Balsavimas

Ar Jurbarko ligoninė turėtų likti?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Įstatymų įkaitais tapę žmonės prašytojais būti nenori

Įstatymų įkaitais tapę žmonės prašytojais būti nenori (0)

2017-12-09

Lapkritį Jurbarko r. savivaldybės tarybai pateiktas svarstyti sprendimo projektas dėl žemės mokesčio lengvatų netikėtai atskleidė kai kurių tarybos narių požiūrį į gyventojus, kuriems jie ir turėtų atstovauti. Neapsikentę kylančių mokesčių ir į politikus pagalbos kreipęsi jurbarkiečiai pasijuto prašytojais, norinčiais pasipelnyti sukčiais ir biudžeto tuštintojais.

Sukėlė diskusijas

Savivaldybė sulaukė keturiolikos prašymų sumažinti arba visai atleisti nuo žemės mokesčio už 2017 metus. Prašymus teikė žmonės, turintys žemių Muitinės g., Smukučiuose, Jurbarkų kaime ir Jurbarke. Dėl vieniems asmenims priklausančių lengvatų sutarta vienbalsiai, o kitų prašymai sukėlė diskusijų.

Tarybai teikiami projektai pirmiausia svarstyti savivaldybės komitetuose. Jurbarko r. savivaldybė – nedidelė, todėl politikai neretai pažįsta į juos su prašymais besikreipiančius žmones ir žino situaciją. Svarstant žemės mokesčių lengvatas tarybos nariai greit suprato, kurie prašytojai „daro verslą“ ir tikisi naudos, o kuriems, gaunantiems nedideles pajamas, mokesčius mažinti būtina. Vieni gyventojai mokesčių lengvata lepinami kasmet neužduodant papildomų klausimų, o kitų pirmasis pagalbos prašymas sulaukė pasipriešinimo.

Pirmą kartą į tarybą, prašydami pagalbos, kreipėsi turintys žemių Muitinės g. jurbarkiečiai Česlovas Šlėgaitis, Antanas Urbutis, Jovita Butkienė ir Almina Kalibatienė. Šių gyventojų kreipimasis sukėlė tiek diskusijų, kad komitetuose politikams nepavyko rasti vieningo sprendimo, o pagalbos ieškantys jurbarkiečiai liko labai nusivylę – išrinktieji nesiteikė parodyti geranoriško dėmesio jų problemai, o kai kurie nevengė užgaulių replikų.

Nepakeliama našta

Gyventojų vardu į politikus kreipėsi atsargos pulkininkas leitenantas Č. Šlėgaitis. Jis teigia, kad Muitinės g., kaip ir kiti prašymus pateikę žmonės, jis žemę paveldėjo. 2013 m. pakeistas žemės įstatymas, ir pradėjo kilti žemės mokesčiai. „Prieš porą metų mokėjau 1300, pernai 1500, o šiemet gavau 1726 eurų sąskaitą. Tiek turėsiu dabar mokėti visada. Neturiu aš tokių pinigų. Ir kiti žmonės neturi“, – sako Č. Šlėgaitis.

Vyras patikino, kad dalis jo turimų 4 ha netinka jokiai veiklai – tai upės užliejamos lankos. Be to, veiklą tose žemėse riboja ir netoliese esanti Jurbarko vandenvietė – čia negalima įrengti kanalizacijos, daryti gręžinių, tiesti komunikacijų. „Kai čia kūrėmės, valdžia tikino, kad čia nutiestos visos komunikacijos, žmonės galės statyti namus, netgi Tėviškės gatvė plane pažymėta, o pasirodo, čia nieko negalima daryti“, – tikina ir A. Urbutis, kuriam už žemę taip pat tena mokėti tūkstantinį mokestį.

Žemės savininkai tikina, kad nuo įstatymo pakeitimo žemės mokesčiai pakilo daugiau nei 60 kartų. Registrų centras jų žemes įvertino neįsivaizduojamomis sumomis. „Mano žemė įvertinta 165 tūkst Eur. Iš tikro jos vertė – dešimt kartų mažesnė, tačiau tai įrodyti ne taip paprasta“, – sako Č. Šlėgaitis. Vyras kreipėsi į Registrų centrą dėl žemės vertės pakeitimo – čia jam pasiūlė pasisamdyti nepriklausomus žemės vertintojus ir kreiptis į teismą. Deja, nė vienas vertintojas to darbo nesiima. „Kalbinau kelis. Sako, negali vertinti Registrų centro darbo, nes praras licenciją. Niekas nesiryžta pyktis su šia įstaiga“, – tikina buvęs kariškis.

Žemės savininkai mato dar vieną išeitį – savivaldybė galėtų pakeisti šios žemės paskirtį. „Mes suprantame, kad šis įstatymas buvo nukreiptas prieš tuos, kurie spekuliuoja žeme, darosi pelną, tačiau mes tapome įkaitais, ir savivaldybė turi padėti savo gyventojams“, – įsitikinę jie. Dabar už Muitinės g. lankas, brūzgynais apaugusią ir niekam tinkamą žemę gyventojai moka tokius pat žemės mokesčius kaip ir gyvenantieji miesto centre.

Paskola – mokesčiams

Kasmet gaudami vis didesnes sąskaitas gyventojai sukosi, kaip kas išmano. „Mes su žmona abu buvę kariškiai, tad gauname pensijas. Žmonos pensiją – 170 eurų dedame į sąskaitą ir kaupiame iki rudens, kai reikia sumokėti žemės mokestį. To nepadarius tuoj sulauktume anstolių“, – sako Č. Šlėgaitis.

„Mano žmona turi važiuoti į Vokietiją senelių prižiūrėti, kad galėčiau tą 1000 eurų susimokėti. O ką daryti?“ – liūdnai klausia A. Urbutis. Vyras tikina, kad ne tik didžiulius mokesčius turi mokėti, bet ir prižiūrėti teritoriją – šienauti, tvarkyti. Lankas šienauja ir čia sklypus turinčios seserys A. Kalibatienė ir J. Butkienė. Pastaroji buvo priversta imti paskolą žemės mokesčiui susimokėti. „Abi su seserimi gavome 600 eurų sąskaitas, pusbrolis – 1000 eurų. Parašėm du prašymus sumažinti mokestį iki tol, kol bus perskaičiuota žemės vertė. Nejaugi nieko negalite padėti?“ – Finansų, biudžeto ir rajono plėtros komitete klausė A. Kalibatienė.

Žemės savininkai tikina, kad mokesčių mokėti jie neatsisako, tačiau ne tokius didelius, kad tenka ieškoti pagalbos. Sklypus ten negyvenantys jų savininkai bando parduoti, tačiau niekas neperka – užteka pasidomėti laukiančiais žemės mokesčiais. „Niekas jų neperka. Imkite už dyką ir turėkite“, – tarybos nariui Kasparui Jurevičiui, kuris šiems jurbarkiečiams liepė nesiskųsti ir parduoti nereikalingas žemes, atsakė J. Butkienė.

Kaltina ieškant pelno

Pagalbos besikreipusiems gyventojams koją kiša toje pat teritorijoje žemių įsigiję ir ją parduoti bandantys verslininkai. Jie ne tik sukelia žemės vertę, bet ir sudaro įvaizdį, kad visi čia sklypus turintieji užsiima verslu. Vieno asmens nupirkta žemė buvo padalyta į sklypus, keletą jų spėta parduoti, o likusieji pirkėjų taip ir nesulaukia. „Įsivaizduokit, žmonės ten brangiai nusipirko sklypus, nes buvo suplanuota čia atvesti visas komunikacijas, tačiau pasirodė, kad jie negali čia nieko statytis dėl aplinkosaugos reikalavimų, o mokesčiai pasidarė neįsivaizduojami“, – kaimyninių sklypų savininkus užjaučia Č. Šlėgaitis.

Tačiau iš politikų užuojautos sulaukti kur kas sunkiau. „Pirmame komiteto posėdyje vicemeras tiesiai pareiškė, kad biudžetas – svarbiausia, kitame – mūsų išrinktieji net akių nuo popierių į mus nepakėlė, o paskutiniajame išvadino pašalpų prašytojais. Skaudžiausia, kad mes esame tik biudžeto pildytojai“, – sako Č. Šlėgaitis.

Itin priešiškai šių gyventojų atžvilgiu nusiteikęs Finansų, biudžeto ir rajono plėtros komiteto narys K. Jurevičius. „Kodėl turim aukoti biudžeto pinigus? Norit gauti tūkstančius už žemę, tai ir neperka niekas. Ateina, padejuoja, o mes turim numest biudžeto pinigus. Ko einat į savivaldybę prašinėdami?“ – karščiavosi tarybos narys. Išklausęs jo kaltinimų, balsą pakėlė ir Č. Šlėgaitis: „O kas jums suneša tą biudžetą? Šitie žmonės, mokėdami tūkstančius, ir sunešė. Jūs, tautos išrinktieji, turėtumėte atsigręžti į gyventojus ne tik prieš rinkimus!“

Ieškoti išeičių

„Reikia ieškoti ilgalaikių sprendimų. Nereikia nervintis. Lengvatos siūloma nesuteikti, tačiau šiuo reikalu pasidomėti rimčiau“, – sakė meras Skirmantas Mockevičius.

Išeitis galėtų būti bendrojo miesto plano keitimas. Pasak Infrastruktūros ir turto skyriaus vedėjo pavaduotojos, architektės Gražinos Gadliauskienės, bendrasis miesto planas pradėtas rengti 2006 m., o patvirtintas 2008 m. kovą. „Po bendrojo plano rengimo praėjo 10 metų, todėl normalu, kad atsiranda įvairių poreikių ir pakeitimų, be kurių tenkinti gyventojų prašymų negalime. Plano keitimas nėra sudėtingiausias būdas problemai spręsti, bet gana nepigus“, – sako G. Gadliauskienė.

Parengti Viešvilės ir Veliuonos bendruosius planus kainavo po 20 tūkst. Eur, tad kiek kainuotų Jurbarko miesto bendrojo plano koregavimas, kol kas galima tik spėti. Šiuo metu savivaldybė yra išsiuntusi paklausimus 4 įmonėms, kad jos pateiktų komercinius pasiūlymus dėl plano koregavimo. Plano koregavimo procedūros gali užtrukti nuo pusmečio iki metų.

Pasak architektės, Muitinės g. teritorijoje, tarp UAB „Jurbarko vandenys“ ir kelio į Smukučius, yra 31 žemės sklypas. Visi sklypai yra Jurbarko miesto teritorijoje jau nuo 1970 m. „Beveik visiems besikreipiantiems dėl mokesčių mažinimo asmenims buvo atstatyta nuosavybė kaip žemės ūkio paskirties žemė. Šioje teritorijoje žemės savininkų prašymu buvo parengti 4 detalieji planai, kad būtų pakeista žemės paskirtis ar naudojimo būdas – vieniems į kitos paskirties gyvenamąją teritoriją, kitiems – į komercinę, dar kitiems – į kitos paskirties rekreacinę. Pati savivaldybė tos paskirties nekeitė. Žemės savininkai savo noru pasikeitė žemės paskirtį, todėl problema atsirado, kai buvo įvestas žemės mokestis, nes teritorijos ten yra nemažos“, – tvirtina G. Gadliauskienė.

Trūksta žmogiško požiūrio

Į tarybos posėdį atėję žemės savininkai buvo praradę viltį sulaukti politikų malonės. „Nekvieskit manęs kalbėti. Aš jau viską pasakiau. Lai sprendžia“, – sakė Č. Šlėgaitis, nusivylęs politikų elgesiu ir požiūriu į gyventojus.

Kad reikia įsigilinti į problemą ir padėti žmonėms, kolegas bandė įtikinti tarybos narė Zita Sorokienė. „Gyventojai tapo politikų ir įstatymų įkaitas. Siūlau atleisti juos nuo mokesčio ir ieškoti sprendimų, kaip pakeisti žemės vertę“, – siūlė ji.

K. Jurevičius nuomonės nepakeitė: „Kam juos remti? Norėjo verslą daryt, neišėjo. Pakeitė patys žemės paskirtį. Kiti gyventojai mieste taip pat moka didelius mokesčius“. K. Jurevičiui pritarė ir kiti kalbėję tarybos nariai. „Iškilo bendra problema – dideli mokesčiai. Kodėl jie tokie? Gal kažko nepadarėme? Reikia spręsti mokesčių problemą“, – sakė Donatas Jackis. Egidijus Giedraitis ir Darius Virvilas siūlė problemą spręsti koreguojant bendrąjį miesto planą.

Finansų, biudžeto ir rajono plėtros komiteto pirmininkas Algirdas Gudaitis tarybos posėdyje vis tik pasiūlė šiems keturiems gyventojams suteikti 20 proc. žemės mokesčio nuolaidą – lyg išprašytą kalėdinę dovaną. Taryba tam pritarė. Tačiau ar tai atpirks patirtą nepagarbą, pademonstruotą politikų aroganciją ir požiūrį į gyventojus, balansuojantį ties pažeminimo riba? Vargu. Politikai turėtų sau atsakyti, ar tai, kad gyventojai juos išrinko, leidžia elgtis nepagarbiai, nekreipiant dėmesio į juos iki kitų rinkimų.

Jūratė Stanaitienė



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook