Laiko problemoms aptarti ministrui neužteko

Laiko problemoms aptarti ministrui neužteko (0)

2019-05-15

Ministras Giedrius Surplys vardijo, kokius darbus ministerija jau atliko, kvietė naudotis parama ir pristatė kaimo vystymo strategiją iki 2030 m. J. Stanaitienės nuotr.

Gegužės 10 d. Jurbarke viešėjusio žemės ūkio ministro Giedriaus Surplio ir jo komandos paklausyti susirinko artipilnė savivaldybės didžioji salė ūkininkų. Dažnai tokiuose susitikimuose daug klausimų ir pastabų turintys žemės ūkio atstovai šįkart daugiau klausėsi ilgos ministro kalbos, o apie tai, kas svarbu jiems, pakalbėti laiko neužteko – svečiai išskubėjo į kitą savivaldybę.

Pristatė strategiją

Susitikimus savivaldybėse ŽŪM komanda rengia kiekvieną penktadienį. Ministrą G. Surplį į Jurbarką atlydėjo Seimo narys Ričardas Juška, ministro patarėjai, ŽŪM pavaldžių įstaigų – Nacionalinės mokėjimo agentūros, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atstovai.

Pristatęs savo komandą ministras suskubo pristatyti ŽŪM specialistų drauge su, pasak G. Surplio, mokslininkais, verslininkais ir kitais žemės ūkio specialistais, parengtą Baltąją knygą – Nacionalinės politikos iššūkių, uždavinių ir veiksmų iki 2030 m. žemės ūkio srityje strategiją. „Tai – sutartinis dokumentas, nusakantis, kur norime vesti Lietuvos kaimą“, – sakė G. Surplys.

Nors šį dokumentą ministras rekomendavo visiems paskaityti prieš miegą, pats apžvelgė svarbiausius aspektus. Pasak svečio, kaimas susiduria su keturiais iššūkiais. Kaimuose mažėja žmonių ir jie senėja, o tai reiškia, kad mažėja potencialo, kuris galėtų modernizuoti ūkius, kurti vietinius verslus, naudotis parama ir kelti kaimo pragyvenimo lygį. Lietuviškuose ūkiuose sunkiai kelią skinasi modernios technologijos.

„Mūsų ūkininkai pagal produkcijos iš 1 ha pagaminimą yra trečioje vietoje nuo galo Europoje. Vis dar ūkininkaujame, kaip tai darė seneliai. Tai turi keistis“, – sakė G. Surplys.

Iššūkiu ministras įvardijo ir klimato kaitą. „Patys patyrėte liūtis, sausrą, šalnas. Reikia suprasti, kad to neišvengsime ir numatyti rizikas“, – sakė. G. Surplys. Pasak jo, labai svarbu ir pagerinti kaimo įvaizdį. „Kad produkciją pirktų, turime atsikratyti ūkininko mėšlinais batais įvaizdžio, padaryti darbą žemės ūkyje patrauklų jauniems žmonėms, kurie domisi moderniomis profesijomis“, – siūlė ministras.

Pasak G. Surplio, visas Lietuvos žemės ūkis remiasi į keturis ramsčius. Valstybė turėtų padėti smulkiems ūkiams, kurie vadovaujasi ekonomine logika ir siekia dirbti moderniai – ne tik auginti, gaminti žemės ūkio produkciją, bet ir parduoti. Stambūs ūkiai ir bendrovės, pasak ministro, taip pat labai svarbūs, nes garantuoja didelį eksporto kiekį, tačiau tokie ūkiai bus remiami tik esant ypatingai sunkioms sąlygoms. „Dideliems ūkiams nustatėme ir tiesioginių išmokų lubas – 150 tūkst. Eur“, – sakė ministras.

Remtis kaimas gali ir čia besikuriančiais verslais bei kaimo bendruomenėmis. Verslo įkūrimas, darbo vietų steigimas remiami įvairiomis priemonėmis, o kaimo bendruomenės turi garantuoti kokybišką gyvenimą kaime – čia taip pat reikia kultūrinių renginių, socialinio gyvenimo. Pasak svečio, bendruomenės gali tikėtis didesnio finansavimo.

Tikino, kad pinigų bus

Baltojoje knygoje apibrėžta, kad įveikti iššūkius padės kelios priemonės: vartojimo išorinėje ir vidinėje rinkoje skatinimas, mažesnė administravimo našta, konsultacijų tinklo išplėtimas bei Europos Sąjungos parama.

Ministerija planuoja plėsti eksporto galimybes. Dabar Lietuva žemės ūkio produkciją eksportuoja į 140 valstybių. Norima sudaryti sąlygas eksportu užsiimti ne tik stambioms, bet ir smulkioms žemės ūkio bendrovėms.

Vietos vartojimą ministerija skatina ragindama ir remdama trumpųjų maisto grandinių kūrimą. Kaip pavyzdį svečias pateikė Ukmergės rajoną, kuriame darželiams produktai perkami beveik vien tik iš vietinių ūkininkų.

G. Surplys tikino, kad siekiama pertvarkos mažinant biurokratinę ir dokumentacijos tvarkymo naštą. Jis pristatė naujovę – mobiliąsias ŽŪM komandas, kurios padės ūkininkams. „Ūkininkas užsiregistruos, kad turi kažkokių problemų, ir pas jį atvyks mobili komanda, kuri paims jį už rankos ir nuves ten, kur reikia, paaiškins, kaip išspręsti visas problemas“, – sakė G. Surplys.

Pasak ministro, be ES paramos Lietuvos ūkis būtų visai nekonkurencingas, todėl dabar ieškoma priemonių, kad ateinančiu Bendros žemės ūkio politikos finansavimo periodu Lietuvai skiriamos lėšos nesumažėtų. 2014-2020 m. finansavimo laikotarpiu Lietuvą pasieks 4,77 mlrd. Eur, o 2021-2027 m. numatyta, pasak G. Surplio, skirti jau 5,13 mlrd. Eur. „Finansavimas, kitaip nei kalbama, nemažės. Jis didės. Dar deramės, kad padidėtų ir tiesioginės išmokos už 1 ha. Siekiame, kad jos būtų 210-220 Eur“, – tikino ministras.

Svarbios žinios

G. Surplys skubėjo ūkininkus informuoti, kad Vyriausybė nusprendė skirti jiems kompensacijas už sausros nuostolius. „Jau liepą galėsime išdalyti 8,5 mln. Eur kompensacijų, kitą dalį išmokėsime metų gale. Iš viso tam skirsime per 16 mln. Eur. Dėl liūčių sukeltų nuostolių išmokėjome 18 mln. Eur. Tik tada pusę sumos skyrė Europos Komisija, o kompensacijoms dėl sausros ji nepritarė“, – aiškino ministras. Svečias paragino kuo greičiau užfiksuoti ūkiuose nuostolius, jei jų bus dėl prieš savaitę Lietuvą užklupusių šalnų, nes svarstoma ir juos atlyginti.

Ministras vardijo jau nuveiktus darbus, kurie turėtų būti labai naudingi ūkininkams: buvo deramasi su draudimo bendrovėmis ir pasiekta šiokių tokių rezultatų, kad ūkininkų derlius būtų draudžiamas palankesnėmis sąlygomis, planuojama įsteigti Rizikų valdymo fondą, į kurį ūkininkai savanoriškai mokėtų įmokas, didesnę dalį pridėtų valstybė, pinigai būtų investuojami, o užklupus stichijai būtų galima iš šito fondo padengti nuostolius.

G. Surplys įvardijo programas ir priemones, kuriomis gali naudotis ūkiai ir gauti paramą – remiami pradedantieji verslą kaime, trumpųjų grandinių kūrimas, valdų modernizavimas, inovacijos perdirbimo srityje. „Kaimo ateitis – smulkiųjų ūkių kooperavimasis, steigimas įmonių, kurios koordinuotų produkcijos gamybą, logistiką, pardavimą. Mūsų planuose – kad kiekvienoje savivaldybėje atsirastų parduotuvėlė, kurioje ūkininkai tiesiogiai, išvengdami tarpininkų, parduotų savo produkciją“, – sakė ministras. Jis patikino, kad tuoj atsiras galimybė Tauragės apskrityje įsteigti 1-2 perdirbimo įmones. „Dešimtyje apskričių galės atsirasti tokios įmonės, tam skirta 1,3 mln. Eur, finansavimas – 50 proc. Šia priemone gali naudotis ir susitarę ūkininkai – steigti įmonę“, – pasinaudoti parama ragino ministras.

G. Surplys pristatė ir numatomus pakeitimus melioracijos srityje. Pasak jo, ketinama per 15 metų modernizuoti šalies melioracijos sistemą. Iš valstybės biudžeto tam jau skirta 11 mln. Eur, norima gauti dar daugiau. Jurbarko savivaldybę turėtų pasekti apie 257 tūkst. Eur melioracijos darbams. Pasak ministro, Seimui bus teikiamas projektas, kuriuo siūloma padidinti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos kainą ir dalį savivaldybės už tai surenkamų lėšų nukreipti į melioracijos fondą. „Turėsime imti dar ir paskolą, bet sistemą sutvarkyti būtina. Numatoma atiduoti visus didesnius nei 125 mm skersmens rinktuvus žemės sklypų savininkams, kurie už jų priežiūrą galėtų gauti išmokas“, – planais dalijosi ministras.

Svečias priminė galimybę ne tik ūkininkams, bet ir savivaldybei iki mėnesio galo pateikti paraiškas vandentvarkos projektams, kuriems galima gauti iki 300 tūkst. Eur paramą, finansuojama 80 proc. projekte reikalingų lėšų. Savivaldybėms papildomai skirta 10 mln. Eur žvyrkeliams asfaltuoti.

Ne su viskuo sutinka

„Aš ir mūsų sąjungos nariai tikrai žinojo beveik viską, ką ministras pasakojo. Kurie ūkininkai aktyvūs, jie viską susižino. O iš susitikimo naudos nedaug. Ministras labai daug kalbėjo ir mums neliko laiko su juo diskutuoti. Anksčiau, kai atvykdavo ministras, turėdavome laiko ir klausimams, ir problemoms išsakyti, ir diskusijoms. Šįkart mūsų išklausyti nebuvo laiko“, – susitikime naudos neįžvelgia Jurbarko ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Jovarauskas.

Pasak jo, didžiausia naujiena jam buvo žinia apie melioraciją, nes visai neseniai buvo siūlomas visai kitas planas – ūkininkai patys turėtų prižiūrėti melioracijos įrenginius, gerinti žemės kokybę ir už tai gauti išmokas. „Toks variantas mums netinka, nes mes dirbame vos 30-40 proc. nuosavos žemės, kitą – nuomojamės. Už pagerintą nuomojamos žemės kokybę išmoką būtų gauti sudėtinga. Dabartinis variantas – labiau priimtinas“, – sakė ūkininkas.

Dar labiau nustebino ministro G. Surplio pranešta „gera“ naujiena, kad jau dabar Lietuvos pienininkai vidutiniškai už pieną gauna panašiai tiek pat, kiek kitų Europos Sąjungos šalių ūkininkai. Pasak G. Surplio, ES ūkininkai gauna 0,34 Eur už litrą, Lietuvoje vidutinė kaina panaši. „Ministras viską suplakė į vieną. Mūsų statistika – nevykusi. Tokią kainą, kaip Europoje, gauna tik už ekologišką pieną, o smulkūs ūkininkai už litrą pieno gauna tik 0,12–0,15 Eur. Kai viską suplaki, kaina atrodo normali. Reikia viską iki galo pasakyti“, – piktinasi R. Jovarauskas.

Ūkininkų sąjungos pirmininkas tikina, kad ministro pažadai, jog finansavimas ūkininkams iš ES didės, taip pat neatitinka tikrovės. „Mes skaičiavome. Tam, kad gautume didesnes išmokas, turime modernizuoti ūkius, nusipirkti kompiuterizuotą techniką, mažinti trąšų kiekius. Mes patys pirmiausiai turime investuoti milžiniškas sumas. To padaryti neturime iš ko – treti metai ūkis – nuostolingas. Viską suskaičiavus, vis tiek gausime mažiau“, – sako R. Jovarauskas.

Ministras susitikime įvardijo, kad Jurbarko r. ūkininkus 2018 m. iš viso pasiekė 12 mln Eur išmokų ir paramos priemonių lėšų. „Kai įvardijama tokia suma, atrodo daug. Išmokas gavome už nuostolius. Žinoma, be paramos mes neišgyventume. Bet ES šalyse tokią paramą ūkininkai taip pat gauna, bet ten dar ir papildomai valstybė juos remia. Mes paramos iš valstybės gaunam mažai. O kompensacijų sumos taip pat tik didelės popieriuje atrodo, kai išdalijamos visiems ūkininkams – lieka po kelis eurus. Nors gerai, kad ir tuos gaunam“, – sako R. Jovarauskas.

Įteikė padėkas

Matyt, didžiausia nauda iš susitikimo buvo keletui ūkininkų ir specialistų, kuriuos, kaip vertus apdovanojimo, ministerijos darbuotojų prašymu patrinko Jurbarko r. savivaldybės Žemės ūkio skyrius. Apdovanotiesiems buvo primygtinai rekomenduota dalyvauti susitikime ir atsiimti padėkas iš ministro rankų.

Ministras G. Surplys padėkas už netradicinės žemės ūkio šakos vystymą – alpakų ūkį, įteikė Vitalijai Bendziuvienei, už žemės ūkio produkcijos perdirbimą – Jolantai ir Raimundui Pelcikiams, iš savo ūkyje gaunamo pieno gaminantiems 14 rūšių produkciją, už sėkmingą ūkininkavimą ir bendruomeniškumą – ūkininkams Aldonai ir Edmundui Štulams iš Skirsnemunės seniūnijos, bei Vidai ir Raimundui Girdžiams iš Vadžgirio. Už ilgametį profesionalų, kompetentingą darbą ir dalykišką bendravimą įvertinti Žemės ūkio skyriaus vyr. specialistas melioracijai Vincentas Pocius ir vyr. specialistė Danutė Naujokienė.

Ministrą į Jurbarką atlydėjęs Seimo narys R. Juška gyrė jo aktyvumą ir sakė įžvelgęs, kad Jurbarko r. ūkininkai pritaria ŽŪM iniciatyvoms. „Tikiuosi iš jūsų sulaukti prašymų, klausimų, pageidavimų, kad galėčiau tinkamai jums atstovauti Seime svarstant su žemės ūkiu susijusius klausimus“, – ragino R. Juška.

Prieš išvykdami svečiai skyrė keletą minučių išklausyti ūkininkų individualiems prašymams ir problemoms. Deja, tos kelios minutės neatstojo informatyvios ir naudingos diskusijos, kurios tikėjosi ūkininkai.

Jūratė Stanaitienė



« Atgal



Naujausias numeris

Reklama

Naujienlaiškis

Facebook