Balsavimas

Ar miesto gatvės žiemą prižiūrimos tinkamai?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Konkursus lydi nesėkmės ir nepasitikėjimas

Konkursus lydi nesėkmės ir nepasitikėjimas (2)

2017-09-18

Veliuonos kultūros centro direktoriumi norėjo būti ir Algimantas Petraitis, ir Birutė Jurkšienė – konkurso rengėjams netiko vieno kandidato darbo patirtis, kito – išsilavinimas. J. Stanaitienės nuotr.

Kai geros darbo vietos – aukso vertės, ypač mažesniuose miesteliuose, gyventojai atidžiai stebi, kokie specialistai laimi savivaldybės skelbiamus konkursus. Nenuostabu, kad laimėję ar pareigų negavę kandidatai vertinami skirtingai, tačiau tam ir yra konkursai – kad būtų išrinktas pats verčiausias. Deja, labai dažnai lieka įtarimų, kad vienos ar kitos pareigos atiteko iš anksto „suderintam“ pretendentui.

Neranda specialistų

Pastaruoju metu Jurbarko r. savivaldybėje ne vieną konkursą teko skelbti pakartotinai, nes neatsirado norinčiųjų ar tinkančiųjų užimti, atrodo, šiltą savivaldybės tarnautojo vietą. Ta vieta savivaldybėje ar jai priklausančioje įmonėje, įstaigoje gal ir nėra tokia šilta: atlyginimas – ne pats didžiausias, gyventojai reikalauja dėmesio ir atsakomybės, turi sugebėti dirbti įvairialypiame kolektyve ir užsitarnauti vadovų pasitikėjimą.

Jau kurį laiką nepavyksta rasti Jurbarko r. savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos vyriausiojo specialisto, o ir šios tarnybos vadovo ieškota ilgai, kol į darbą buvo priimtas vienintelis pretendentas, atvykęs iš Trakų. Tik iš antro karto pavyko rasti ir Jaunimo reikalų koordinatorių.

Kiti konkursai sulaukia taip pat nedaug dėmesio arba laimėtojai keliauja iš vieno savivaldybės skyriaus į kitą.

Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialisto, atsakingo už sportą, konkurse dalyvavo vienintelė pretendentė, kuri jį ir laimėjo, o Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje pradėjo dirbti specialistė iš Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus.

Konkursus dažnai lydi skandalai, pretendentų nepasitenkinimas, gandai apie saviems dalijamas vietas ir reikiamam asmeniui pritaikytas konkurso sąlygas. Sakoma, kad ganduose visada būna dalis tiesos, o kiekvienas dalyvaujantis konkurse gali turėti savo nuomonę ir ją išsakyti.

Taip padarė Jurbarko autobusų parko direktoriumi norėjęs tapti Arūnas Čepulis. Jis skundėsi, kad konkurso komisija netinkamai įvertino konkurso laimėtojo – Arvydo Štulo vadovaujamo darbo patirtį. Pralaimėjęs kandidatas teigė, kad A. Štulas negalėjo turėti tokios patirties, nes jo individualioje įmonėje dirbo nuo 0 iki 2 žmonių.

Laimėtojas tokias kalbas neigė, o ir komisijai jo pateiktų darbo patirties įrodymų, matyt, užteko.

Darbo ir vadovavimo kolektyvui patirties klausimas iškilo ir paskelbus konkursą Veliuonos kultūros centro direktoriaus pareigoms užimti. Konkursas paskelbtas neįvykusiu, nes nė vienas pretendentas neatitiko kvalifikacinių reikalavimų.

Pretendavo dviese

Veliuonos kultūros centras be vadovo liko, jo darbuotojams pareiškus nepasitikėjimą direktorei Irmai Svetlauskienei. Nuo praėjusių metų gruodžio centrui vadovavo laikinoji vadovė – kultūrininkė, režisierė Birutė Jurkšienė.

Konkursas į Veliuonos kultūros centro direktoriaus vietą buvo paskelbtas liepą. Pretendentai dokumentus turėjo pateikti iki rugpjūčio 6-osios.

Reikalavimai pretendentams nebuvo kuo nors ypatingi – išmanyti įstatymus, gebėti juos taikyti praktikoje, turėti planavimo, kultūros politikos įgyvendinimo, pokyčių valdymo įgūdžių, išmanyti regiono kultūrinį savitumą, gebėti formuoti komandą ir jai vadovauti, mokėti organizuoti kultūros centro darbą, išmanyti raštvedybą, gebėti tvarkyti dokumentus, dirbti kompiuteriu ir kitų elementarių vadovams reikalingų įgūdžių.

Svarbiausi ir pretendentams lemtingi buvo du reikalavimai – aukštasis universitetinis išsilavinimas su bakalauro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintas išsilavinimas, arba aukštasis koleginis išsilavinimas su profesiniu bakalauro kvalifikaciniu laipsniu ar jam prilygintas išsilavinimas humatitarinių, socialinių ar meno studijų srityje, taip pat turėti ne mažesnę kaip vienų metų vadybinio darbo patirtį kultūros srityje, arba vadovavimo meno kolektyvams darbo patirtį.

Veliuonos kultūros centro vadovo vieta sudomino šias pareigas laikinai einančią B. Jurkšienę ir dabar individualia veikla užsiimantį, 16 metų Jurbarko kultūros centre fotografu-kino operatoriumi dirbusį Algimantą Petraitį, tačiau abu kandidatai neįtiko konkurso rengėjams.

Įtarė apgaulę

Konkursas turėjo įvykti rugsėjo 6 d., tačiau dar tos pačios dienos rytą į redakciją paskambinęs A. Petraitis patikino, kad konkursas – nešvarus, o jis pats pašalintas neva neatitikus keliamų reikalavimų. Ir iš tikro – iš savivaldybės vadovų darbotvarkės išnyko punktas apie šį konkursą, nors dar išvakarėse tokia informacija buvo.

A. Petraitis pasakojo, kad visus nurodytus dokumentus įkėlęs į Valstybės tarnybos departamento svetainę dar rugpjūčio 3 d. ir gavęs patvirtinimą, kad jie tinkami. Rugpjūčio 14 d. A. Petraitis sulaukė mero Skirmanto Mockevičiaus pasirašyto laiško apie konkurso datą ir laiką.

Tačiau ramiai laukti konkurso pretendentui trukdė pasklidusi žinia, kad jo konkurentė jau sveikinama kaip konkurso nugalėtoja.„Birutė visur mosikuojasi kaip direktorė, per krašto šventę jai jau ranką visi spaudė, kaip vadovei. Supratau, kad vieta paruošta jai“, – tikina A. Petraitis.

Vyras ėmėsi žygių: patyrinėjęs B. Jurkšienės biografiją, kuri, pasak jo, prasidėjus konkursui buvo gražiai patalpinta Veliuonos kultūros centro svetainėje kaip puiki reklama, aptiko, kad konkurentė baigusi Telšių kultūros mokyklą, o tai neatitinka nurodytų išsilavinimo reikalavimų. A. Petraitis dar pasitikslino ir Vilniaus dailės akademijoje, kuriai dabar priklauso Telšių mokykla – šios mokyklos baigimas prilyginamas spec. viduriniam išsilavinimui.

Kad būtų tikriau, pretendentas kreipėsi ir į savivaldybės kontrolierių Saulių Jakštį, ir į Kultūros ministeriją, ir į Vyriausybės atstovę Tauragės apskrityje Ireną Ričkuvienę, perspėdamas, kad konkursas gali būti nesąžiningas. „Matyt, kai aš visur pradėjau judinti ir savivaldybė gavo perspėjimą, iš konkurso išmetė ir mane“, – įsitikinęs A. Petraitis.

Vos ne konkurso išvakarėse – rugsėjo 4 d. jį pasiekė dar vienas mero laiškas. Šįkart pretendentas buvo informuotas, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodra“) Šilalės skyriaus duomenis, jis neturįs reikiamos vadybinio darbo patirties ir konkurse dalyvauti negali.

Mįslė dėl patirties

A. Petraitis pasakoja, kad priduodant dokumentus, už jų priėmimą atsakinga savivaldybės Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vyr. specialistė Edita Pažereckaitė paprašė pateikti jo vadovaujamą arba kultūrinę darbinę patirtį įrodančių dokumentų. „Aš buvau pateikęs Jurbarko kultūros centro direktorės Aidos Bliundžiuvaitienės pasirašytą kultūros ir meno darbuotojo atestavimo lapą, kuriame nurodyta, kad aš turiu 13 metų darbinę patirtį, surašyti projektai, renginiai, kuriuos aš organizavau. Kadangi šią pažymą specialistė atmetė, nors aš manau, kad ir jos turėjo pilnai pakakti, aš nusiunčiau pažymą apie prieš kelioliką metų veikusią mano VšĮ „Nominacija“, kuri užsiėmė renginių organizavimu. Vėliau ši mano veikla buvo labai tikrinama“, – sako A. Petraitis.

Pasak buvusio pretendento, prieš pat konkursą – rugsėjo 4 d. meras paprašė „Sodros“ duomenų, kiek darbuotojų dirbo A. Petraičio vadovaujamoje VšĮ, tačiau E. Pažereckaitė „Sodros“ darbuotojus patikino, kad reikalingi tik dabartiniai duomenys, o dabar VšĮ „Nominacija“ darbuotojų nėra. „Tai tapo pretekstu mane išmesti iš konkurso, nes jame nebegalėjo dalyvauti B. Jurkšienė“, – tvirtina A. Petraitis.

Savivaldybės iš „Sodros“ gautą pažymą A. Petraitis vadina fiktyvia, o pats kitą dieną – rugsėjo 5-ąją, iš „Sodros“ gavo dvi pažymas, kad 2000-12-01 ir 2004-01-01 jo vadovaujamoje įstaigoje buvo du darbuotojai. Pažymas jis persiuntė į savivaldybę, tačiau beveik iki pat numatytos konkurso valandos atsakymo nesulaukė. Apie nutrauktą konkursą raštą jam persiuntė Vyriausybės atstovė I. Ričkuvienė.

„Tos pažymos – tik neteisėtų veiksmų pateisinimas. Kažkaip reikėjo manęs atsikratyti. Gaila laiko – rinkau dokumentus, kaip studentas pildžiau anketas, siuntinėjau. Galvojau, kad bus sąžininga. Dabar supratau, ką reiškia savivaldybės konkursai. Nemanau, kad kada dar dalyvausiu“, – sako nusivylęs buvęs pretendentas į direktorius.

Kandidatas neįtikino

Meras S. Mockevičius tikino, kad abu pretendentai neatitiko reikalavimų, todėl konkursą teko nutraukti. „Užkliuvo B. Jurkšienės išsilavinimas. Mes konsultavomės su ministerijos atstovais – seniau įgytas išsilavinimas vertinamas skirtingai, tačiau jos išsilavinimo negalėjome užskaityti“, – meras neslėpė, kad ši kandidatė į direktoriaus vietą tikrai būtų tikusi.

Kitaip jis kalba apie A. Petraitį. „Esu jurbarkietis, šiek tiek sukuosi kultūros srityje ir apie kandidato turėtos įmonės organizuotus renginius tikrai būčiau ar aš, ar kažkas kitas girdėjęs. Sakykim, jie buvo ne Jurbarke. Prašiau pateikti įrodymų – renginių nuotraukas, dokumentus, darbo sutartis, nes jis teigė, kad samdė darbuotojus, turinčius verslo liudijimus. Tačiau jis nepateikė nieko. Galima sakyti, kad aš surengiau 55 koncertus su super žvaigždėmis, tačiau kur įrodymai?“, – savo teisumu įsitikinęs meras.

Meras abejojo ir dėl A. Petraičio pateiktų „Sodros“ pažymų. „Kodėl jose matosi tik dvi datos? Tai tik tuo laiku ten kažkas ir buvo įdarbintas. O vadovauti sau ir buhalteriui tikrai nėra vadovaujamo darbo patirtis. Tuo manęs niekas neįtikins“, – sako S. Mockevičius.

Meras patikino, kad pretendento kompetencijos neįrodo ir jo paties įvardijami nuopelnai dirbant kino operatoriumi. „Stebiuosi, kad tokią veiklą vykdęs žmogus gali manyti, kad yra pasirengęs vadovauti stipriam kultūros centrui, daugybei kolektyvų. Tai labai sunki sritis. Gal jis neįsigilino, kur jam tektų dirbti? Sužinoję, kad A. Petraitis kandidatuoja į direktoriaus vietą, skambino ne vienas Veliuonos kultūros darbuotojas ir klausė, ar mes tyčiojamės“, – tikina meras.

Paklaustas, kada vėl skelbs konkursą, meras tik trūkčiojo pečiais: „Skelbti reikės. Bet kas jame dalyvaus? Ką daryti – mažinti reikalavimus? Atrodo, nebėra kur.“

Vadovauti norėjo

„Laikinai vadovauti tinkama, o nuolat – ne. Šitą suprasti sunku. Dirbu ne kaip laikina vadovė, o iš visos širdies“, – teigia B. Jurkšienė. Kultūros darbuotoja sako tikrai norėjusi šių pareigų, net įstojusi į Aleksandro Stulginskio universitetą mokytis kultūros ir turizmo vadybos. Tačiau pastangų neužteko – iš konkurso buvo pašalinta ir ji.

Pasak B. Jurkšienės, ji kultūros srityje dirba 16 metų, 10 iš jų – vadovavo mažiesiems kultūros centrams, o Veliuonoje dirba penktus metus, vadovauja – jau devynis mėnesius. „Šis darbas – visas mano gyvenimas. Kito darbo aš neįsivaizduoju. Puikiai pažįstu visus darbuotojus, dirbame kaip kumštis, sulipome. Pažįstu veliuoniškius, jei ateitų toks direktorius, kaip antrasis kandidatas, čia velniava dėtųsi – žmonės sukiltų, kaip buvo sukilę prieš ankstesnę direktorę“, – įsitikinusi B. Jurkšienė.

Moteris neslepia, kad sužinojusi, jog A. Petraitis rašo visiems skundus dėl jos išsilavinimo, tuo pačiu atsilygino ir ji. „Skundžiau ir aš. Jei aš iš visų reikalvimų vieno neatitinku, tai jis – tik vieną atitinka“, – sako karingai nusiteikusi B. Jurkšienė.

Kitaip nei A. Petraitis, ji vilties nepraranda – gal dar kas pasikeis po kiek laiko. B. Jurkšienė sako dirbsianti ir toliau – vis tiek tai viskas, ką norinti ir mokanti daryti. O savivaldybės vadovams teks pasukti galvas, kaip išvengti konfliktų ir dviprasmiškumo konkursuose, kad žmonės juose dalyvautų neįtardami išankstinių susitarimų.

Jūratė Stanaitienė



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook