Balsavimas

Ar pajutote, kad labai padidėjo žemės mokestis?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Iššūkių ir sėkmių rugsėjis sugrįžta į mokyklas

Iššūkių ir sėkmių rugsėjis sugrįžta į mokyklas (0)

2018-09-02

Tradicinė įžanga į naujus mokslo metus – mokyklų vadovų pasitarimas, skirtas pasveikinti kolegas su švente ir iššūkių bei sėkmių pilnu darbymečiu. D. Karopčikienės nuotr

Su astrų ir kardelių puokštėmis sugrįžta Rugsėjo 1-oji ir stabteli prie kiekvieno – ir sėdančio į mokyklinį suolą, ir to, kam jau seniai nuskambėjo paskutinis skambutis. Mokslo metų pradžios šventė mokyklose šiemet nukelta į pirmadienį. O švietimo įstaigų vadovus į pasitarimą rugpjūčio 29 d. pakvietė savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyrius. Darbiniai reikalai – posėdžiautojams, o sveikinimai – visiems, pradedantiems įtemptą, iššūkių ir sėkmių pilną darbymetį.

Sveikinimai ir atsisveikinimai

Mokyklų vadovų pasitarimas – tradicinė įžanga į naujus mokslo metus – buvo ir šventiškas, ir darbinis. Darbotvarkėje pažadėtasis siurprizas – mero pavaduotojo Sauliaus Lapėno muzikinis pasveikinimas ir linkėjimas: neškit tiesą!

Renginį vedusiai Švietimo, kultūros ir sporto skyrius vedėjai Jolitai Jablonskienei tai buvo pirmasis prisistatymas ugdymo įstaigų vadovams – ji skyriui vadovauja tik antra savaitė. Tad sveikindama ir linkėdama priminė, kad „Rugsėjo 1-oji – ne tik žinių, bet ir taikos diena, tikiuosi, kad taikiai, gražiai, darniai dirbsime ir bendrausime“.

Susitikime dalyvavo ir pedagogus sveikino Jurbarko r. savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius bei administracijos direktorė Vida Rekešienė.

„Rugsėjo pirmoji yra diena, kuri suvirpina kiekvieno širdį, nes visi esame buvę mokiniais. O mokytojai – tie žmonės, kurių rankose yra mūsų ateitis. Nuo to, kaip mokysite, auklėsite, vesite pažinimo keliu, priklausys visų mūsų ateitis, – skambiai pradėjo meras S. Mockevičius ir gręžėsi į mokyklų dabartį. – Esate tie, kuriuos labiausiai spaudžia permainų vėjas. Nežinia, kuri kamavo visą vasarą, nedaug sumažėjo, tai neduoda ramybės dirbant. Tačiau manau, kad išspręsite tas problemas, kurių nuolat kyla, nes be problemų gyventi neina. Labai linkiu, kad įveiktumėt tas negandas ar išbandymus, kuriuos mums siunčia Seimas ir Vyriausybė, bandydami, kiek mes esam atsparūs. Mokytojai turbūt labiausiai atsparūs, nes didžiulis stresas kiekvieną dieną, nes sunkėja, nežinau, dėl kokių priežasčių, bendravimas su jaunimu.“

Mero minėta nežinia, be abejo – naujasis mokyklų finansavimo modelis ir etatinis mokytojų darbo apmokėjimas.

Už ilgametį darbą meras padėkojo Vytautui Staponui ir Sigitui Vaitiekūnui, buvusiems mokyklų, kurios nuo rugsėjo panaikintos, vadovams – Raudonės mokykla panaikinta, Vadžgirio pagrindinė tapo Eržvilko gimnazijos skyriumi.

Rajono mokyklos sumažėjo 84 mokiniais ir 10 klasių komplektų. Neliko jau minėtų dviejų mokyklų. Bet pirmadienį, kai mokiniai sueis į klases, paaiškės, ar tikrai tik tiek – kartais mokyklos likimas sprendžiamas jau prasidėjus mokslo metams.

Jurbarko Vytauto Didžiojo ir Naujamiesčio mokyklos tapo progimnazijomis, arba, kaip buvo sakyta posėdyje, pakeitė įvaizdį.

Atidarytos dvi naujos ikimokyklinio ugdymo grupės – Skirsnemunės Jurgio Baltrušaičio pagrindinėje ir Jurbarko „Ąžuoliuko“ mokyklose.

Trims mokykloms skirti nauji geltonieji autobusai – Veliuonos gimnazijai, Naujamiesčio progimnazijai ir Skirsnemunės pagrindinei.

Gera mokykla

Su naujų mokslo metų aktualijomis, pokyčiais ir iššūkiais, perteikdama išvakarėse Švietimo ir mokslo ministerijoje vykusios konferencijos mintis, pasidalijo Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja J. Jablonskienė, savo pranešimą pavadinusi „Geroje mokykloje gera...“

„Praėjusių mokslo metų akcentas buvo mokytojas, o šių metų – mokykla. Tačiau gera mokykla be gerų mokytojų negali gyvuoti“, – pabrėžė skyriaus vedėja.

Geros mokyklos samprata nevienareikšmė ir kintanti. Mokinių poreikiai, ugdymo proceso organizavimas rūpi vadovams ir mokytojams. Mokiniams svarbu gerai jaustis. Tėvai apie gerą mokyklą turi savo nuomonę, kuri sklinda iš lūpų į lūpas.

Kažkada gera buvo laikoma mokykla, kuri sėkmingai pasiekė išsikeltus tikslus ir norimą rezultatą, vėliau imta orientuotis ne tik į rezultatą, bet ir į ugdymo procesą, kuris daro įtakos rezultatui. Dabar pagrindinis dėmesys kreipiamas į mokinio pažangą – geroje mokykloje mokinys kasdien turi patirti sėkmę.

J. Jablonskienė įvardijo daugybę geros mokyklos požymių ir jos kūrimo būdų bei prioritetines naujų mokslo metų darbo kryptis. Ir uždavė namų darbą – įsivertinti savo vadovaujamas įstaigas pagal novatoriškumą, atvirumą idėjoms, kiekvieno vaiko pažangos skatinimą, lyderystę ir partnerystę, įtaką rajono padagogų bendruomenės kultūros formavimui ir kt.

Mokyklų vadovus skyriaus vedėja kvietė inicijuoti birželį patvirtinto Pedagogų etikos kodekso svarstymą bei nusistatyti savo bendruomenės pedagogų etikos ir elgesio normas.

Iš naujovių, kurios rugsėjį pasieks mokyklas, minėtinas Kultūros pasas – jį, kaip ir atitinkamas paslaugas kultūros pažinimo įpročiams ugdyti ir patirčiai plėsti, gaus mokiniai.

Vidurkis – keturi

Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Genovaitė Grigucevičienė pristatė praėjusių mokslo metų pagrindinio ugdymo pasiekimų ir brandos egzaminų rezultatų apžvalgą.

Pagrindinį ugdymą baigė 272 jaunuoliai, pažymėjimą gavo 255. Matematikos patikrą laikė 266, įvertinimų vidurkis – 4,07. Mažokas, mažesnis už šalies vidurkį, nors tas irgi nedidelis – 4,75.

Specialistė priminė, kad būta diskusijų dėl užduočių, paaiškėjus tokioms menkoms dešimtokų matematikos žinioms, ir sakė ne visiškai pritarianti švietimo ir mokslo ministrės išsakytai nuomonei, kad Jurbarko r. mokyklose kyla pagrindinio ugdymo rezultatai.

Lietuvių kalbą dešimtokai mokėjo geriau – įvertinimų vidurkis 6,22.

Gimnazijas baigė 214, brandos atestatus gavo 201 absolventas. Egzaminų rezultatai geresni nei ankstesniais metais, o 26 šimtukų rajone dar nėra buvę. Ypač gausu šimtukų iš anglų kalbos ir informacinių technologijų. Deja, to negalima pasakyti apie matematikos ir fizikos egzaminus – pastarojo problemas G. Grigucevičienė susiejo su specialistų trūkumu ir pasidžiaugė, kad į Jurbarko gimnaziją ateina tvirtas fizikas. Bet matematikų, pasak skyriaus specialistės, dirba gerų.

Ir čia nenorom prisimeni tą 4,07 vidurkį.

Padėkojusi direktoriams ir mokytojams už gerą egzaminų sesijos organizavimą, G. Grigucevičienė sakė, pati, atrodo, nelabai tikėdama, kad ateinantį pavasarį neplanuojama egzaminų šeštadieniais.

Kiekvienas – lyderis

Jurbarko r. savivaldybė dalyvauja nacionaliniame projekte „Lyderių laikas“. Projektas skirtas švietimo darbuotojams ir gimė iš poreikio gerinti Lietuvos švietimo sistemos būklę, skatinti pedagogų tobulėjimą bei iniciatyvumą. Ši nacionalinė iniciatyva rūpinasi Lietuvos švietimo sistemoje įtvirtinti lyderystei palankią aplinką, skatinančią mokyklų, savivaldybių ir nacionalinio lygmens švietimo darbuotojus siekti mokinių ugdymosi pažangos, inicijuoti ir vykdyti kokybinius pokyčius savo organizacijose.

Aktyviau jungtis į projektą ir patirti realią jo naudą kvietė ir Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja, ir projekto eigą pristatęs šio skyriaus vyr. specialistas Lukas Bakšys. Vėliau – ir Jurbarko švietimo centro direktorė Aušra Baliukynaitė, šio projekto kūrybinės komandos narė. Komandai priklauso visų rajono gimnazijų, miesto mokyklų, Smalininkų TVM atstovai. Jurbarkiečių komandos pasirinkta tema – „Ugdymas kitaip ir kitose erdvėse“.

L. Bakšys pristatė mokyklose atlikto tyrimo rezultatus. Didelių apibendrinimų, nes tirta tik penkiose mokyklose, daryti gal ir negalima, bet įdomūs patys klausimai ir atsakymai. Mokytojus augti labiausiai įkvepia inovatyviais metodais dirbantys kolegos, įdomiomis pamokomis patenkinti mokiniai, o padeda administracijos paskatinimas ir pasitikėjimas mokytoju. Ne visiems vadovams pavyksta neapkrauti mokytojų papildomais darbais, naujos tendencijos užveda tik apie trečdalį direktorių, apie 60 proc. jų labai aktyviai stebi mokytojų vedamas pamokas.

„Mokykla – ypatinga erdvė, kurioje dirba vien lyderiai. Kiekvienas mokytojas – lyderis“, – pasitarime tikino Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja J. Jablonskienė.

Tačiau lyderiais negimstama, o diplomas dar nėra įdomių pamokų garantas. Mokytojas turi nuolatos pats mokytis, kad neliktų savo mokinių užnugaryje. Tokia buvo A. Baliukynaitės pranešimo „Kokybė ir kasdienybė: mokytis turi būti įdomu“ svarbiausioji mintis.

Pasirėmusi tik dviem sakiniais apie Jurbarko rajoną iš 2018 m. Lietuvos švietimo būklės apžvalgos: siekiant geresnių brandos egzaminų rezultatų tikslinga tobulinti mokytojų kvalifikaciją; didėja aukštos kvalifikacijos mokytojų dalis, tačiau išlieka viena mažiausių tarp panašių savivaldybių, pranešėja įrodinėjo mokymosi, kvalifikacijos kėlimo ir inovacijų mokykloje svarbą.

Mokytis turi būti įdomu ne tik mokiniui, bet ir mokytojui.

Keistis nereikia, nes išgyventi nebūtina – taip pasakytų nebent tas jaunimo ugdytojas, kuris pamokoje tepripažįsta tik lentą, kreidą ir žodį.

Danutė Karopčikienė



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook