Balsavimas

Ar pajutote, kad labai padidėjo žemės mokestis?

 Rezultatai

Fotogalerijos

Partneriai

Miesto tvarkytojams atvertas savivaldybės biudžetas

Miesto tvarkytojams atvertas savivaldybės biudžetas (2)

2018-10-17

Šiais metais Jurbarko miesto seniūnijai miesto tvarkymo darbams iš savivaldybės biudžeto iš viso skirta 520 tūkst. Eur. Šie pinigai atiteks UAB „Jurbarko komunalininkas“. J. Stanaitienės nuotr.

Rugsėjo 27 d. vykusiame savivaldybės tarybos posėdyje vėl pakeistas vasario mėnesį patvirtintas Jurbarko r. savivaldybės biudžetas. Šįkart tai padaryti buvo sunkiau, nes tarybos nariams užkliuvo į sprendimą įtrauktas punktas, kuriuo papildomai skiriama100 tūkst. Eur Jurbarko miesto seniūnijai, o tiksliau – UAB „Jurbarko komunalininkas“atliekamiems miesto tvarkymo darbams finansuoti.

Sąskaitos auga

Miesto priežiūros darbus planuoja ir UAB „Jurbarko komunalininkas“ užsako Jurbarko miesto seniūnija. Tvirtinant savivaldybės metų biudžetą seniūnijos pateikia prašymus visų metų darbams finansuoti. Šiems metams Jurbarko miesto seniūnija miestui tvarkyti prašė beveik 700 tūkst. Eur. Suformavus biudžetą jai paskirta 420 tūkst. Eur. Panašios sumos miestui tvarkyti buvo skiriamos ir anksčiau – 2017 m. skirta 410 tūkst., o 2016 m. – 384 tūkst. Eur.

Šiemet gautos pinigų sumos neužteko ir aštuoniems mėnesiams. Už septynis metų mėnesius UAB „Jurbarko komunalininkas“ savivaldybė pervedė 382668 Eur, iš jų 31,5 tūkst. Eur – skola už praėjusių metų gruodį atliktus darbus. Miesto tvarkymo paslaugas teikianti bendrovė už šių metų sausį pateikė beveik 45 tūkst. Eur sąskaitą, už vasarį – 36,3 tūkst., už kovą – 26,5 tūkst., už balandį – 52 tūkst., už gegužę – 65,5 tūkst., už birželį – 70,5 tūkst., už liepą – 50,2 tūkst. Eur sąskaitas. Rugsėjį pateiktai 55 tūkst Eur sąskaitai už rugpjūtį atliktus darbus pilnai apmokėti pinigų jau nepakako. Neliko kitos išeities, kaip tikslinti biudžetą ir ieškoti papildomų pinigų.

Savivaldybės tarybos posėdyje Jurbarko seniūnas Romualdas Kuras atkreipė dėmesį, kad miestui prižiūrėti skirta suma nesikeičia jau dešimtmetį, o darbų apimtys itin išaugo. „2008 m. įsteigus miesto seniūniją šiems darbams skirta 1,42 mln. litų, o tai yra 410 tūkst. eurų. Tada tvarkydavome tik miesto centrą, nebuvo įgyvendinta jokių projektų. UAB „Jurbarko komunalininkas“ tada turėjo 46 rankinio valymo darbuotojus, dabar dirba devynios etatinės darbuotojos, o tvarkomi plotai be galo išsiplėtė“, – kodėl nuolat trūksta pinigų aiškino R. Kuras.

Atsakymų neišgirdo

Į savivaldybės tarybos posėdį Jurbarko miesto seniūnas buvo pakviestas po to, kai daug klausimų dėl papildomų lėšų tarybos nariams kilo komitetų posėdžiuose. Viename iš jų – Ūkio, verslo, ekologijos ir kaimo reikalų – sprendimui nepritarta. Daugelis komiteto narių teigė, kad gavo per mažai informacijos apie tai, kur bus panaudotos papildomos lėšos.

Komiteto narys Gvidas Byčius stebėjosi, kad bendrovei papildomai prireikė tokios didelės sumos, o jos direktorius iš darbo išėjo neatlikus audito ir neįvertinus, ar įmonė dirba atsakingai. Į komiteto narių abejones pabandė atsakyti savivaldybės administracijos direktorė Vida Rekešienė, kuri pripažino, kad lėšų buvo skirta per mažai jau formuojant biudžetą. „Paskutinės sąskaitos išdidėjo. Matyt, daugiau užsakymų buvo, daugiau darbų atlikta“, – svarstė valdininkė. Pasak jos, užsakymus UAB „Jurbarko komunalininkas“ pateikia Jurbarko miesto seniūnija, o situaciją apsvarsčius su seniūnu R. Kuru galima manyti, kad papildomai numatytų pinigų iki metų galo jau turėtų užtekti.

Nedaug ką paaiškinti galėjo ir posėdyje dalyvavęs laikinai UAB „Jurbarko komunalininkas“ direktoriaus funkcijas atliekantis direktoriaus pavaduotojas komunaliniam ūkiui Arvydas Grigucevičius. Jis tikino, kad darbų atlieka tiek, kiek jų užsakoma, ir kad visi atliekami darbai yra būtini. Paklaustas, ką darytų, jei taryba papildomų pinigų neskirtų, vyras traukė pečius: „Tektų žmones sukauptų atostogų leisti. Niekaip negaliu su visais darbais įsitekti į turimą biudžetą.“

Vardijo darbus

Į savivaldybės tarybos posėdį Jurbarko miesto seniūnas R. Kuras atėjo gerai pasirengęs – paruošęs didelį sąrašą nuveiktų darbų: kasdienių ir avarinių, kurių negalima suplanuoti. „Papildomi pinigai mums reikalingi paruošti objektus žiemai ir prižiūrėti viešąsias erdves“, – sakė seniūnas.

Pasak R. Kuro, daug lėšų pareikalavo papildomi darbai: paimsryje ir riedučių parke atnaujinti suolai, informaciniai stendai, su visuomenės pagalba perdažytos pavėsinės, atnaujinta vaikų žaidimo aikštelių įranga, pakeistas smėlis smėlio dėžėse, „susivienijimo“ kvartalo želdinių atnaujinimas, krepšinio aikštelės įrengimas. „Pavasarį dėl saugaus eismo šaltu asfaltu ir dolomito skalda užpylėme giliausias duobes gatvėse, daugiabučių kiemuose. To prašė savivaldybės administracija. Jaunimo parke šveitėme laiptus, Nemuno prieplaukoje įrengėme turėklus, suremontavome Mažųjų laivelių prieplauką, kuri nukentėjo žiemą. Šiemet ją šaltajam sezonui parengsime kitaip, kad pavasarį vėl netektų taisyti“, – ūkiškai dėstė seniūnas.

Didelę dalį lėšų „suvalgo“ miesto žaliųjų erdvių šienavimas. Pasak R. Kuro, jo šiemet prireikė dukart dažniau nei ankstesniais metais. „Šiemet pirmą kartą šienavome gegužės 3 d., o visas miestas buvo nušienautas jau gegužės pabaigoje. Kitais metais tokiu laiku tik pradėdavome pjauti žolę“, – tikino seniūnas. Pasak jo, darbų sąmatą išaugino ir tai, kad nebeliko viešuosius darbus dirbančių žmonių, kurių darbas seniūnijai nekainuodavo.

„Buvo ir daug švenčių, prieš kurias reikėjo papildomai gražinti miestą. Užtat jis gražiai atrodė, ir svečiai įvertino. Šienauti reikia ir dabar, ir dar reikės, jei norime, kad miestas gražiai atrodytų“, – rugsėjo pabaigoje vykusiame tarybos posėdyje sakė R. Kuras.

Siūlė laikytis drausmės

Seniūno pasakojimas apie reikalingus darbus ir jam vicemero Sauliaus Lapėno užduodami patogūs klausimai įtikino ne visus tarybos narius. „Suprantu, kad jūs klausimus ir atsakymus susiderinę, tačiau taip pat suprantu, kad ne tik seniūnija sprendžia, kokius darbus mieste reikia atlikti, nurodymus duoda ir savivaldybės administracija. Keistas požiūris į valdomas lėšas. Jei yra patvirtintos miesto tvarkymo lėšos, kaip galima dirbti taip, kad jų neužtektų, ir vėl eiti prašyti? Kodėl kitos seniūnijos bando išgyventi iš joms skirtų pinigų“? – klausė tarybos narys Donatas Jackis. Jis ragino prieš skiriant tokią didelę sumą vienai seniūnijai pagalvoti ir apie kitas.

Į tarybos nario abejones atsakydamas Jurbarko r. savivaldybės meras Skirmantas Mockevičius patikino, kad kitos seniūnijos taip pat nenuskriaustos – joms skiriamos lėšos įvairiai technikai įsigyti. „Nors UAB „Jurbarko komunalininko“ finansavimas kelia klausimų, tačiau visą biudžeto perskirstymo sprendimą priimti reikia, nes jame numatytos lėšos pirkimus vykdančioms seniūnijoms, ligoninės projektams“, – tarybą spaudė meras.

Tačiau ir daugiau tarybos narių siūlė papildomų lėšų skyrimą Jurbarko miesto seniūnijai apsvarstyti geriau. Šį klausimą atidėti siūlė ir Stasys Makūnas, ir Kazimieras Šimkus, ir Algirdas Gudaitis. Tačiau balsuoti už tokį pasiūlymą tarybos narių dauguma nesiryžo. Diskusijos tuo nesibaigė. Tarybos narys Darius Virvilas konstatavo, kad jurbarkiečiams vis tiek neįtiksi: nepjauni žolės – blogai, pjauni dažnai – irgi blogai, o Kasparas Jurevičius reikalavo gyventi pagal kišenę ir laikytis tvarkos bei drausmės. „Ne dėl svečių prieš šventes reikia miestą tvarkyti, o dėl gyventojų“, – mokė daug patirties turintis tarybos narys.

Nenuostabu, kad pinigų perskirstymas sukėlė daug aistrų – vis tik suma ne tokia ir menka, pasak G. Byčiaus, jau ir trečdalis autobusų stoties išeitų. Matyt supratę, kad kitaip nebus, politikai miestui tvarkyti skytė 100 tūkst. Eur.

Dirbs taupydami

„Atliksime būtiniausius rudens darbus: lapų valymą, gėlynų ruošimą žiemai. Žinoma, atsiranda ir ekstrinių darbų. Štai pastebėjome gatvės šulinių be dangčių. Sutvarkyti reikia. Nedarysime nieko nebūtino, dėl grožio. Pinigų turėtų užtekti“, – sako seniūnas.

R. Kuras priminė, kad iš tų pačių lėšų teks žiemą ir gatves žvyru barstyti, ir pavojingus medžius pjauti. „Dar ir šienaujame. Daugelio metų patirtis rodo, kad šienauti ekonomiškai naudingiau, kol žolė dar neperaugusi. Tikrai nepjauname jos ten, kur nereikia“, – tikina seniūnas. Pasak jo, jei vieni žmonės skundžiasi, kad pjaunama per dažnai ir ten, kur nereikia, tai kiti seniūniją atakuoja skambučiais dėl nepjaunamos žolės.

Seniūnas patikino, kad sprendimai, kur ir ką reikia tvarkyti, kokius darbus atlikti priimami pasitarus su UAB „Jurbarko komunalininkas“ specialistais, savivaldybės administracija. „Ir aš parodau, kur kas negerai, ir administracija duoda nurodymus, užsako. Jie gi vadovai – kur pasako, ten ir turime padaryti“, – sako R. Kuras.

Šiuo metu jau prasideda lapų valymas – kol kas iš gatvių, o parkuose, pasak seniūno, viską galima atlikti ir vėliau, net pavasarį.

Kad dar neturi užsakymo grėbti lapus sako ir UAB „Jurbarko komunalininkas“ atstovas A. Grigucevičius. „Kol kas nuo takų parkuose lapų nešluojam. Neturim užsakymo. O reikėtų. Kol sausa, visiems gražu, o jei palis, taps slidu, kaupsis puvinys“, – tikina specialistas. Jis mano, kad ir šienauti reikia netaupant, nes laiku nenušienavus, vėliau tą padaryti tampa netgi brangiau. „Pradelsus su žoliapjove neįmanoma į želdinius įeiti, technika lūžta, sąnaudos didėja. Ir vasarą darbo netrūko – nors buvo sausa, tačiau augo krienai, kiti žolių kupstai. Negražu žiūrėti. Tai pasitardami su seniūnu ir pjaudavom“, – A. Grigucevičius nesutinka su nuomone, kad šienauti būtų galima rečiau.

Kai nuolat tenka baksnoti pirštu į nesutvarkytas miesto vietas, nekokybiškai atliktus darbus, gyventojams ir tarybos nariams sunku patikėti, kad seniūnija ir miesto tvarkytojai su gaunamais pinigais elgiasi ūkiškai. Ypač, kai pagal susiklosčiusią tradiciją apmokėti pateikiamos sąskaitos, kuriose nurodyti ne atlikti darbai, o dirbtų valandų skaičius. Tokią praktiką žadama keisti.

Keisti vienaip ar kitaip teks visą sistemą, nes nuo kitų metų visiems darbams turės būti skelbiami konkursai. Tada ir paaiškės, ar pagerės ir atpigs miesto tvarkymo darbai. O politikams taip pat vertėtų pasimokyti ūkiškumo: jei žinoma, kad miestui tvarkyti pinigų vis tiek pritrūks, reikėtų nesivaikyti pigaus populiarumo sudarinėjant nedeficitinį savivaldybės biudžetą, o numatyti jame tiek pinigų, kiek būtina.

Jūratė Stanaitienė



« Atgal

Naujienlaiškis

Reklama

Facebook