Balsavimas

Ar patiko miesto šventė?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Mažuose miesteliuose tarpsta gerumas ir atjauta

Mažuose miesteliuose tarpsta gerumas ir atjauta (0)

2017-12-30

Akcijos „Pasidalinkime tuo, ką turime“ organizatoriai visus veliuoniškius vaišino karšta žuviene, kūčiukais ir arbata, o vienišiems seniūnijos gyventojams lauknešėlius su vaišėmis vežė į namus. J. Stanaitienės nuotr.

Prieš didžiąsias metų šventes bene kiekviename kaime, miestelyje, seniūnijoje aktyvūs ir atjautūs žmonės kuria kalėdinį stebuklą. Prisimenami vieniši senoliai, dovanomis apipilami nepasiturinčių šeimų vaikai. Ne išimtis ir veliuoniškiai, pasidaliję tuo, ką turi. 

Suvienytos jėgos

„Labai norėjosi ko nors šilto, jaukaus, gero, sukviesti veliuoniškius ir parodyti dėmesį silpniausiems visuomenės nariams. Ši popietė vainikavo visą mėnesį vykusius adventinius renginius“, – sako akcijos „Pasidalinkime tuo, ką turime“ sumanytoja, laikinai atliekanti Veliuonos kultūros centro direktorės funkcijas Birutė Jurkšienė. Gruodžio 22 d. šalia kultūros centro skambėjo muzika, garavo karšta sriuba, kvepėjo kūčiukai ir arbata.

Šiai akcijai susivienijo Veliuonos kultūros centras, seniūnija, „Caritas“ ir Lietuvai pagražinti draugijos Veliuonos skyrius. Prie Veliuonos kultūros centro susirinkę gyventojai gyrė skanią žuvienę, o į vienišų veliuoniškių namus išskubėjo seniūnijos darbuotojai.

Veliuonos seniūnija sriubai parūpino žuvų, paruošė lauknešėlius gyventojams, „Caritas“ sunešė produktų, duonos prie sriubos. Daržovių paaukojo ir sriubą virė veliuoniškiai, priklausantys Lietuvai pagražinti draugijai. Kultūros darbuotojai taip pat iš rūsių nešė daržovių, iš spintų traukė kvapnias arbatžoles.

Pasak Veliuonos seniūno Egidijaus Mikštos, pas vienišus veliuoniškius vykstama jau ketvirtus metus, tačiau šį kartą vaišės buvo gausesnės. „Kai prisijungė kitos organizacijos, galėjome suruošti turtingesnius lauknešėlius“, – sakė seniūnas.

Lauknešėliuose, be „Carito“ sriubos, buvo kūčiukų, mandarinų, saldainių, o seniūno pavaduotoja Regina Žičkuvienė į kiekvieną krepšelį įdėjo kojines. „Pasirinkome lankyti vienišus žmones, kurie neturi vaikų, yra silpnos sveikatos. Tokių seniūnijoje yra septyniolika“, – sakė E. Mikšta. Seniūnas ir socialinės darbuotojos vyko į kaimus, o kita komanda su kalėdinėmis dovanomis važinėjo po miestelį.

„Kai važiavome prieš keletą metų, visiems buvo staigmena, o dabar jau mūsų laukia. Kartais – ir su ašaromis akyse. Nė vienas neišprašė lauk“, – tikina seniūnas.

Šventę kūrė patys

Gražus sumanymas pasirūpinti vienišais žmonėmis sulaukė atsako – prie akcijos prisidėjo kas kaip mokėjo. Bene 10 kilogramų skaniausių kūčiukų iškepė veliuoniškė Ilona Petrauskienė. Virėja dirbanti moteris prie akcijos prisidėjo savo darbu, o kūčiukų užteko ne tik lauknešėliams, bet ir visiems atėjusiems į šventę.

Prie didžiulio puodo šeimininkavo nuolatinis Veliuonos švenčių sriubų virėjas Jonas Jurevičius. Puodą veliuoniškis gavo dovanų iš žemaičių nuo Varnių, kai ten sudegė kepykla. „Kai žmona supyksta ir valgyti neduoda, išsiverdu savaitei sriubos ir valgau“, – juokauja didžiuliame puode sriubą maišydamas veliuoniškis. Jonas – ne virėjas, o mechanikas, tačiau virti ir kepti moka viską. Prisimena, kad būdamas aštuonerių, drauge su dvimete sesute turėjo valgyti ruošti, nes tėvai dirbo. „Sesuo dabar virėja, o ir aš bet ką galiu pagaminti“, – sako Jonas.

Pasak J. Jurevičiaus, žuvienę išvirti galima pagal dešimtis receptų ir iš bet kokių žuvų – lydekų, pūgžlių, raudžių, gal tik karosai nelabai tiktų. Kalėdinei sriubai Jonas sunaudojo šešis karšis, svėrusius apie 10 kg. Iš tiek žuvų išėjo apie 100 litrų puikios žuvienės.

Šventės organizatorė B. Jurkšienė ypač pasidžiaugė veliuoniškio Dainiaus Mišeikos iniciatyva. „Jis pats paskambino ir pasisiūlė paremti mūsų sumanymą. Nupirko keliolika kilogramų mandarinų ir kalėdaičių į kiekvieną lauknešėlį. Neatsistebiu žmonių gerumu“, – graudenasi B. Jurkšienė.

Pats D. Mišeika nemano, kad nusipelnė pagyrų. „Gerus darbus reikia daryti, o ne apie juos kalbėti“, – kuklinasi veliuoniškis, dirbantis Lietuvos kariuomenės mokyklos ryšininkų rengimo skyriaus vyr. instruktoriumi. Dainius Veliuonoje baigė vidurinę mokyklą, po to mokėsi Kaune, ten pradėjo dirbti, o dabar jau šešerius metus vėl gyvena Veliuonoje ir kasdien važiuoja į darbą Kaune.

„Aš čia gimiau ir užaugau, ir žadu čia gyventi. Pažįstu visus žmones, tuos senelius, kuriems reikia pagalbos. Kodėl nepadėti?“ – nieko ypatingo savo poelgyje nemato D. Mišeika. Kariškis ne tik parėmė akciją materialiai, bet ir pasirūpino kariškais termosais, kad neatauštų į vienišų gyventojų namus vežama sriuba.

Priėmė su džiaugsmu

Į termosus ir stiklainius supilstę karštą sriubą pas miestelio vienišus gyventojus išskubėjo seniūno pavaduotoja R. Žičkuvienė ir ūkvedys Petras Ragaliauskas. „Miestelyje turime 10 tokių žmonių, bet šiandien vyksime pas aštuonis – kai kurie išvykę ar atėjo sriubos prie kultūros centro. Pažįstame juos visus, jie neturi, kas jais pasirūpintų“, – pasakoja seniūnijos darbuotojai.

Veliuona – nedidelė, o ir dažnas namas stovi apleistas, nebėra kam juose gyventi. „Šitas tuščias, ir šitas, ir tas. Išvažiavo žmonės, numirė. Bet turime ir naujakurių – nemažai užsieniečių gyvena, daug kauniečių, net vilniečių yra. Čia atsikrausto žmonės iš Jurbarko. Ypač paklausi vieta ant kalno, nuo kurio atsiveria vaizdas į Nemuną“, – sako visą miestelio gyvenimą pažįstantis P. Ragaliauskas.

Kalėdinius lauknešėlius vežantis ekipažas stabteli dažnai – vienišų žmonių Veliuonoje nemažai. Ir nesvarbu, ar buvai darbininkas, ar alaus nevengiantis linksmuolis, ar miestelio šviesuolis – tokia lemtis gali ištikti bet ką.

Regina ir Petras suka link vadinamojo mokytojų namo. Čia juos svetingai priima Veliuonos šviesuolis, buvęs mokytojas, ilgametis mokyklos direktoriaus pavaduotojas Justinas Palukaitis. Senjoro darbo stalas nukrautas laiškais, raštais – laiko jis veltui nešvaisto. Už aktyvią veiklą Veliuonos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų parapijoje, rūpestį parapijos bendruomene ir pastangas steigiant Šeimos centrą praėjusią vasarą J. Palukaitis buvo apdovanotas Kauno arkivyskupijos garbės ženklu – Šiluvos Dievo Motinos medaliu.

„Lanko mane iš „Carito“ organizacijos, ir vakar buvo atėję. Dėkui, kad nepamirštate“, – sako mokytojas ir pasiguodžia, kad ne tik kojos sunkiai neša, bet ir „stuburas riečia“. Užklupus ligoms ypač svarbus aplinkinių dėmesys.

Ilgai mokyklos valytoja dirbusi Janina Januškaitė puola svečius sodinti ir dėkoja už karštą sriubą. „Ar jums nereikia stiklainio atiduoti?“ – rūpinasi moteris. Janina guodžiasi, kad kai kurie kaimynai ne itin dėmesingi, tačiau kiti veliuoniškiai – geri. Į namus ir sūrio, pieno, sviesto atneša.

Vytas Vasiliauskas labdarius priima šiltoje, obuoliais kvepiančioje troboje, pats, kaip sugeba, pasikirpęs žilą barzdą. Tądien vyrui liūdna nebuvo – pas jį apsistojo sesuo, užsuko aplankyti toje pat gatvėje gyvenantis brolis. „Gyvenu visai gerai. Tik senstu. Nė nežinau, kiek tų metų man. Jau daug! Ačiū, kad vis aplankote“, – dėkoja Vytas.

Išskėstomis rankomis svečius pasitinka Jadvyga Šulcienė. Buvusi kolūkio virėja ir dabar sukosi aplink puodus – ruošė silkę Kūčioms. „Oi, kaip ačiū! Petrai, ar tu čia sriubos privirei? Kitąmet kažin ar besulauksiu jūsų. Šiemet jau devyniasdešimt suėjo“, – rypauja guvi senolė. Išlydėdama svečius Jadvyga jiems linki daug sveikatos. To, ko ir pati sau labiausiai linkėtų.

Vietoje sniego – dėmesys

Veliuoniškių surengta akcija buvo paskutinis šiltas ir jautrus akcentas laukiant švenčių. Veliuonos kultūros centras visą mėnesį kvietė gyventojus į renginius. Dar lapkričio gale adventinius vainikus pinti mokė floristas Klemensas Sakavičius. Vainikai vėliau buvo pašventinti bažnyčioje.

Jaukūs advento vakarai sutraukė gražų būrį gyventojų: Raudonėje besiklausant moterų ansamblio „Verdenė“ dainų uždegta Pranašų žvakė, antroji suliepsnojo koncertuojant Jurbarko bardų klubui, o Piemenų žvakės liepsna pasitikta su žaidimais ir apeigomis Veliuonos krašto muziejuje, skambant Naglio Mačėno dainoms. Susikaupimą keitė linksmos eglučių įžiebimo šventės Raudonėje, Veliuonoje ir Stakiuose su Raudonės dramos būrelio „Kultuvė“ artistais.

Gruodžio sniego nesulaukę ir kitų rajono kaimų gyventojai dalijosi dėmesiu – visur skambėjo advento dainos ir vyko ramūs pasisėdėjimai, greta spalvingų eglučių dovanėles dalijo Kalėdų Senelis, vyko kalėdinės mugės, o vienišus, sergančius, nepasiturinčius žmones lankė bendruomenių nariai, kaimynai.

„Gerumo ir šviesos diena“ surengta Girdžiuose – seniūnijos darbuotojai ir vaikų dienos centro lankytojai su dovanėlėmis lankė vienišus girdžiškius.

Jau dešimt metų Viešvilės seniūnijoje vyksta kalėdinė akcija – jaunieji miško bičiuliai vyksta į vienišų senelių namus su kalėdinėmis dovanėlėmis ir eglių šakomis.

Seredžiaus Stasio Šimkaus mokykloje-daugiafunkciame centre surengtoje kalėdinėje mugėje moksleiviai pardavinėjo pačių padarytus, iškeptus, išdrožtus, nuveltus suvenyrus, o surinktus pinigus skyrė projektui „Vaikų svajonės“.

Tikros Kalėdos taip ir ateina – atsigręžiant į artimą, kaimyną, vargstantį, įpilant lėkštę karštos sriubos, apkabinant kažkada tvirtus, o dabar ligų iškankintus senolio pečius, į delnus paimant daug darbo nudirbusias, sudiržusias močiutės rankas, širdį priglaudžiant prie širdies. Lengva dalytis tuo, ko turime kiekvienas – dėmesiu, atjauta, pagarba.

Jūratė Stanaitienė



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook