamoną Banaitį.

„Spauda telkė žmones, ugdė lietuvybę, sąmoningumą, norą būti laisviems, turėti savo kalbą. Spauda – pats narsiausias karys kovoje už Lietuvą“, – pristatydama parodą sakė muziejininkė Adelija Meizeraitienė. Ji priminė apie spaudos draudimo laikotarpį, kuris baigėsi vos keliolika metų prieš Lietuvos valstybės atkūrimą.

Parodos salėje lankytojus pasitinka knygnešio portretas – kaip sunkaus ir pavojingo lietuviškos spaudos kelio iki Valstybės nepriklausomybės paskelbimo metų simbolis. 1864-1904 m. carui uždraudus lietuvišką raštiją knygos buvo spausdinamos Mažojoje Lietuvoje ir drauge su degtukais, žibalu ir silke kontrabandininkų – knygnešių krepšiuose keliaudavo į Lietuvą.

Eksponuojamas ir pirmojo Didžiajai Lietuvai skirto politinio ir literatūrinio žurnalo „Aušra“ egzempliorius, lankytojai gali pabandyti perskaityti užrašą, parašytą „graždanka“ – lietuvišką žodį rusiškomis raidėmis.

Paroda supažindina su leidiniais, išspausdintais Tilžėje ir Lietuvos spaustuvėse nuo Nepriklausomybės akto paskelbimo iki Antrojo pasaulinio karo. Eksponuojami muziejaus fonduose saugomi spaudiniai bei leidiniai iš kraštotyrininko Vytauto Lekučio kolekcijos.

Muziejaus fondų saugotoja Aida Drejerienė sako, kad fonduose yra daug vertingos medžiagos, tačiau muziejuje maža vietos ją eksponuoti. „Tokią pat parodą rengia ir Šilalės muziejus. Paskolinome jam 49 leidinius. Medžiagos turime daug ir norime, kad ją matytų žmonės.“

„Muziejaus pareiga rinkti ir saugoti istorinius eksponatus. 100-mečio proga norime paskatinti žmones atidžiau ir giliau pažvelgti į istoriją, tarp šventinių renginių rasti laiko įvertinti tikrąją Valstybės gimtadienio reikšmę, nebėgti paviršiumi“, – sako muziejaus direktorė Lilija Jakelaitienė. Ji kviečia lankytojus neskubant pavartyti leidinius, paskaityti tekstus. Tam yra paruoštos baltos pirštinės – kad leidiniams nepakenktų ir skaitytojų rankos liktų švarios.

Ypač muziejuje laukiami moksleiviai. Mokytojai čia gali rengti pamokas, prieš akis matydami to laikotarpio eksponatus. „Devintokai mokosi apie spaudos draudimo laikotarpį. Manau, kad tikrai čia surengsime pamoką“, – sakė istorikė B. Genienė. Pamokoms moksleivius mielai pasirengusi priimti L. Jakelaitienė sako, kad nereikia į muziejų eiti per prievartą, būriais – geriau lai ateina mažiau, bet tikrai besidomintys ir nusiteikę sužinoti ką nors naujo.

Ką pavartyti parodoje, ras kiekvienas. Kraštotyrininkas V. Lekutis muziejui paskolino leidinius, kuriuose galima rasti jurbarkietiškų pėdsakų. Išdėliotos Stasio Šimkaus, Stasio Santvaro kūrybos knygelės, leidiniai su jurbarkiečių parengtais straipsniais. Visą šį lobį kraštotyrininkas surankiojo žmonių palėpėse ir antikvarinėse parduotuvėse. „Patraukia akį koks leidinys, imi vartyti, o ten – jurbarkietiški akcentai“, – šypsosi V. Lekutis, rodydamas viename žurnale aptiktą dailininko Antano Žmuidzinavičiaus tapytą Jurbarko vaizdą.

Tarp V. Lekučio rastų leidinių yra ir Vytėnų saleziečių vienuolyno leidinukas. Pasak kraštotyrininko, pirmasis Jurbarke knygeles dar 1905 m. išleido malūnininkas P. Krencius. Vėliau spaudoje daug dirbo Antanas Giedraitis-Giedrius, jo žmona Iliuminata, slapyvardžiu Nemuno bangelė, knygeles leido Antanas Tamošaitis – iš Jurbarko kilęs Teisingumo ministras, filosofinius veikalus rengė Izidorius Tamošaitis, poeziją leido Jurgis Baltrušaitis.

Per pusę tūkstančio senųjų leidinių turintis V. Lekutis sako, kad kitoms parodos dalims taip pat turės ką pasiūlyti. „Smagu, kai žmonės pamato šias knygas, leidinius. Nelaikysi gi paslėpęs“, – juokiasi kraštotyrininkas.

Iš Jurbarko krašto muziejaus fondų lankytojų akims pateikta daug įvairiausių leidinių. Pradėjus steigtis mokykloms buvo leidžiamos knygelės, žurnalai vaikams. Daug jų parengė Jurbarko gimnazijos inspektorius A. Giedraitis. Parodoje galima pavartyti „Žvaigždutę“ , „Saulutę“, „Žiburėlį“, leistus 1920-1940 m., jų prenumerata kainavusi keliolika auksinų, o vėliau litų. Buvo spausdinama daug religinės literatūros. Savo laikraštį leido Skirsnemunės parapija.

Kitame stende pristatoma specializuota literatūra kariams, policininkams, šauliams. Statutinės struktūros leisdavo savo leidinius, juos buvo galima prenumeruoti. „Kardas“, „Jaunimo vadas“, „Teisė“ , „Kriminalistikos žinynas“ bei kiti leidiniai parašyti šiuolaikiniam žmogui keistai skambančia lietuvių kalba.

Pasak muziejaus direktorės, tarpukariu buvo spausdinama daug patarimų, pamokymų leidinių ūkininkams, šeimininkėms, mokslinių veikalų, net enciklopedijų, o paprastiems žmonėms – ir sapnininkų. Parodoje galima pasmalsauti, kaip buvo spausdinami K. Donelaičio raštai, Lietuvos literatūros istorija, aprašomas lietuvių būdas ar kunigaikščio Vytauto Didžiojo gyvenimas.

Ši paroda veiks iki gegužės, vėliau bus eksponuojami leidiniai nuo 1940 m. Trečiojoje parodų ciklo dalyje lankytojų lauks spaudiniai, susiję su Jurbarko gimnazija, šiemet mininčia šimtmetį.

Muziejininkai Šimtmečio metais nori priminti ir kūrėjus, dirbusius Jurbarke. Vertėtų stabtelėti ir prie greta eksponuojamų Jurbarko krašto menininkų – kryžių ir kanklių meistro Prano Puišio ir skulptoriaus ir dekoratoriaus Pranciškaus Mikutaičio darbų. 60-osioms ir 30-osioms šių meistrų mirties metinėms skirtoje parodoje – jaukūs, lietuviška dvasia alsuojantys medžio dirbiniai, kūrėjų gyvenimo atspindžiai.

Ir istorijos sūkuriuose sukaupti leidiniai, ir prieš daugelį metų jurbarkiečių meistrų rankų sušildyti medinukai, ir šimtamečius leidinius vartantis šiuolaikinis jaunimas, ir visą gyvenimą besimokantys senjorai – tai dalis šiomis dienomis iškilmingai minimo Lietuvos valstybės atgimimo šimtmečio. Šimtmečiai lieka ne tik muziejų eksponatuose, bet ir žmonių mintyse, darbuose.

Jūratė Stanaitienė



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook