Balsavimas

Ar Jurbarko ligoninė turėtų likti?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Ligoninės gelbėjimas – dar tik planuose

Ligoninės gelbėjimas – dar tik planuose (7)

2018-04-15

Meras Skirmantas Mockevičius mano, kad atlikta ligoninės veiklos analizė padės planuoti įstaigos optimizavimą, o laikinai ligoninės vyr. gydytojos pareigas einanti Rūta Lukšienė (viduryje) tikina, kad parengtame plane nurodytų sprendimų laikytis nebūtina. J. Stanaitienės nuotr

Antradienį savivaldybės tarybos nariams ir medikams pristatytos į sunkiai įveikiamus nuostolius įklimpusios Jurbarko ligoninės gelbėjimo gairės. Optimizavimo plano rengėjų išvada aiški – jei ligoninė nori išlikti, privalo persitvarkyti.

Pokyčiai neišvengiami

Atlikto tyrimo rezultatus ir pasiūlymus pristatė Jurbarko ligoninės optimizavimo planą rengusios UAB „Eurointegracijos procesai“ projektų vadovas Kęstutis Bruzgis. Pasak jo, prieš 40 metų pastatyta ligoninė tapo per didelė nuolat besitraukiančiam rajonui. „Migracija, natūralus gyventojų skaičiaus mažėjimas, jų amžiaus struktūros pokytis verčia keisti ir teikiamų paslaugų struktūrą“, – sakė specialistas.

Optimizavimo planas – ypač svarbus pačiai ligoninei, nes jame nustatytos silpniausios veiklos pusės ir nurodytos galimos išeitys. VšĮ „Jurbarko ligoninė“ steigėja ir vienintelė dalininkė yra Jurbarko r. savivaldybė, todėl nuostolingas įstaigos darbas gali pareikalauti papildomų biudžeto lėšų. Bet svarbu, kad gyventojai galėtų gydytis Jurbarke, nes nelikus vienos ar kitos paslaugos jie privalėtų vykti į kitas gydymo įstaigas.

Plano rengėjai Jurbarko ligoninės veiklą įvertino nuo 2014-ųjų iki 2017 m. III ketvirčio.

Vietų per daug

Plano rengėjai siekė nustatyti ligoninės skyrių pajamas ir sąnauda, įvertinti skyrių pelningumą ar nuostolį. Ligoninėje visą parą veikia Priėmimo-skubios pagalbos skyrius, Vidaus ligų, Chirurgijos, Ginekologijos, Ortopedijos-traumatologijos, Reanimacijos-intensyvios terapijos, Neurologijos, Psichosomatikos, Vaikų ligų, Palaikomojo gydymo ir slaugos, Reabilitacijos ir Paliatyvios slaugos skyriai. Ligoniai aptarnaujami ir konsultacinėje poliklinikoje.

Iš dabar ligoninėje esančių 162 vietų daugiausia – Vidaus ligų ir Psichosomatikos skyriuose, mažiausiai lovų – Reanimacijos ir Neurologijos skyriuose. Slaugai skirta 60 lovų, Reabilitacijos skyriui – 20. Per nepilnus ketverius metus ligoninė susitraukė 25 lovomis.

Mažėjo ir pacientų skaičius. Daugiau ligonių gydėsi tik Traumatologijos ir Chirurgijos skyriuose. Lovų užimtumo rodiklis teigiamas buvo Ginekologijos, Chirurgijos ir Vaikų ligų skyriuje, bet to pasiekta daugiausia dėl sumažinto lovų skaičiaus.

Lovadienių statistika rodo, kad pacientai ligoninėje praleidžia vis mažiau laiko. Vertinant optimistiškai, tai gali lemti gerėjanti gydymo kokybė. Išsiplėtė dienos chirurgijos paslaugos, todėl pacientai į stacionarą guldomi rečiau.

Lovų skaičiaus ir jų užimtumo tyrimas leidžia teigti, kad ligoninės turimi resursai neišnaudojami, o įstaigos dydis ir paslaugų spektras pradeda viršyti gyventojų poreikius. Ateityje tokios gydymo įstaigos išlaikymas gali tapti vis sunkesne finansine našta rajonui.

Vertino skyrių pelningumą

Norint įvertinti, kodėl Jurbarko ligoninė patiria nuostolių, kurie 2016 m. siekė net 125 tūkst. Eur, atsižvelgta į visų ligoninės skyrių pelningumas. Pajamų atneša ne visi. Radiologija, operacinė, sterilizacinė, administracija, ūkio skyrius reikalingi kitiems skyriams aptarnauti, tačiau jie reikalauja nemažų sąnaudų.

Nuo 2014 m. daugiausia, net 30 proc., sąnaudos padidėjo Priėmimo ir Vidaus ligų skyriuose. Net 52 proc. išaugo atliekų tvarkymo, draudimo, ligonių pervežimo, kompiuterių priežiūros, vandens, informacinės sistemos priežiūros, spaudinių ir kt. išlaidos.

Darbo užmokestis sudaro 71 proc. visų sąnaudų ir 2014-2016 m. išaugo 15 proc. 79,2 proc. viso darbo užmokesčio fondo sudaro atlyginimai gydytojams, slaugytojams ir jų padėjėjams.

Smarkiai išaugo išlaidos vaistams ir medicininėms prekėms bei maitinimui. Kadangi pacientų mažėja, šių išlaidų didėjimas siejamas su įsigyjamų prekių kainų augimu.

Daug išlaidų reikalauja senas automobilių parkas, transporto priemonių remontas, auga medicininės įrangos remonto kaštai.

Mažėjo išlaidos elektrai ir šilumai – tą lėmė pastatų atnaujinimas.

Pajamas ligoninė gauna iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) ir mokamų paslaugų. 57 proc. aktyvaus gydymo pajamų generuoja gydymas stacionare, 20 proc. – konsultacijos poliklinikoje. Slauga ir palaikomasis gydymas atneša 11 proc. visų pajamų, tačiau šios paslaugos apimtis šiek tiek sumažėjo. Reabilitacijos paslauga konsultacinėje poliklinikoje išaugo 52 proc., bet stacionare – nepakito.

Konstatuota, kad įstaigos pajamos augo 13 proc., o sąnaudos – 16 proc., todėl ligoninė susiduria su pajamų trūkumu padengti išlaidas, o ilgainiui nuostolis tik didės.

Optimizmo teikia tik didėjančios pajamos – net 32 proc. – iš pacientų apmokamų paslaugų.

Nuostolingiausi

Nuostolingiausi yra Ginekologijos, Vaikų ligų ir Reanimacijos-intensyvios terapijos skyriai. Pastarasis skirtas tik vienam iš gydymo etapų, o Ginekologijos ir Vaikų ligų skyriai nuostolį neša nuolat, jis siekia 38-51 proc., tai yra apie 200-210 tūkst. Eur kasmet.

Pelningiausi – Neurologijos, Vidaus ligų, Reabilitacijos, Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriai. Per metus jie atneša 300-560 Eur pajamų ir išlaiko nuostolingus skyrius.

Ligoninės optimizavimo plano rengėjai pažymi, kad skyrių sąnaudos iš esmės yra fiksuotos ir jas pakeisti būtų sudėtinga. Ypač todėl, kad didžiausią sąnaudų dalį sudaro darbo užmokestis. „Jurbarko ligoninė, kad pritrauktų specialistus, jiems turi siūlyti didesnį atlyginimą, nes netoli yra didieji miestai, kurie taip ir daro. Gydytojų poreikis rajone didelis, todėl mažinti jiems atlyginimų galimybių nėra“, – tikino K. Bruzgis.

Sutaupyti galima būtų, ir, ko gero, reikėtų, peržiūrint ne medicininio personalo etatus. Įstaigoje yra 6 etatai, skirti remonto darbininkui, santechnikui, dažytojui, šaltkalviui. Kasmet jie kainuoja beveik 50 tūkst. Eur. Plano rengėjai siūlo mažinti pareigybių skaičių, o reikalingas paslaugas pirkti.

Labai daug lėšų išleidžiama automobilių remontui ir detalėms – 20-22 tūkst. Eur per metus. K. Bruzgio nuomone, ligoninei apsimokėtų įsigyti naujus automobilius, o remontui išleidžiamą sumą panaudoti lizingo įmokoms.

Naikinti arba jungti

Pateikdami galimus sprendimo būdus plano rengėjai atsižvelgė į demografinę padėtį rajone – gyventojų nuolat mažėja, jie sensta, gimstamumas neauga. Šie faktoriai lemia, kad pacientų ligoninėje tik mažės, didesnis dėmesys turėtų būti skirtas Slaugos ir Vidaus ligų skyriams. Permainų labiausiai reikia Vaikų ligų ir Ginekologijos skyriams.

Ligoninei siūlomi keturi veiklos optimizavimo variantai: naikinti Ginekologijos skyrių; naikinti Vaikų ligų skyrių; naikinti abu šiuos skyrius; sujungti Vaikų, Ginekologijos ir Reabilitacijos skyrius, nes jie yra mažiausi.

Tačiau didelio ekonominio efekto panaikinus Ginekologijos ir Vaikų ligų skyrius plano rengėjai nesitiki, nes sutaupius šiems skyriams išlaikyti reikalingas lėšas, ligoninė prarastų ir jų uždirbamas pajamas.

Plano rengėjų nuomone, bene priimtiniausia sujungti Vaikų, Ginekologijos ir Reabilitacijos skyrius. Užtektų vieno stebėjimo punkto, būtų galima atsisakyti iki 12 bendrosios praktikos slaugytojų ir jų padėjėjų etatų, mažiau reikėtų gydytojų. Ši alternatyva leistų sutaupyti apie 90 tūkst. Eur per metus, tačiau Jurbarke liktų visos paslaugos ir pacientams nereikėtų vykti į kitas gydymo įstaigas.

Spręsti neskuba

Plano rengėjai neatmeta galimo darbuotojų pasipriešinimo, tačiau nieko nedarant ligoninės ateitis lieka miglota. Samdytiems analitikams vienu sakiniu panaikinti 12 etatų – nesunku, tačiau nedarbo aukštumas siekiančiam Jurbarko rajonui prarasti tiek darbo vietų būtų skausminga.

Darbuotojų atleidimo kol kas nesvarsto ir laikinai vyriausiojo gydytojo funkcijas vykdanti Rūta Lukšienė. Ji mano, kad vykdant bet kokią pertvarką atsiras galimybių daugumai specialistų pasiūlyti kitą darbo vietą.

Pasak R. Lukšienės, optimizacijos planas neįpareigoja vykdyti ten nurodytų sprendimų. „Mes turime ir kitų minčių, kaip ligoninė galėtų dirbti. Kol kas jų atskleisti nenoriu, bet tikrai manau, kad Vaikų ligų skyrius, į kurį investuota ir daug privačių lėšų, kuris yra puikiai sutvarkytas, negali būti sunaikintas“, – sako laikinoji vadovė.

Gyd. R. Lukšienė patvirtino, kad numatoma plėsti Slaugos skyrių, nes jame esančių 60 lovų neužtenka, jų galima turėti iki 90. „Ši paslauga – labai paklausi, pacientų vis daugėja. Be to, Slaugos skyriaus pacientų sumokami pinigai sudaro didžiausią dalį mokamų paslaugų pajamų“, – tikina R. Lukšienė.

Kokį ligoninės pertvarkymo planą pasirinkti, spręs jos steigėjas – Jurbarko r. savivaldybė, tam pritarti turės tarybos nariai, tačiau delsti pavojinga, nes ir praėjusius metus VšĮ „Jurbarko ligoninė“ užbaigė nuostolingai. Koks tas nuostolis, R. Lukšienė atskleisti nenorėjo, tik patikino, kad situacija pernai buvo geresnė nei ankstesniais metais. Tiesa apie ligoninės finansus paaiškės jau balandžio gale, kai Jurbarko r. savivaldybės taryba svarstys įstaigos veiklos ataskaitą.

Jūratė Stanaitienė



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook