Įmonė tvarkytis su dumblo problemomis palikta viena

Įmonė tvarkytis su dumblo problemomis palikta viena (1)

2019-05-18

Laikino nuotekų dumblo saugojimo aikštelę pripildžius sklidinai UAB „Jurbarko vandenys“ direktoriui Dariui Dragūnavičiui tenka sukti galvą, kur dumblą dėti, nes sprendimo, kaip nuolat jį tvarkyti, nėra. J. Stanaitienės nuotr

Balandį Jurbarko r. savivaldybės tarybai pristatydamas UAB „Jurbarko vandenys“ 2018 m. veiklos ataskaitą įmonės direktorius Darius Dragūnavičius užsiminė apie dumblo tvarkymo problemą. Tai nebuvo naujiena rajono vadovams, nes bendrovės atstovai jau anksčiau kreipėsi į savivaldybę ir ieškojo išeities, bet sprendimų kol kas tenka ieškoti be pagalbos.

Uždraudė užarti

Jurbarkiečiai ne vieninteliai turi rūpesčių dėl nuotekų dumblo tvarkymo. Kiekviena savivaldybė ieško sau priimtinų būdų dumblą panaudoti. „Tai – visos respublikos problema. Ją spręsti reikia aukščiausiu lygiu. Aplinkos ministerija, mano nuomone, yra viena silpniausių grandžių. Nesulaukiame jokio konkretumo, gairių nubrėžimo. Kai kreipiamės pagalbos, gauname tik formalius raštus. Viskas paliekama spręsti patiems, o kažko nepadarius, grasinama bausmėmis“, – problemos ignoravimą aukščiausios valdžios lygiu įžvelgia D. Dragūnavičius.

Nuotekų dumblo tvarkymas pradėjo strigti praėjusių metų pavasarį.

UAB „Jurbarko vandenys“ Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos pateikė 2018-2020 m. planą, pagal kurį ketino nuotekų dumblu tręšti neapželdintą miško plotą. Tačiau gavo atsakymą, kad tokia veikla draudžiama.

Iki tol UAB „Jurbarko vandenys“ turėjo leidimą nusausintą nuotekų dumblą, kuris buvo kaupiamas 2008 m. pastatytoje laikino nuotekų dumblo kaupimo aikštelėje, užarti neapželdintoje teritorijoje Pašvenčio miške, po aukštos įtampos laidais. Nors toks dumblo tvarkymo būdas dar 2010 m. sulaukė įvairių vertinimų, visuomenės pasipiktinimo, tai, pasak UAB „Jurbarko vandenys“ direktoriaus pavaduotojo nuotekų ūkiui Egidijaus Tendzegolskio, buvo gamtai nekenksmingas ir civilizuotas būdas.

Nelikus galimybės dumblą užarti, buvo sudaryta sutartis su UAB „Tauragės vandenys“, eksploatuojančia dumblo apdorojimo įrenginius, kuriuose dumblas utilizuojamas. Jurbarke surinktas ir nusausintas dumblas buvo vežamas į Tauragę, iš kurios grįždavo jau granulių pavidalu kaip trąša. „Ši sistema taip pat turi trūkumų, nes mes patys turime nuvežti ir parvežti dumblą, pirkti transportavimui reikalingus maišus, ieškoti ūkininkų, kuriems tas granules perduoti. O tai – ne taip lengva. Ūkininkai nori, kad mes sutvarkytume visus tokiam tręšimui reikalingus dokumentus“, – sako E. Tenzegolskis.

Padėtis dar pablogėjo praėjusių metų pabaigoje pasibaigus sutarčiai su UAB „Tauragės vandenys“ – pastaroji atsisakė ją pratęsti. Neišvežamu dumblu sparčiai prisipildė laikinojo saugojimo aikštelė, jis kaupiamas ir Jurbarko nuotekų valykloje avarinėje aikštelėje esančiuose maišuose.

Ieškojo išeities

„Tikrai nesėdėjome rankų sudėję. Rašėme raštus įvairioms aplinkos apsaugos srityje dirbančioms įstaigoms, ministerijai, departamentams, kreipėmės į urėdiją, tikėdamiesi, kad bus rasta vieta dumblui įterpti, kalbėjome su aplinkosaugininkais. Iš visur sulaukėme formalių raštų ir problemos nustūmimo kitiems“, – sako pernai rugpjūtį konkursą į UAB „Jurbarko vandenys“ direktoriaus vietą laimėjęs ir dirbti pradėjęs D. Dragūnavičius.

Direktorius rodo pilną segtuvą susirašinėjimo su įvairiomis įstaigomis raštų, kuriuose jokio konkretaus sprendimo įmonei nesiūloma. „Mes prašėme leisti įrengti laikiną kompostavimo aikštelę. Tai būtų taip pat šiokia tokia išeitis. Dumblas drauge su šiaudais, mediena galėtų virsti kompostu, kuris jau nelaikomas atlieka. Jį, kaip trąšą, galima panaudoti be apribojimų dirvožemiui gerinti“, – sako D. Dragūnavičius.

Aplinkos apsaugos agentūra į bendrovės prašymą atsakė išvardydama įsakymus, kuriuose numatyta, kad dumblas gali būti kompostuojamas tik visus reikalavimus atitinkančioje kompostavimo aikštelėje, gavus taršos leidimą ir įmonę užregistravus Atliekų tvarkytojų valstybės registre. „Kitaip sakant, tai būtų normali statyba, kuri kainuotų 1 ar 2 mln. eurų. Tokių pinigų nėra. Nėra ir programų, kurios remtų tokias statybas. Tai buvo galima padaryti anksčiau, bet padaryta nebuvo“, – sako D. Dragūnavičius.

E. Tendzegolskis įžvelgia daug buvusios bendrovės vadovybės neveiklumo. „Ne viena savivaldybė pasistatė kompostavimo aikšteles. Bet buvusiam vadovui nereikėjo nieko, buvo toks nusistatymas. Gal buvo galvojama, kad dumblą bus galima amžinai miške užarti“, – neslepia seniai bendrovėje dirbantis specialistas.

UAB „Jurbarko vandenys“ iniciatyva savivaldybėje buvo sukurta darbo grupė, kuri turėjo spręsti dumblo tvarkymo problemą. Tačiau nieko konkretaus padaryti nepavyko. Nuspręsta pirkti vienkartinę dumblo išvežimo paslaugą, už kurią sumokės pati bendrovė. „Įvyko viešieji pirkimai. Jau turime nugalėtoją. Pasiūlyta tikrai gera kaina – 25 Eur už toną išvežto dumblo. Šiomis dienomis dumblo išvežimas turi prasidėti“, – sako D. Dragūnavičius.

Kiek tiksliai paslauga kainuos, bus galima sužinoti tik išvežus dumblą, kai bus aiškus tikslus jo kiekis. Būtina ištuštinti dumblo laikino saugojimo aikštelę, kurioje telpa 1800-2000 t dumblo. Jo sukaupta ir nuotekų valykloje.

Reikia iniciatyvos

Pasak D. Dragūnavičiaus, gegužės 8 d. jis vėl išsiuntė laišką UAB „Tauragės vandenys“ dėl sutarties atnaujinimo. „Pagal dabar viešame pirkime pasiūlytą kainą, tikriausiai net pigiau būtų dumblą išvežti jo sukaupus daug, o ne nuolat vežti į Tauragę, tačiau niekas nežino, kokia kaina bus kitą kartą“, – svarsto bendrovės direktorius.

Pasak jo, reikia ieškoti nuolatinio sprendimo, o ir saugojimo aikštelę norėtųsi laikyti tuščią ypatingiems atvejams, sezonui, kai negalima panaudoti iš dumblo gaunamas trąšas.

Be to, neaišku, ar UAB „Tauragės vandenys“ norės vėl sudaryti sutartį, nors D. Dragūnavičiaus įsitikinimu, tai padaryti jie privalėtų. „Kiek aš pats randu informacijos viešoje erdvėje, Tauragės dumblo apdorojimo įrenginiai buvo pastatyti už Europos Sąjungos lėšas ir turėjo būti skirti visam regionui“, – sako D. Dragūnavičius.

Iš tikro, 2015 m. Tauragės rajone, Ližių kaime, įgyvendinto Tauragės dumblo apdorojimo įrenginių statybos projekto tiksluose ir Aplinkos ministro įsakyme dėl projekto finansavimo numatyta, kad bus sukurti reikiami komunalinių nuotekų dumblo tvarkymo pajėgumai Tauragėje ir bus apdorotas nuotekų dumblas, susidarantis Tauragės, Skaudvilės, Šilalės, Pagėgių ir Jurbarko nuotekų valymo įrenginiuose.

„Prašėme savivaldybės vadovų, kad specialistai pasidomėtų, ar ši nuostata nėra privaloma. Jei įrenginiai buvo numatyti visam regionui, būtų kitaip galima derėtis su UAB „Tauragės vandenys“. Bet dabar viskas sustoję – rinkiminis laikotarpis, nėra paskirtų administracijos vadovų“, – sako D. Dragūnavičius. Savivaldybės vadovai galėtų šį klausimą kelti regioniniu lygiu, nes visi su panašiomis problemomis susiduria.

Kita bėda

Bendrovės nuotekų ūkiui vadovaujantis E. Tendzegolskis buvo griežtesnis. „Įmonė palikta viena. Niekam mes nerūpime. Dėkit tą dumblą kur norit. O sėdime ant bombos. Kol rajono valdžiai labiau rūpės privatus verslas, o ne savo įmonė, nieko nebus“, – žodžių į vatą nevyniojo specialistas, omenyje turėdamas dar vieną problemą, dėl kurios jurbarkiečių dumblo gali nepriimti UAB „Tauragės vandenys“.

Pasak specialisto, po nuotekų valymo liekančio dumblo sudėtis skiriasi. Jurbarkiečių į Tauragę vežamo dumblo UAB „Tauragės vandenys“ priimti nenorėdavo, nes buvo per didelis jo riebumas. Norint jį tinkamai išdžiovinti dumblo apdorojimo įrenginius tekdavo perreguliuoti. „Mes negalime nusausinti dumblo iki reikiamų rodiklių, nes po šonu turime įmonę, kuri nuotekas teršia riebalų suspensija. Tai – pieninė“, – tvirtina E. Tendzegolskis.

Į nuotekų valymo įrenginius patenka nuotekos iš Jurbarko, Kalnėnų ir Rotulių, iš vienuolikos kaimų vandens valymo įrenginių jos atvežamos. Kai į siurblinę supilamos nuotekos iš kaimų, pristabdomas nuotekų iš miesto paėmimas. „Tada ir dumblo konsistensija, spalva būna visai kitokia. Tai – tikrai buitinės nuotekos. O kai valome nuotekas iš miesto, riebalai užkemša visus dumblo sausinimo preso sietus“, – aiškina bendrovės direktoriaus pavaduotojas. Jurbarko nuotekų valymo įrenginių pajėgumas – 2450 m³ per parą. „Buitinių nuotekų!“, – pabrėžia E. Tendzegolskis.

Nuotekų valymas turi savo tvarką: nuotekos patenka į siurblinę, jos valomos mechaniniu būdu, leidžiamos per smėliagaudę, išvalomi buityje susidarę riebalai, įvedamas elementas fosforui šalinti. Kitose talpose iš nuotekų šalinamas fosforas ir azotas. Valymo procesus praėjusios nuotekos patenka į dumblo nusodintuvus – čia dumblas nusėda, o išvalytos nuotekos po patikros išleidžiamos į Nemuną. „Esame įsidiegę griežtą tikrinimo sistemą ir per tiek metų neturėjome jokio incidento, kad į upę patektų blogai išvalytos nuotekos“, – patikina nuotekų ūkio vadovas.

Nusėdusį dumblą reikia nusausinti dumblo sausinimo prese. Šį įrenginį bendrovė ką tik įsirengė naują. Čia ir prasideda bėdos: dumblas skiedžiamas vandens ir flokulianto mišiniu. „Mums leidžiamas riebalų suspensijos normatyvas yra iki 10 mg/l. Aš pats paėmiau nuotekų mėginį iš pieninės ir ištyriau. Jame buvo 25 mg riebalų litre. Kur mums dėti tuos 15 mg? Tie riebalai apvelia visus sietus ir mūsų nusausintas dumblas neatitinka reikalavimų. Tokio iš mūsų niekas neims“, – aiškina E. Tendzegolskis.

Specialistas tikina, kad apie šią problemą su rajono valdžia kalbėta ne kartą, tačiau išvadų – jokių. „Pieninei leido įsirengti savo gręžinį. Dabar nežinome, kiek tikrai vandens jie sunaudoja, kiek nuotekų išleidžia. Ir riebalų nuotekose nepripažįsta. Tiesiai mane kvailiu vadina. Kaip jiems leidžiama, taip jie ir daro. Ir ko norėti, jei dauguma priiminėjančių sprendimus nė nebuvę nuotekų valymo įrenginiuose ir nežino apie ką kalbama. O visi žmonės sumoka už tai, kai teršia privatininkas“, – pasipiktinimo neslepia E. Tendzegolskis ir patikina, kad gali pasirašyti po kiekvienu savo žodžiu ir už juos atsako.

Šį kartą, atrodo, dumblo problema išsispręs – konkurso laimėtojas jį išveš, tačiau neužtruks, kol dumblo vėl prisikaups. Reikalingi skubūs ir esminiai sprendimai, ne tik pačios bendrovės pastangos, bet ir savivaldybės šeimininkiškas požiūris.

Jūratė STANAITIENĖ



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook